Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-513-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-09
Bylos Nr.
1-513-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
K. M.
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-513-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-40043-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.23.1.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms Ninai Kolesnikovai, Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. K. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,235 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2019 m. liepos 16 d. 11.14 val., kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu K. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu jis neprisipažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis gyvena su mama bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie laiko mišrūną šunį. 2019 m. kovo ar balandžio mėnesiais jis išvyko į Angliją, kur dirbo statybose. Į Lietuvą jis grįžo 2019 m. liepos mėn. pabaigoje. Kol jis buvo Anglijoje, jo mama išnuomojo jo kambarį. Nagrinėjamo įvykio ryte apie 9 – 10 valandą miegodamas namuose jis išgirdo šaukiant savo vardą, šaukiantysis prisistatė policijos pareigūnu. Jis įleido pareigūnus, pastarųjų paprašė dokumentų. Buvo atvykę du uniformuoti ir trys neuniformuoti pareigūnai, kurie pradėjo daryti kratą. Butas buvo nesutvarkytas, drabužiai buvo ne spintoje, indai buvo prie lovos, nes naktį grįžęs į namus jis prieš miegą valgė. Pareigūnams darant kratą jis sėdėjo ant lovos ir viską stebėjo. Pareigūnai vaikščiojo aplink lentynas ir ieškojo dokumentų. Jo kambarys nedidelis. Kratos metu šuo buvo mamos kambaryje ir į jo kambarį nėjo. Kratos metu pareigūnai apvertė vazą ant delno, iš vazos iškrito lapelis, kuris nukrito ant žemės. Policijos pareigūnai parodė jam minėtą lapelį – pastarojo viduje buvo masė, kaip arbata, tačiau jis į tai nesigilino. Jis pasakė, kad tai ne jo ir jis nežino, iš kur tai atsirado. Pareigūnams darant kratą su pareigūnais jis nebendravo. Kratos protokolą jis pasirašė pastarojo neskaitęs. Jis pats narkotikų nevartoja. Po šio įvykio jis buvo vakarėlyje, kurio metu jis lauke parūkė suktinę – jis nežino, ką jis rūkė: tiesiog visi rūkė, tai ir jis parūkė. Jis pats kartais rūko cigaretes, bet minėtos kratos metu policijos pareigūnai cigarečių nerado. Cigaretes jis paprastai laiko sekcijoje arba kišenėje. Lapelis su minėta medžiaga ir šiukšlės negalėjo gulėti ant žemės, nes jie laiko šuniuką, kuris viską, kas guli ant žemės, sudrasko. Be to, prieš atidarydamas duris pareigūnams lapelį jis būtų išmetęs.

3. Teisiamojo posėdžio metu T. J. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo metu reikėjo atlikti kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su tyrėjais R. O. bei G. J. jis nuvyko prie minėto buto bei kelis kartus pasibeldė į duris ar paskambino į durų skambutį. Buvo matyti, kad kažkas priėjo prie durų, nes per durų akutę buvo matoma šviesa, kuri vėliau dingo. Po kurio laiko asmuo, esantis už durų, paklausė „kas čia?“, tuomet jie prisistatė, pasakė turintys nutartį, dėl ko reikia atidaryti duris. Minėtas asmuo pasišalino nuo durų ir pastarųjų taip ir neatidarė. Kilus įtarimui, kad asmuo gali naikinti tyrimui reikšmingus duomenis, jis kaip vyriausiasis tyrėjas nusprendė susisiekti su Bendruoju pagalbos centru ir iškviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jis tai padarė iš savo tarnybinio telefono, taip pat jis paskambino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, kuriam papasakojo esamą situaciją bei paaiškino, kad įtariamasis neatidaro durų, nors yra namuose. Jam nekilo jokių abejonių, kad įtariamasis yra namuose. Budėtojas išsiuntė policijos ekipažus, Bendrojo pagalbos centro darbuotojai iškvietė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažą. Prie durų liko G. J., o R. O. jis liepė nueiti prie namo balkono, kadangi įtariamojo butas buvo antrame aukšte ir jis įtarė, kad įtariamasis gali bėgti, todėl jie pridengė išėjimą iš abiejų pusių. Netrukus tolumoje jis išgirdo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sirenas. Artėjant gelbėtojų automobiliui jam paskambino G. J. ir pasakė, kad įtariamasis atidarė duris. Jis pasakė R. O., kad šis eitų pas G. J., o pats liko lauke. Atvažiavus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandai jis prisistatė ir pasakė, kad įtariamasis atidarė duris ir gelbėtojų pagalbos nebereikia. Tuo metu atvažiavo vienas policijos pareigūnų ekipažas. Užėjęs į butą jis pamatė, kad K. M. reiškia nepasitenkinimą, mosikuoja rankomis, todėl jis nusprendė K. M. uždėti antrankius – pastaruosius jis uždėjo iš priekio. Jis K. M. pasakė, kad šis nusiramintų, paaiškino atvykimo tikslą, supažindino K. M. su teismo nutartimi, davė nutarties nuorašą bei liepė pasirašyti, tačiau K. M. nurodė be mamos nieko nepasirašysiąs. Kelis kartus paklaustas, ar tikrai atsisako pasirašyti, K. M. tylėjo, pastarojo nuotaika pastebimai prastėjo. Pradėję kratą jie apžiūrėjo, ar bute nėra pašalinių asmenų. Jis apžiūrėjo virtuvę, sanitarinį mazgą, miegamąjį kambarį. Butas buvo netvarkingas, buvo juntamas aitrus fekalijų kvapas. Nuėjęs į tualetą jis pamatė plūduriuojančias fekalijas, todėl paspaudė unitazo mygtuką ir fekalijas nuleido. Neradę pašalinių asmenų jie kratą pradėjo nuo K. M. kambario. Pastarajame iš kairės pusės buvo rašomasis stalas, prie kurio sėdėjo G. J. ir pildė kratos protokolą. R. O. apžiūrėjo kairę kambario pusę, o jis – dešinę. Priešais rašomąjį stalą buvo lova, ant kurios sėdėjo K. M.. Lova buvo netvarkinga. Ant grindų mėtėsi puodukas ir nesuvalgyti maisto produktai ant lėkštės. Iš dešinės pusės užėjus į kambarį buvo spinta, o tarpe tarp spintos ir lovos, kur gulėjo pagalvės, už pagalvių ant žemės tarp spintos ir lovos netoli lovos kampo gulėjo suvyniotas lapas, kurį atidaręs jis rado augalinės kilmės medžiagą – kaip jis įtarė, tai galėjo būti psichoaktyvi medžiaga. Paklausus, iš kur gavo šias medžiagas, K. M. nuotaika keitėsi – iš pradžių buvęs aktyvus vėliau K. M. nurimo ir nieko nebesakė. K. M. nepasakė, kieno yra lapelyje rasta medžiaga. Kratos metu K. M. nusprendė pasirašyti protokolus, pasirašė ir teisėjo nutartį. Apžiūrėję kambarį jie nuėjo į miegamąjį, kuriame buvo šuniukas, taip pat gulėjo apatinis trikotažas (greičiausiai K. M. mamos). Kambarys buvo netvarkingas. Nuėjus į virtuvę pastarojoje irgi buvo netvarka – pelėsiai, šiukšlinė pilna šiukšlių. Tuomet jie apžiūrėjo sanitarinį mazgą, surašė protokolus ir išvažiavo. K. M. išsivežė policijos patruliai.

