Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. G. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-21 nutarties, kuria pratęstas 3 mėnesiams nuo 2012-01-02 iki 2013-04-02 laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. G. priklausantį turtą – lengvąjį automobilį „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WDDNG86X27A102074, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00107-11 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandos, nusikalstamo susivienijimo organizavimo, dalyvavimo jo veikloje, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kuriame įtarimai pareikšti D. D..

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad įtariamasis D. D. disponuoja iš nusikalstamu būdu gautų lėšų įgytu turtu – lengvuoju automobiliu „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WDDNG86X27A102074, kuris sudarant apsimestinius sandorius registruotas trečiojo asmens M. G. vardu.

Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-03-22 nutarimu laikinai - 6 mėnesių terminui – buvo apribotos M. G. nuosavybės teisės į lengvąjį automobilį „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WDDNG86X27A102074, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti turtu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 ir 2012-12-21 nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2013-04-02.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. G. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjui M. G. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje. Atliekamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties bei sudėtingas, nes tiriami du labai sunkūs, sunkus ir apysunkis nusikaltimai. Dar ne visi būtini tyrimo veiksmai yra atlikti, todėl šiuo metu ikiteisminio tyrimo užbaigti nėra galimybės.

Ikiteisminio tyrimo metu procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. G. automobilį „M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytas ir jo terminas tęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, jog su minėtu automobiliu įtariamasis D. D. darydavo nusikalstamas veikas: vykdavo į susitikimus su bendrininkais aptarti nusikalstamų veikų vykdymo planus, derinti bendrininkų tarpusavio vaidmenis ir užduotis. Be to galimai šią transporto priemonę įtariamasis įsigijo ir įregistravo kitų asmenų vardu, panaudodamas nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas ir tokiu būdu jas legalizuodamas. Šiuo metu procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo – skyrimo ir pratęsimo pagrindas nėra išnykęs, automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. FNU86, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pareiškėjo turtui pratęstas pagrįstai.

Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl areštuoto turto įgijimo ir jo priklausomybės. Pažymėtina, kad dėl nurodytų pareiškėjo argumentų apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė 2012-10-29 nutartyje, nagrinėdamas pareiškėjo iš esmės analogiško tūrinio skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012-10-02 nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo automobiliui buvo pratęstas trims mėnesiams. Todėl dėl minėtų skundo argumentų, pakartotinai nepasisakoma.

Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas kokiu būdu ir iš kokių lėšų gautas turtas, į kurį laikinai apribota pareiškėjo nuosavybės teisė bei ar minėtas turtas bus konfiskuotas. Minėti klausimai bus išspręsti bylą perdavus į teismą bei pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl šios procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo skundus nagrinėjantis teismas duomenų, ar asmuo įgijo turtą iš teisėtai gautų pajamų, nevertina. Kaip ir nevertina įtariamojo kaltės klausimo. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų išvadai, jog automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. FNU86, kuriam prokuroro 2012-03-22 nutarimu pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai buvo įgytas kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatas bei buvo naudojamas nusikalstamų veikų darymui, todėl, nepaskyrus laikino nuosavybės teisės apribojimo, kiltų grėsmė, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Apelianto argumentai, kad jis ikiteisminiame tyrime nėra patrauktas įtariamuoju ar civiliniu atsakovu, taip pat neturi nusikalstamu būdu įgyto turto, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas ne tik įtariamajam ar civiliniam ieškovui, bet ir fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Byloje surinkta medžiaga leidžia manyti, kad pareiškėjui priklausantis automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. FNU86, buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti, be to, galimai įgytas sudarius apsimestinį sandorį, todėl esant laikino nuosavybės teisės taikymo pagrindui, pareiškėjas yra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu gali būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Atmestini, kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pagal generalinio prokuroro rekomendacijas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo, jo atžvilgiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėjo būti taikomas ne visa apimtimi, o paliekant jam galimybę naudotis areštuotu turtu ir jį valdyti. Apygardos teismas sutinka su prokuroro nutarime ir teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pareiškėjo automobilį turi būti taikomas visa apimtimi, t. y. uždraudžiant nurodytu automobiliu disponuoti, jį valdyti bei juo naudotis, kadangi tokios apimties procesinė prievartos priemonė šiuo konkrečiu atveju yra būtina, siekiant užtikrinti, jog automobilio vertė nepakistų iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas.

Pareiškėjo argumentas, kad paskyrus jam laikiną nuosavybės teisės apribojimą, neproporcingai suvaržytos jo, kaip automobilio savininko, teisės taip pat atmestinas, nes nepaneigia laikinojo nuosavybės teisių į minėtą automobilį apribojimo teisėtumo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Kadangi laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas yra reglamentuotas įstatymu, todėl ši procesinė prievartos priemonė nelaikytina savavališka. Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjui priklausantis automobilis „M. B.“, valstybinis Nr. FNU86, buvo naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti ir galimai įgytas sudarius apsimestinį sandorį, todėl šiuo atveju nuosavybės teisės apribojimas yra pagrįstas ir pateisinamas. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. (duomenys neskelbtini) 357 straipsnių bei BK 72 straipsnio nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teismą užtikrinti nusikalstama veika padarytos materialinės žalos atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. Įtariamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, o sutinkamai su BPK 151 straipsnio 7 dalimi, bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius yra neribojamas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atitinkanti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, ją naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.