4. Teisiamojo posėdžio metu G. J. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir 2019 m. liepos mėn. Jis kartu su tyrėjais T. J. ir R. O. vyko pas vieną iš įtariamųjų. Nuvykus prie buto durų niekas jiems neatidarė, tačiau jie girdėjo, kad viduje kažkas yra, nes buvo girdėti žingsniai ir kiti garsai. Jie nusprendė iškviesti pagalbą. Jis laukė prie buto durų, o jo kolegos buvo lauke. Išgirdęs sirenas įtariamasis atidarė buto duris ir jis pirmas užėjo į butą. Po jo į butą užėjo T. J. ir R. O. Į vidų užėjo ir atvykę patruliai, kurie laukė buto koridoriuje. Jie įtariamąjį supažindino su teismo nutartimi, įteikė nutarties nuorašą ir nuėjo daryti kratą. Butas buvo labai netvarkingas, ant grindų mėtėsi drabužiai. Priekinėje K. M. kambario dalyje stovėjo lova, iš kairės pusės – stalas, o dešinėje pusėje buvo aukšta lentyna. Jis tiksliai negali išvardinti baldų, buvusių K. M. kambaryje, šalia spintelės galėjo stovėti ir komoda. Jis pildė kratos protokolą, o jo kolegos ieškojo nutartyje išvardintų daiktų: R. O. apžiūrinėjo kairę kambario pusę, o T. J. – dešinę. Pildydamas protokolą jis stebi, kas vyksta. Buvo rastos SIM kortelės, telefonas, o dešinėje kambario pusėje maždaug vieno – dviejų metrų atstumu nuo lovos T. J. rado baltą popieriaus lapą, kuriame buvo suvyniota augalinės kilmės medžiaga, skleidusi aitrų kvapą. T. J. išvyniojo popieriaus lapą ir radinį parodė pačiam K. M. Paklaustas, kokia tai medžiaga, K. M. tylėjo.

5. Teisiamojo posėdžio metu R. O. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2019 m. liepos 16 d. su T. J. ir G. J. jis važiavo pas K. M. daryti kratą. Apie 11 val. jie atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Pasibeldus į buto duris buvo girdėti, kad viduje kažkas yra. Jie prisistatė esantys policijos pareigūnai bei nurodė ieškantys K. M. Buvo girdėti, kad nuo durų kažkas nueina, o vėliau prieina. Jiems dar kartą prisistačius durų niekas neatidarė. Bute buvęs asmuo buvo perspėtas, kad atvažiuos ugniagesiai ir išlauš duris. Siekiant, kad įtariamasis nesunaikintų įkalčių, buvo nuspręsta iškviesti ugniagesius, kad pastarieji išlaužtų duris. Jis išėjo į lauką ir stebėjo langus, kad įtariamasis nesumanytų išlipti per langą, G. J. pasiliko prie buto durų, o T. J. buvo lauke, kur telefonu bendravo su budėtoju. Išgirdęs signalą jis suprato, kad atvažiuoja gelbėtojai, tuo metu T. J. pasakė, kad įtariamasis atidarė duris, todėl jis nuėjo prie buto, kur su K. M. stovėjo G. J.. T. J. lauke pasitiko ugniagesius. Netrukus į butą atėjo ir T. J. Bute buvo juntamas nemalonus kvapas, sklindantis iš tualeto. K. M. elgėsi neadekvačiai, mosikavo rankomis, kalbėjo pakeltu tonu, dėl ko T. J. K. M. uždėjo antrankius. Nuėję į K. M. kambarį jie pradėjo daryti kratą: kad tai buvo K. M. kambarys, jis nusprendė iš kambaryje buvusių daiktų ir to, kad kambaryje sėdėjo K. M.. Užėjus į kambarį kairėje pusėje buvo rašomasis stalas, dešinėje pusėje – lova, tiesiai – langas. Kambaryje prie lango stovėjo spinta, ant kurios buvo sumesti įvairūs drabužiai. Dešiniau lovos stovėjo neaukšta spinta, ant kurios buvo sudėti įvairūs daiktai. Visas kambarys buvo labai netvarkingas, ant grindų mėtėsi daug įvairių daiktų. Atvykę policijos patruliai stovėjo prie buto išėjimo durų. Atliekant kratą G. J. rašė protokolą, o jis su T. J. apžiūrinėjo kambarį. Kratos metu į K. M. kambarį šuniukas nebuvo užėjęs. Kratos metu jie rado bylai reikšmingus daiktus: SIM korteles, telefoną. Apie 0,5 – 1 metro atstumu nuo K. M. lovos T. J. rado sulankstytą popieriaus lapą, kurį jo akivaizdoje išskleidė: lankstinuko viduje buvo augalinės kilmės medžiaga, skleidusi aitrų kvapą. Jis matė patį radimo faktą. Rastą medžiagą parodžius K. M. šis buvo sutrikęs, nusišypsojo, tačiau nieko nepasakė. Jis neatsimena, ar vaza buvo tikrinama. Apžiūrėję kitas patalpas ir baigę kratą jie visi kartu išėjo. K. M. užrakino butą, patruliai su K. M. išvažiavo į policijos komisariatą, o jie – į savo būstinę. Kratos metu į kambarį be jų daugiau niekas nebuvo užėję, atvykę policijos patruliai buvo užėję gal tik į virtuvę.

6. Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad kitiems policijos pareigūnams darant kratą reikia pagalbos. Atvažiavus prie nurodyto namo jį su porininku pasitiko policijos pareigūnai. Jie visi įėjo į butą, jis stovėjo koridoriuje. Vėliau atvažiavo kitas policijos patrulių ekipažas, tačiau priėję prie buto ir pamatę, kad policijos pareigūnų yra daug, minėti patruliai ir jo porininkas išėjo, o jis liko stovėti vienas. Po kratos įtariamąjį jis vežė į policijos komisariatą.

7. Teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad ji pažįsta K. M. ir pastarojo mamą N. M., šie yra jos kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini). Su N. M. ji susipažino vaikščiodama lauke su šuniukais. N. M. su sūnumi gyvena antrame aukšte, buto langai į miško pusę. Tiek ji, tiek N. M. turi šunis, taigi jos susitinka kieme bevedžiodamos šunis. N. M. rodė jai savo sūnų. 2019 m. ankstyvą pavasarį ji matė N. M. buto balkone rūkantį žmogų. Tai buvo ne K. M. N. M. papasakojo jai, kad tai yra jos nuomininkas, kad ji – N. M. neleidžia jam rūkyti kambaryje. Nuomininko plaukai buvo tamsesni už K. M., tačiau kokiais požymiais šis dar skyrėsi nuo K. M., ji pasakyti negali. Minėtą vyrą ji matė tik vieną kartą, nors ji vaikšto ten su šuniuku kiekvieną dieną. Ji mano, kad tai buvo ne K. M., nes tuo metu pastarasis, anot N. M., buvo išvykęs į užsienį.

8. Teisiamojo posėdžio metu N. M. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sūnus K. Nagrinėjamo įvykio dieną grįžusi namo ji rado išverstus namus, šuo buvo uždarytas tualete tamsoje, be vandens. Jos butas neprasmirdęs fekalijomis, jai nemalonu, kad pareigūnai blogai „nupiešė“ jos gyvenimą. 2019 m. balandžio mėn. pabaigoje jos sūnus išvažiavo į Angliją, iš kurios į Lietuvą grįžo birželio – liepos mėnesį. Sūnui išvažiavus į Angliją socialiniame tinkle „Facebook“ ji rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad vaikinas skubiai ieško išsinuomoti kambarį ramioje vietoje. Minėtas vaikinas sakė dirbantis automobilių koncerno skambučių centre, teikiančiame paslaugas visame pasaulyje, sakė, kad centras įsikūręs Žalgirio gatvėje, kad jam patogu į darbą važiuoti, taip pat pasakojo, kad girtas važiavo, dėl ko buvo atimtos teisės. Minėto vaikino ji nieko per daug neklausinėjo, tačiau įspėjo, kad namuose negalima rūkyti, nes ji nemėgsta dūmų. Ji minėtam vaikinui išnuomojo sūnaus kambarį už dyką. Ji neprisimena, ar minėto vaikino ji prašė sumokėti užstatą – jai atrodo, kad vaikinas neturėjo pinigų, išėjo nesusimokėjęs. Nuomininkas buvo aukštas, gal kaip jos sūnus (195 cm), apvalaus veido, trumpų plaukų, ne šviesus, kirpimas „bubikopf“, be barzdos, be ūsų, be akinių, jai sakė, kad jam 25 metai. Minėto vaikino dokumentų ji neprašė, jis sakė jai tik savo pavardę, kuri buvo nelietuviška. Jie planavo pasirašyti sutartį, bet vaikinas naktimis dirbo, o dieną miegojo. Ji jautė, kad nuomininkas rūkė namuose. Kilus incidentui dėl skalbyklės nuomininkas pasakė nepasirašysiąs sutarties. Iš viso minėtas vaikinas pragyveno jos bute 7-10 dienų. Jie sutarė, kad savo daiktus jam arčiau pasiimti iš jos darbo, todėl ji surinko visus jo paliktus buteliukus – parfumeriją ir savo automobiliu pervežė. Ji nežino, su kokiu automobiliu minėtas vaikinas važinėjo, neįsidėmėjo nei numerio, nei kam priklauso, ji nežino, kokios spalvos minėto vaikino automobilis. Ji mano, kad pas ją bute rastos narkotinės medžiagos galėjo būti nuomininko, kadangi pastarasis rūkė. Jai nelogiškai atrodo, kad jos sūnus, eidamas atidaryti policijai durų, paliks gulėti narkotikus. Be to, jie laiko šunį, kuris nepalieka jokio popieriuko ant žemės – viską sukramto, sudrasko. Rasti narkotikai galėjo būti vazoje – ji ir pati į vazą išmeta šiukšles. Teismo posėdžio metu ji pateikė teismui susirašinėjimo socialiniame tinkle tarp jos ir minėto nuomininko nuotraukas. Savo telefonu prisijungti prie savo paskyros socialiniame tinkle ji negali, nes pas ją kitas telefonas, neturintis interneto. Ankstesnis telefonas, iš kurio advokatas darė susirašinėjimo nuotraukas, neveikia. Prisijungti prie savo paskyros socialiniame tinkle iš kito išmaniojo telefono ji atsisako. Ikiteisminio tyrimo metu ji neleido tyrėjai apžiūrėti jos kompiuterį ir prisijungti prie savo paskyros, nes ji nežinojo, kad galima surasti informaciją apie nuomininką, taip pat ji nėra kvalifikuota socialinių tinklų vartotoja, negalėjo duoti pareigūnams savo asmenines paskyros, nes yra darbo informacija. Ji nežino, ar jos sūnus vartoja narkotikus, taip pat ji nežino, ar jos sūnus buvo baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 18 d. apklausos metu K. M. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę jis suprato, savo kaltės jis nepripažįsta, šiuo metu jis atsisako duoti parodymus, parodymus jis duos išsamiau susipažinęs su pranešimu apie įtarimą (b. l. 100-102).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 13 d. apklausos metu K. M. parodė, kad jis gyvena su mama N. M. trijų kambarių bute. Jis turi savo kambarį, mama taip pat turi savo kambarį. Nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. jis buvo išvykęs į užsienį. Kiek jis žino, kambarį, kuriame jis gyvena, jo mama buvo išnuomavusi. Nuo kada ir kam jo mama išnuomavo kambarį, jis nežino. Jis nežino, ar mama buvo sudariusi sutartį su nuomotoju, bet jis mano, kad buvo, kadangi jo mama dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl Lietuvos įstatymus ji žino. Tikslios datos jis neatsimena, pas jį namuose buvo atlikta krata, kurios metu jo kambaryje buvo rasta popieriuje supakuota narkotinė medžiaga – kanapės. Prieš kratos atlikimą į duris buvo skambinta vyro. Priėjęs prie durų jis paklausė, kas beldžiasi – jam atsakė, kad čia iš policijos. Jis pamanė, kad tai jo draugas, kurio duomenų jis nežino, todėl buto durų jis neatidarė. Išgirdęs, kad besibeldę asmenys paminėjo jo vardą ir pavardę, jis vėl priėjo prie durų ir paklausė, kas beldžiasi. Besibeldę asmenys prisistatė policijos pareigūnais. Atidaręs duris jis minėtų asmenų pareikalavo parodyti pažymėjimus. Asmenims parodžius policijos pareigūnų pažymėjimus jis minėtus asmenis įsileido į butą. Jam buvo įteikta nutartis dėl kratos darymo. Krata buvo pradėta nuo jo kambario. Kratos metu jo kambaryje buvo trys policijos pareigūnai, kurie atlikinėjo kratą. Kurie iš pareigūnų atlikinėjo kratą, o kurie kratos metu rašė kratos protokolą, jis neatsimena. Taip pat jis pamena, kad buto koridoriuje buvo ir uniformuotas policijos pareigūnas. Prie jo lovos ant komodos yra pastatyta vaza, kurioje buvo laikomi popieriai, šiukšlės. Vienam iš pareigūnų, prisistačiusiam Tomu, paėmus minėtą vazą ir šią apvertus, iš jos ant grindų iškrito šiukšlės, tame tarpe sulankstytas lapelis. Vienas iš pareigūnų pakėlė sulankstytą lapelį ir, pastarąjį supakavę kartu su kitais kratos metu rastais daiktais, išvežė į policijos komisariatą. Kas tame lapelyje buvo, jis nežino, pareigūnų neklausė. Kodėl pareigūnai paėmė būtent tą sulankstytą lapelį, o ne kitas į vazą sudėtas šiukšles, jis nežino. Nei vienas iš pareigūnų jam nesakė, kad vazoje buvusiame lapelyje yra narkotinė medžiaga. Po jam įteikto pranešimo apie įtarimą jis suprato, kad tame lapelyje buvo narkotinė medžiaga. Jis mano, kad minėtą narkotinę medžiagą į vazą įdėjo nuomininkas, besinuomavęs jo kambarį jam būnant užsienyje. Kratos metu namuose buvo šuo, kuris, jeigu policijos pareigūnų rasta narkotinė medžiaga iki ją paimant būtų gulėjusi ant grindų, būtų šią medžiagą sudraskęs; be to, nelogiška, kad, žinodamas, jog atvyko policijos pareigūnai, jis tą narkotinę medžiagą, sulankstytą lapelyje, būtų palikęs prie lovos ant grindų. Jo šlapime buvo rasta narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio: prieš dvi savaites iki jo šlapimo tyrimo būnant vakarėlyje kažkas jį pavaišino cigarete ir jis, manydamas, kad tai yra tikra cigaretė, pastarąją surūkė, todėl jo šlapime buvo rasta narkotinė medžiaga. Kokiame vakarėlyje ir kas būtent tą cigaretę jam davė, jis neatsimena (b. l. 105-106).

11. Ikiteisminio tyrimo metu T. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmajame skyriuje vyriausiuoju tyrėju. 2019 m. balandžio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaule, pateikiant galimai suklastotus dokumentus, iš paskolas teikiančios įmonės pasisavinto didelės vertės svetimo turto. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. M. internetiniu būdu užpildė paraišką kreditui gauti ir kaip įrodymą savo mokumui įvertinti internetu pateikė galimai netikrus dokumentus, t. y. banko sąskaitos išrašą, darbo sutartį su užsienio valstybėje galimai veikiančia įmone. Šių galimai apgaulingų dokumentų pagrindu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, po ko K. M. 2019 m. balandžio 11 d. gavo 15 000 eurų dydžio kreditą. 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo leista atlikti kratą K. M. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Krata minėtame bute buvo atliekama 2019 m. liepos 16 d. Minėtą dieną apie 10.45 val. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjais G. J. ir R. O. jis nuvyko prie minėto buto. Pasibeldus į buto duris buvo girdėti, kad namuose yra asmuo, kuris iš buto vidinės pusės priėjo prie durų. Į buto duris buvo beldžiamasi keletą kartų. Asmuo prie durų buvo priėjęs taip pat keletą kartų. Iš buto vidinės pusės priėjęs asmuo vieną kartą pasiteiravo „kas skambina?“. Asmeniui per uždarytas duris buvo prisistatyta, nurodant, kad atvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai, asmens buvo paprašyta atidaryti buto duris. Asmuo į tai nieko neatsakė, buvo girdėti, kad asmuo nueina nuo durų į buto gilumą. Po prisistatymo dar porą kartų buvo pasibelsta į duris, viduje esančiam asmeniui buvo kartota, kad jie ieško K. M. Kadangi asmuo durų neatidarė ir galėjo naikinti tyrimui reikšmingus įrodymus, buvo priimtas sprendimas susisiekti su Bendruoju pagalbos centru ir iškviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Asmeniui, esančiam viduje, taip pat buvo išaiškinta, kad neatidarius durų bus iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Apie 10.54 val. jis susisiekė su Bendruoju pagalbos centru ir iškvietė Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, taip pat susisiekė su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju ir iškvietė papildomą policijos ekipažą. Apie 11.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės su garsiniais signalais atvyko Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis, tuo pačiu metu jam paskambino vyresnysis tyrėjas G. J. ir pranešė, kad įtariamasis įsileido juos į butą, todėl gelbėtojų būrio vyresniajam jis paaiškino, kad asmuo įleido į butą ir gelbėtojų pagalbos nereikės. Tuo pačiu metu atvyko ir papildomi policijos pareigūnų ekipažai. Kartu su atvykusiais pareigūnais jis užėjo į butą. Buto koridoriuje stovėjo įtariamasis K. M. ir du tyrėjai, su kuriais buvo planuotas kratos atlikimas. K. M. rodė savo nepasitenkinimą, kalbėjo pakeltu tonu, todėl jis, siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių, priėmė sprendimą uždėti K. M. antrankius. Apžiūrėdamas butą, siekdamas nustatyti, ar bute nėra pašalinių asmenų, jis pastebėjo, kad bute vyrauja netvarka, aštrus fekalijų kvapas, virtuvėje ant stalo gulėjo nesuvalgyti pelėsiais apgaubti produktai, tualete nenuleistos išmatos. Nustačius, kad bute pašalinių asmenų nėra, K. M. buvo išaiškinta, kad jie vykdo teismo nutartį ir šiame bute gali atlikti kratą. K. M. visą laiką kalbėjo pakeltu balso tonu, sakė, kad be kartu su juo gyvenančios mamos leidimo jis neleis daryti kratos. Dėl to, kad iš karto neatidarė durų, K. M. paaiškino miegojęs ir negirdėjęs, neva kažką besibeldžiant išgirdo tik po kažkurio laiko. K. M. buvo įteikta nutarties kopija, kurią pasirašyti K. M. atsisakė, nutarties kopiją K. M. pasirašė tik atliekant kratą. K. M. buvo išaiškinta trumpa bylos fabula. Iš pradžių kratą jie atliko K. M. kambaryje. Visos kratos atlikimo metu K. M. gulėjo arba sėdėjo ant lovos, pakilo tik keletą kartų, kai reikėjo patikrinti vietą, kurioje K. M. gulėjo. Kambaryje vyravo netvarka, prie lovos gulėjo lėkštė su nesuvalgytu maistu, tuščias puodukas. Kratą atliko jis ir vyresnysis tyrėjas R. O., o vyresnysis tyrėjas G. J. pildė procesinius dokumentus. Kratos metu K. M. kambaryje prie lovos ant grindų jis rado šviesios spalvos sulankstytą popieriaus lapą, kurį atvyniojęs jis pastebėjo, kad šiame yra šviesiai žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį kanapės kvapą. Įtardamas, kad tai gali būti psichoaktyvi medžiaga, jis šį lapą su minėta medžiaga įdėjo į įmautę ir perdavė G. J., pildžiusiam kratos protokolą. Radęs minėtas medžiagas jis K. M. pasakė, kad, jeigu tai bus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tuomet K. M. gresia baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, į ką K. M. tik nusišypsojo, tačiau nieko nepaaiškino. Be rastų galimai narkotinių medžiagų K. M. kambaryje taip pat buvo rasti ir paimti SIM kortelių rėmeliai, mobilūs telefonai. Uniformuoti policijos pareigūnai stovėjo buto koridoriuje. Atlikus kratą kitame kambaryje, virtuvėje, vonioje, tualete, daiktų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, rasta nebuvo. Visą kratos atlikimo procesą stebėjo K. M. Po kratos K. M. raktu uždarė buto duris, po ko buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (b. l. 35-37).

12. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. ir R. O. parodė analogiškai (b. l. 41-43, 45-47).

Žemesnės instancijos teismas

13. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2019 m. liepos 16 d. patruliavimo metu jis gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sulaikant įtariamus asmenis reikalinga pagalba. Apie 11.06 val. jis įjungęs garsinį signalą privažiavo prie minėto namo, taip pat prie jų privažiavo ir kitas policijos patrulių ekipažas. Lauke jų laukė tyrėjas. Jis su kolegomis ir tyrėju užėjo į laiptinę ir priėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Netrukus minėtame bute buvęs vaikinas atidarė duris. Jie visi kartu užėjo į butą. Bute nieko, išskyrus minėtą vaikiną, atidariusio duris, ir šuns, nebuvo. Jis su kolegomis patruliais pasiliko buto koridoriuje, o trys tyrėjai su minėtu vaikinu nuėjo į kambarį. Jis matė, kaip pareigūnai atlikinėjo kratą. Jis su kolegomis kratos neatlikinėjo, tik stebėjo aplinką koridoriuje. Į kambarius, kur buvo atliekama krata, jis ir jo kolegos nėjo. Jis neatsimena, ar buto savininkas kratos metu ėjo į tualetą. Bute buvo netvarka, jis matė, kad kambaryje, kuriame buvo atliekama krata (kaip jis suprato, kambarys priklausė minėtam vaikinui), buvo nepaklota lova, ant grindų mėtėsi drabužiai, dėžės, daug šiukšlių, bute jautėsi aštrus fekalijų kvapas. Ką tiksliai kratos metu rado ir paėmė tyrėjai, jis nežino, tik girdėjo tyrėjų pokalbį apie rastą popieriuje supakuotą narkotinę medžiagą, galimai kanapę. Kur tiksliai buvo rasta narkotinė medžiaga, jis nežino, nes nematė, tik žino, kad medžiaga buvo rasta minėto vaikino kambaryje. Apie 12.30 val. krata buvo atlikta ir jis kartu su tyrėjais bei buto savininku išėjo iš buto. Butą užrakino minėtas vaikinas. Buto savininkas buvo vežamas į policijos komisariatą jo vairuojamu tarnybiniu automobiliu (b. l. 31-33).

14. Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad ji gyvena su savo sūnumi K. M.. Bute yra trys kambariai. K. M. turi savo kambarį, ji – savo kambarį ir bendrą svetainę. K. M. buvo išvykęs į Angliją, iš kurios grįžo 2019 m. po birželio 19 dienos (tikslios datos ji neatsimena). Ji nežino, ar K. M. vartoja narkotikus. Taip pat ji niekada nematė, kad K. M. prie jos rūkytų, taiga ji nežino, ar jis rūko. 2019 m. nuo gegužės mėn. pabaigos iki birželio mėn. vidurio ji buvo išnuomavusi kambarį vaikinui, kurio vardas P. – kiek ji pamena, P. paskyros pavadinimas buvo „P.“. Ji su P. susirašinėjo tik socialiniame tinkle „Facebook“, P. telefono numerio ji nėra išsisaugojusi. Ji nesutinka, kad policijos pareigūnai apžiūrėtų jos paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, kadangi nenori, kad kas nors žiūrėtų jos paskyrą. Tai yra jos asmeniška paskyra ir tai yra asmeniškumas ir dėl jos profesijos, nes ji dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Taip pat ji atsisako pasakyti savo paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“ pavadinimus, kadangi ji turi kelias paskyras ir neatsimena, kurioje ji bendravo su P. Pastarasis jai buvo pateikęs savo asmens tapatybės dokumento kopiją, kurią, P. jau nesinuomojant kambario, ji sunaikino. Iš minėto dokumento ji žino, kad P. pavardė buvo ne lietuviška. Kambario nuomos sutarties pasirašymas P. prašymu buvo atidėtas tol, kol jam sumokės atlyginimą. P. ne pilną mėnesį gyveno K. M. kambaryje: P. gyveno trumpą laiką todėl, kad jos kaimynai, kurių duomenų ji nežino ir jų nurodyti negalėtų, jai pasiskundė, kad jos buto balkone yra rūkoma, nors jie žino, kad K. namuose nėra (K. tuo metu buvo Anglijoje). Ji P. pasakė, kad jokiu būdu negalima jos bute rūkyti, todėl jis išsikraustė jai nesumokėjęs pinigų už nuomą, taip pat nebuvo sudaryta nuomos sutartis. P. išvykus K. kambarį ji sutvarkė. Namuose yra šuo, tad ji turi siurblį – robotą, išvalantį kiekviename kambaryje grindis. Kambariai siurbliuojami kiekvienos dienos vakarą. Ji stengiasi visuomet kambariuose palaikyti švarą, kadangi ji turi problemų su sveikata ir nuo kambarių švaros priklauso jos sveikatos būklė. K. taip pat turi sveikatos problemų su kvėpavimo takais. K. jai sakė, kad jai būnant darbe policijos pareigūnai namuose atliko kratą, kurios metu K. kambaryje vazoje buvo rastas susuktas popierius, kuriame, kaip vėliau K. sakė, buvo narkotinė medžiaga. Ji nežino, kas K. kambaryje galėjo palikti minėtą medžiagą. Ji yra tikra, kad K. šios narkotinės medžiagos neįgijo ir nenaudojo (b. l. 13-15).

15. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad šalia namo, kuriame ji gyvena, name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jos pažįstama N. M., su kuria ji susipažino prieš dvejus metus kieme vedžiodama šunį. Su N. M. vedžiodamos šunis jos pabendraudavo. N. M. jai yra pasakojusi norėjusi įsigyti buvusį jos sesers butą, esantį jos name pirmame aukšte, kadangi N. M. gyvena antrame aukšte. Kada N. M. jai parodė savo buto langus ir balkoną, ji neatsimena. Iš N. M. žodžių ji žinojo, kurie langai ir balkonas priklauso N. M. butui. Pas N. M. namuose ji nėra buvusi. Tikslaus laiko ji neatsimena, 2019 m. pavasarį vedžiodama šunį ji pamatė N. M. buto balkone rūkantį vyrą. Vyras buvo tamsus, amžiaus ji nežino, daugiau požymių ji neįsidėmėjo. Sutikusi N. M. pastarosios ji paklausė, koks vyras šios buto balkone rūkė. N. M. atsakė turinti nuomininką, kuriam yra sakiusi, kad nerūkytų. Daugiau N. M. jai nieko apie nuomininką nepasakojo. Ji yra tikra, kad N. M. bute rūkė ne šios sūnus K., kadangi pastarąjį jai rodė pati N. M., kai šis ėjo kiemu, tad vyras, rūkęs balkone, buvo nepanašus į K. N. M. jai yra sakiusi, kad šios sūnus yra išvykęs į užsienį, bet kada jis grįžo į Lietuvą, ji nežino (b. l. 49-51).

16. 2019 m. liepos 16 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu kambaryje ant grindų rasta ir paimta popierinė pakuotė su augalinės kilmės medžiaga (b. l. 72-83).

17. Specialistas, ištyręs žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2019 m. liepos 16 d. rastą ir paimtą kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, nustatė, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,235 gramo (b. l. 90-92).

18. Specialistas, ištyręs K. M. šlapimą, paimtą 2019 m. spalio 8 d. 09.55 val., pastarajame rado tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 111).

19. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir ištirtus duomenis teismas pažymi, kad neginčijamai nustatytas faktas, jog policijos pareigūnams darant kratą K. M. kambaryje pastarajame buvo rastas sulankstytas popieriaus lapas, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys): šią aplinkybę patvirtino tiek kratą darę policijos pareigūnai, tiek pats K. M.. Tai, kad kratos K. M. kambaryje rasta medžiaga yra narkotinė, nustatė pastarąją ištyrę specialistai. Ginčas šioje byloje kyla tik dėl to, ar minėtą narkotinę medžiagą laikė K. M., ar šią medžiagą, K. M. nežinant, paliko anksčiau K. M. kambaryje gyvenęs žmogus.

Motyvuojamoji dalis

20. Teismas pažymi, kad tai, jog K. M. kambaryje, K. M. išvykus iš Lietuvos, gyveno vaikinas, vardu P., K. M. sužinojo iš savo mamos N. M. Taip pat iš N. M. apie nuomininką sužinojo ir D. G., taigi teismas vertins, ar pirminio šaltinio – N. M. parodymai apie jos bute gyvenusį nuomininką atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, būtinus duomenis pripažinti įrodymais.

21. Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad nuomininkas, vardu P., jai buvo pateikęs savo asmens tapatybės dokumento kopiją, kurią, P. jau nesinuomojant kambario, ji sunaikino, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu N. M. parodė iš P. jokio dokumento neprašiusi, P. jai sakęs tik savo pavardę, kuri buvo nelietuviška. Ikiteisminio tyrimo metu N. M. parodė, kad kambario nuomos sutarties pasirašymas P. prašymu buvo atidėtas tol, kol jam sumokės atlyginimą, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu N. M. parodė butą P. nuomojusi už dyką, taigi teismui neaišku, kodėl N. M., kambarį nuomodama už dyką, nuomos sutarties pasirašymą siejo su atlyginimo gavimu. Taip pat N. M. veiksmai, esą kambarį už dyką nepažįstamam vaikinui ji išnuomojo pastarojo net nepaprašiusi asmens dokumento, iš jo nepaėmusi užstato ir nepasirašiusi nuomos sutarties, o vaikinui persikėlus gyventi kitur bei likus skolingam už suteiktas komunalines paslaugas – dar ir nuvežusi pastarajam jo daiktus, prieštarauja rūpestingo savininko ir nuomotojo veiksmų logikai. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog P. išsikraustė po to, kai kaimynai ją informavo apie tai, kad jos bute yra rūkoma, prieštarauja teisiamojo posėdžio metu N. M. nurodytai P. išsikraustymo priežasčiai – teisiamojo posėdžio metu N. M. teigė, kad P. išsikraustė kilus incidentui dėl skalbyklės. Taigi N. M. parodymai apie nuomininką yra prieštaringi.

22. Teisiamojo posėdžio metu N. M. pateikė teismui susirašinėjimo socialiniame tinkle tarp jos ir minėto nuomininko nuotraukas, esą įrodančias, kad nuomoninkas iš tikrųjų egzistavo. Teismui atkreipus dėmesį į tai, kad minėtose nuotraukose nėra nurodyta data, ir paprašius N. M. prisijungti prie savo paskyros socialiniame tinkle, kad būtų galima patikrinti minėtų jos pateiktų duomenų patikimumą, N. M. nurodė savo telefono teismui pateikti negalinti, nes ji naudojasi kitu telefonu, neturinčiu interneto, o ankstesnis telefonas, iš kurio advokatas darė susirašinėjimo nuotraukas, neveikia. Teismui pasiūlius prie savo paskyros socialiniame tinkle prisijungti naudojantis advokato išmaniuoju telefonu, N. M. tai padaryti atsisakė.

23. Vertindamas šią situaciją teismas pažymi gerbiantis BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kaltinamojo šeimos nario teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, tačiau kartu pažymi, kad, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostata, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teismas siūlė proceso dalyviams priimtinu būdu – naudojantis advokato išmaniuoju įrenginiu patikrinti susirašinėjimo socialiniame tinkle tarp N. M. ir minėto nuomininko aplinkybes, tačiau to padaryti nepavykus teismas, šią situaciją vertindamas prieštaringų N. M. parodymų kontekste, aplinkybę, esą K. M. kambaryje, K. M. 2019 metais išvykus į užsienį, gyveno nenustatytos tapatybės nuomininkas, laiko neįrodyta. Šios išvados nepaneigia ir D. G. parodymai, esą ji matė N. M. buto balkone rūkantį žmogų, kadangi, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė D. G., minėtą žmogų ji matė ankstyvą pavasarį, kai tuo tarpu N. M. parodė kambarį nuomojusi 2019 m. nuo gegužės mėn. pabaigos iki birželio mėn. vidurio, t. y. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. G. nesugebėjo paaiškinti, kokiais požymiais, be plaukų spalvos, minėtas nuomininkas skyrėsi nuo K. M.

24. Teisiamojo posėdžio metu tiek K. M., tiek N. M. teigė, esą popieriaus lankstinukas ant grindų mėtytis negalėjo, kadangi jie augina šunį ir kiekvieną dieną siurbia kambarius, nes tiek K. M., tiek N. M. turi sveikatos problemų, o nuo kambarių švaros priklauso jų sveikatos būklė. Vertindamas šiuos teiginius teismas pažymi, kad tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kratą darę policijos pareigūnai ypatingai akcentavo tai, kad bute buvo netvarka, ant grindų mėtėsi įvairūs daiktai ir šiukšlės, ant stalo gulėjo sugedęs maistas, bute tvyrojo smarvė, taigi K. M. ir N. M. teiginius apie švarą jų namuose, o tuo pačiu – ir apie negalėjimą ant žemės mėtytis popieriaus lankstinukui, teismas vertina kritiškai.

25. Minėta, kad teisiamojo posėdžio metu K. M. nurodė, jog kratos jo kambaryje metu rastas ir paimtas popieriaus lankstinukas bei pastarajame buvusi narkotinė medžiaga yra ne jo. Vertindamas šiuos parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. reakcija sužinojus apie pas jį rastas narkotines medžiagas bei tolesni jo veiksmai baudžiamojo proceso metu nėra tipiški sąžiningo asmens, iš tikrųjų nieko nežinojusio apie pas jį laikomas narkotines medžiagas, reakcijai bei veiksmams: kaip parodė kratą K. M. kambaryje darę policijos pareigūnai, kratos metu rastą lankstinuką su augalinės kilmės medžiaga parodžius K. M., šis nieko neaiškino, o tik šypsojosi, tuo tarpu sąžiningas asmuo, iš tikrųjų nieko nežinantis apie jo kambaryje rastą narkotinę medžiagą, bandytų policijos pareigūnams iš karto aiškinti, kad įvyko klaida, kad ši medžiaga yra ne jo. Vėlesni K. M. veiksmai taip pat yra netipiški sąžiningo asmens, iš tikrųjų nieko nežinojusio apie pas jį laikomas narkotines medžiagas, veiksmams: pirmosios apklausos metu susipažinęs su aiškaus turinio pranešimu apie įtarimą, kurio apimtis – vienas sakinys, K. M. nurodė parodymus duosiąs išsamiau susipažinęs su pranešimu apie įtarimą. Teismas pažymi gerbiantis įtariamojo teisę tylėti, tačiau, šią aplinkybę vertinant pagal sąžiningo asmens elgesio tokioje situacijoje standartus, toks K. M. elgesys paneigia K. M. teiginius apie įvykusį nesusipratimą.

26. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir ištirtus duomenis teismas taip pat negali neatkreipti dėmesio į tai, kad, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimo registro (b. l. 123-124), 2015 m. sausio 29 d. K. M. šlapime buvo rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties, kas patvirtina, kad K. M. vartojo kanapę, t. y. narkotinę medžiagą, analogišką rastai ir paimtai K. M. kambaryje šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamos kratos metu; 2015 m. kovo 3 d. K. M. buvo sulaikytas su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jo šlapime buvo rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties, kas taip pat patvirtina, kad K. M. vartojo kanapę, t. y. narkotinę medžiagą, analogišką rastai ir paimtai K. M. kambaryje šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamos kratos metu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, narkotinę medžiagą – kanapę K. M. vartojo ir po nagrinėjamo įvykio: minėta, kad K. M. šlapime, paimtame 2019 m. spalio 8 d. 09.55 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šie faktai patvirtina dvi išvadas: pirma, K. M. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kurias jis vartoja jau daugiau kaip ketverius metus; antra, K. M. yra žinomas specifinis kanapės skleidžiamas kvapas, kadangi jis šią narkotinę medžiagą yra ne kartą vartojęs. Pastaroji aplinkybė, ją vertinant policijos pareigūnų parodymų, esą kratos K. M. kambaryje rasta ir paimta medžiaga skleidė specifinį aitrų kanapei būdingą kvapą, kontekste, leidžia teismui teigti, kad K. M., net ir esant minėtai narkotinei medžiagai vazoje (tikimybės, kad ši narkotinė medžiaga buvo laikoma vazoje, iš kurios ją iškratė kratą atliekantis policijos pareigūnas, teismas paneigti negali), būdamas ilgametis minėtos medžiagos vartotojas, turėjo jausti specifinį jos kvapą, kas paneigia K. M. teiginius, esą jis nieko nežinojo apie minėtos narkotinės medžiagos buvimą vazoje.

27. K. M. yra kaltinamas neteisėtai įgijęs ir laikęs narkotinę medžiagą – kanapes. Vertindamas kaltinimą K. M. teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 konstatavo, kad psichoaktyvių medžiagų įgijimo faktas negali būti tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu minėtų medžiagų laikymo faktu. Teisės normose, nustatančiose teisinę atsakomybę už neteisėtą disponavimą psichoaktyviomis medžiagomis, nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų minėtose teisės normose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Nagrinėjamu atveju kaltinimas K. M. neteisėtai įgijus narkotinę medžiagą grindžiamas minėtos medžiagos laikymu, darant prielaidą, kad neįmanoma laikyti to, ko prieš tai neįgijai, tačiau, kaip minėta, toks įrodinėjimo būdas nėra leistinas. Šio baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta visiškai jokių duomenų apie tai, kada, iš ko, kaip, už kiek K. M. įgijo vėliau kratos metu jo gyvenamojoje vietoje rastą ir paimtą narkotinę medžiagą, dėl ko K. M. negali būti pripažintas kaltu dėl narkotinės medžiagos įgijimo.

28. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso metu surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, gautų teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, pakanka išvadai, kad K. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,235 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2019 m. liepos 16 d. 11.14 val., kol policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

29. Minėta, kad K. M. laikė kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,235 gramo, iki tol, kol kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. K. M. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti. Duomenų, patvirtinančių K. M. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas K. M. rastas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis, taigi K. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Spręsdamas dėl K. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Teismas nenustatė K. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia į tai, kad K. M. neteistas (b. l. 125-126), dirba (b. l. 121), tačiau, kaip nurodyta šiame nuosprendyje, jis yra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. M. skiriant švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, šios bausmės terminą artimą šios bausmės vidurkiui ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą K. M. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. M. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti K. M. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K. M. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti K. M., kad:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas