- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-160-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- H. T., B. O., B. I.
- Atsakovas
- Kauno medicinos universiteto klinikų, Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centras, Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto
- Advokatai
- Rūta Brazauskienė, Vitoldas Kumpa
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovėms H. T. ir B. O. , ieškovų atstovėms advokatėms Rūtai Brazauskienei ir Danai Žvingilienei, atsakovo Kauno medicinos universiteto klinikų atstovams Henrikui Davidavičiui ir advokatui Vitoldui Kumpai, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vaivai Gustaitei, atsakovo VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovui Vygaudui Moliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų H. T. , B. O. ir B. I. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-38-451/2006 pagal ieškovų H. T. , B. O. ir B. I. ieškinį atsakovams Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeistų teisių atstatymo, Kauno miesto valdybos sprendimo dėl detaliojo plano panaikinimo, Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, iš dalies nuomos sutarties panaikinimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai 2005-06-07 ieškiniu (b.l. 3-5, t.1), 2005-07-07 patikslintu ieškiniu (b.l. 59-61, t. 1), 2005-10-07 patikslintu ieškiniu (b.l. 159-161, t. 1), 2006-03-01 papildomu patikslintu ieškiniu (b.l. 69-71, t. 2), 2006-03-23 papildomu patikslintu ieškiniu (b.l. 83-85, t.2), 2006-04-12 papildomu ieškiniu (b.l. 140-142, t.2) prašė:
panaikinti 1999-09-28 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr.1008 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliojo plano“ prie pastatų Eivenių g. 2, esančio iki 343550 kv.m. žemės sklypo detaliojo plano;panaikinti 2002-06-17 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-3639, kurio pagrindu Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms 99 metams išnuomotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));iš dalies panaikinti 2002-06-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.N19/2002-1137, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno medicinos universiteto klinikų, žemės sklypo daliai kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėta raidėmis A,B,C,D,E.F ir G;įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises ieškovams į R. I. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Kuršėnų valsčiaus Kauno apskrityje (dabartinis adresas Eivenių g. 2, Kaunas); panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-06 įsakymą Nr.A-1621 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliojo plano patvirtinimo“;panaikinus 2002-06-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.N19/2002-1137, daliai kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtą raidėmis A,B,C,D,E.F ir G (75 arai) toje dalyje panaikinti atliktą teisinę žemės sklypo registraciją.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad 1990 metais jie kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į močiutės R. I. turėtą žemę adresu (duomenys neskelbtini) . 1995 m. ieškovėms buvo atkurta nuosavybė į 28 arus prie namų valdos (duomenys neskelbtini). Ieškovai pretenduoja iš viso į 72 arus. Ieškovai ne kartą kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, Kauno miesto savivaldybę, prašydami atkurti nuosavybės teises į 75 arų žemės sklypą, kuris yra laisva (neužstatyta) žemė, esantį prie sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau – KMUK) teritorijoje, adresu Eivenių g. 2, Kaunas. Ieškovams žinoma, kad senelei priklausęs 75 arų žemės sklypas yra laisva (neužstatyta) žeme, jame jokių statinių nėra, dalį šios žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), yra užėmęs atsakovas Kauno medicinos universiteto klinikos. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į R. I. išlikusį nekilnojamąjį turtą dar neišspręstas, pažeista teisė bus apginta tik tuomet, kai ji vienu ar keliais įstatyme numatytais būdais bus atkurta į visą išlikusį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį, į kurią nuosavybės teisės atkūrimą garantuoja įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu (b.l.145-155, t. 3) ieškovo B. I. ieškinį, patikslintą papildomą ieškinį ir papildomą ieškinį paliko nenagrinėtu, o ieškovių H. T. ir B. O. ieškinį, patikslintą papildomą ieškinį ir papildomą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovo Kauno medicinos universiteto klinikų naudai 6206,83 Lt už suteiktą advokato pagalbą, taip pat valstybės naudai kitas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas B. I. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinai R. I. priklausantį žemės sklypą, esantį Eivenių g. 2, Kaune. Ieškovo B. I. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991-03-24 pateiktas Kauno miesto valdybai, tačiau išspręstas nebuvo, todėl turi būti sprendžiamas pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ieškovas nepasinaudojo įstatymų nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismas ieškovo B. I. ieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtais.
Teismas taip pat nustatė, jog atstatant nuosavybės teises ieškovėms 1995 metais suteiktas žemės sklypas aplink namą, kuriame gyveno jų močiutė R. I. ir kuriame ieškovės gyveno, o ieškovė H. T. ir dabar gyvena. Iš viso ieškovėms vadovaujantis LR įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 5 straipsnio 3 punktu yra atstatytos nuosavybės teisės į 2800 kv.m. žemės sklypą, žemę gražinant. Teismas nustatė, jog sklypas aplink namą buvusioje R. I. žemėje sudaro 2800 kv.m., t.y. tiek kiek jo buvo ieškovėms ir grąžinta, Kauno apskrities valdytojo administracija, grąžinant ieškovėms 2800 kv.m. žemės sklypą, paminėto įstatymo nuostatų nepažeidė. Taip pat teismas padarė išvada, jog pagal paminėto įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatas nuosavybės teisė į likusią grąžintinos žemės dalį , t.y. į 2350 kv.m., turėjo būti kompensuota taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, jei negalima žemės grąžinti natūra. Dalis R. I. priklausiusio žemės sklypo iki 1940 metų, pagal pateikto sklypo ribų koordinates E, F, G, H, I ( kas sudaro apie 2810 kv.m. ) patenka į Kauno medicinos Universiteto klinikoms išnuomotą valstybinės žemės sklypą adresu Eivenių g. 2, Kauno m., o sklypo dalis (C, D, E, I, J, K, L) patenka į miesto miško žemę ir ši sklypo dalis yra valstybės išperkama žemė. Teismas, remdamasis Kauno akademinių klinikų teritorijos raudonųjų linijų planais po 1945 metų (b.l. 40, t. 2) ir formuojamu sklypo planu 1999 m. (b.l. 58 , t. 2) bei 2005 metais patvirtintu Klinikų žemės sklypo planu (b.l. 57, t. 2) padarė išvadą, jog Klinikų teritorija buvo suformuota jau po 1945 metų, jo sklypo ribos kito tik labai nežymiai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtino, jog ginčo žemė yra valstybės išperkama žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį, 16 straipsnį ir ji naudojama visuomenės reikmėms. Sprendimų, kuriuos ieškovės H. T. ir B. O. prašė panaikinti, pagrindu buvo parengtos visos Klinikoms suteiktos teritorijos raudonųjų linijų planas, kuris įgalino teisiškai sutvarkyti ankstesnės valdžios organų sprendimais suteikto žemės sklypo tolesnį naudojimą. Kauno medicininių universitetinių klinikų teritorija buvo suformuota iki 1990 metų, t.y. iki įsigaliojant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 2-7, t. 4) ieškovai H. T. , B. O. ir B. I. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti H. T. ir B. O. reikalavimai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl pažeidė bendras įrodymų vertinimo nuostatas (CPK 185 str.), netinkamai aiškino ir taikė LR Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 16 straipsnių nuostatas, nepagrįstai vadovavosi Vyriausiojo administracinio teismo konstatavimais, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad į likusią žemę nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra. Teismas sprendime vadovavosi išimtinai Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėse bylose, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas negali formuoti ir neformuoja praktikos bendros kompetencijos teismams, kadangi tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-06-16 nutartyje Nr.3K-3-698/2003, nurodė, kad, kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra galutinai išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir nuosekliai - šis turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai reikštų tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Atsakovai turėjo pateikti įrodymus, kad nuosavybės teisės į likusią R. I. priklausiusią žemę (esančią Klinikų teritorijoje) buvo atkurtos valstybei ją išperkant. Tokių įrodymų byloje nėra. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad Klinikoms teritorija buvo suformuota jau po 1945 metų, jo sklypo ribos kito labai nežymiai ir vadovaudamasi Vyriausiojo administracinio teismo konstatavimu laikė, kad ginčo žemė yra valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį, 16 straipsnį ir ji naudojama visuomenės reikmėms. Ši teismo išvada neatitinka byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, atsakovų atstovų aiškinimams. Sprendime nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė N.Pėtnyčytė paaiškino, kad KMUK teritorija suformuota 1999 metais. Klinikų atstovo advokato V.Kumpos teigimu, Klinikų sklypas pradėtas formuoti dar 1936 m. ir baigtas 1982 metais. Kauno m. savivaldybės atstovė V.Gustaitė nurodė, kad KMUK sklypas suformuotas 1997 m, ar tas ieškovų plotas įeina į ginčo objektą, atstovė negalėjo atsakyti. Teismui pateikti įrodymai - vykdomojo komiteto sprendimai (1 t. b.l. 133-134, 2 t. b.l. 34, 35, 36, 37, 3 t. b.l. 8, 9, 19) nepatvirtina, kad klinikoms žemės sklypas, į kurį teismo konstatavimu įeina ir R. I. dar priklausantys apie 2810 kv.m. žemės plotas, buvo suformuotas iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo. Detalusis planas KMUK patvirtintas tik 1999-09-28 sprendimu Nr.1008, o jo pagrindu bei 2002-06-17 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-3639 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1137 dėl 328621 kv.m. žemės ploto sklypo Eivenių g. 2 nuomos 99 metams. 1999 metų detalaus plano ruošimo tikslas - KMUK sklypo dydžio nustatymas. Numatomo rengti detaliojo plano išvadoje nurodytas planavimo tikslas - suprojektuoti sklypą prie turimų pastatų ir nustatyti jo naudojimo reglamentą. Šis detalus planas paruoštas ir patvirtintas pažeidus Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr.159, 56 punktą. Šio punkto 11 papunktyje nurodyta, jog "supaprastinta tvarka detalieji planai rengiami patikslinant atskirų teritorijos tvarkymo režimų reikalavimus ar apribojimus, nekeičiant sklypo ribų ir dydžio" (o šis punktas taikomas ne nustatant, o patikslinant ar papildant statybos reglamentą). Detalus planas parengtas pažeidus Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, 8 dalį, LR Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 1057 "Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo". Antruoju detaliuoju planu buvo nustatomi privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai, statybos reglamentas. Šis detalusis planas paruoštas, pažeidus Detaliųjų planų taisyklių 40 ir 42 punktų reikalavimus bei kitus įstatymus ir tai buvo konkrečiai nurodyta Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TP-95 (t. 2, b. l. 160). LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta, jog žemė iš piliečių yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir kita, o taip pat numatoma naudoti bendroms gyventojų reikmėms ir t.t. Atmesdamas ieškovų reikalavimus, teismas pažeidė minėto įstatymo nuostatas, nes KMUK žemės sklypas, pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymą, Detaliųjų planų taisykles, LR Vyriausybės 1996-09-16 nutarimą Nr. 1057, neteisėtai ir nepagrįstai buvo suformuotas tik 1999-09-28, neišsprendus nuosavybės atkūrimo klausimo bei neatstačius ieškovams nuosavybės teisių, suformuoti KMUK žemės sklypo ribas, ir dar pažeidžiant kitus įstatymus, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad likusi ginčo žemės dalis buvo išpirkta valstybės. Tokių įrodymų byloje nėra. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo B. I. ieškinio reikalavimai palikti nenagrinėti. B. I. prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo pateikė 1991 m. ir buvo suklaidintas dėl grąžinimo būdo. Prašyme buvo nurodyta, kad ieškovas prašo grąžinti ekvivalentine natūra, nesuprasdamas to žodžio esmės. B. I. priklauso 1/2 dalis sklypo, priklausiusio jo motinai R. I. . Teismas nevertino tos aplinkybės, kad padavus pareiškimą 1991 metais, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius įrašė ieškovą į eilę nuosavybės teisių atkūrimui ekvivalentine natūra 2004-09-24 įsakymu ir tik 4487 numeriu. Ieškovo teisės turėjo būti ginamos šioje byloje ir teismas jų nepagrįstai negynė. Iš atsakovų priteista 6206,83 Lt suma advokato pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, priteisdamas išlaidas, privalėjo vadovautis protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinant advokato darbą šioje byloje, bylos sudėtingumą ir pan. Byla buvo atidedama ir dėl atsakovo kaltės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.13-24, t. 4) atsakovas Kauno medicinos universitetinės klinikos prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas dėl sekančių motyvų:
1. Žemės, į kurią pretenduoja ieškovai, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų teritorijoje nėra. Prie ieškinio pridėtas Kaune, prie (duomenys neskelbtini) numerio R. I. žemės sklypo faktinio valdymo išmatavimo planas, padarytas matininko S. L. 1939 metais. Jame nurodoma, kad sklype yra naudojamos 9955 kv.m. ir gatvės 336 kv.m., iš viso -10291 kv.m. žemės. 1926-06-13 Eigulių II k. Sueigos nutarime kalbama apie 1 ha žemės, šio sklypo vakarinė riba - Neries upė. Taigi plane kalbama apie žemės valdymą, bet ne nuosavybę. Ieškinyje nurodoma, kad 1926-06-13 Eigulių II k. Sueigos nutarimu buvo patvirtinta, kad R. I. nuosavybės teisėmis priklauso Eigulių II k. Turžėnų valsčiaus Kauno apskrityje skirtinas ūkis, susidedantis iš 1 ha žemės. Plane ir ieškinyje kalbama apie tą pačią žemę. Iš ko susideda ši žemė, yra išaiškinta kitame plane, kuris ieškinyje yra pavadintas „žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas prie (duomenys neskelbtini), esančio Kauno medicinos klinikų teritorijoje, Eivenių g. 2, Kaune planas". Šiame plane yra pastaba: sklypo planas nubraižytas remiantis 1992-03-03 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimu Nr.1-18 ir Kaune prie (duomenys neskelbtini) R. I. žemės sklypo faktinio valdymo išmatavimo planu, padarytu matininko S. L. 1939 metais. Šis planas padarytas 2004-08-30. Abu planai, pateikti ieškovų, vienas kitą paaiškina. Pagal 2004-08-30 planą į 1 ha sklypo plotą įeina: nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai (28 arai); Jonavos gatvės zona; Neries pakrantės apsaugos zona (1926-06-13 Eigulių II k. Sueigos nutarime nurodoma, kad R. I. žemė iš vakarų pusės ribojasi su Neries upe); miesto miškai, saugomi šlaitai (valstybinė žemė neprivatizuojama). Visos šios žemės Kauno medicinos universiteto klinikų teritorijoje nėra ir niekados nebuvo. Ieškovai prie patikslinto ieškinio prideda kadastro žemėlapio ištrauką, kuriame pažymi sklypą raidėmis A, B, C, D, E, F ir G. Jie nurodo, kad tai 75 arų žemės sklypo plotas. Šiam žemės sklypui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pritaikė 78 arų žemės sklypui. Nei ieškinyje, nei kadastro žemėlapio ištraukoje nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių būtent toje vietoje nubrėžtas šis sklypas ir kodėl jis tokio dydžio nubrėžtas. Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šį kadastro žemėlapį ir sklypo dydį nusipiešė viena iš ieškovių, slapta pasivaikščiojusi po KMUK teritoriją. Toks brėžinys negali būti byloje įrodymu, o slaptas įsibrovimas į svetimą teritoriją yra baudžiamas. Ieškovai apskritai neįrodo, kad jų neva paveldėta žemės dalis (75 arai) yra Kauno medicinos universiteto klinikų teritorijoje. Pateikti įrodymai kalba visai apie kitus dalykus, t. y., kad tos žemės nėra.
2. Ieškovai neturi reikalavimo teisės atkurti natūra ne tik į žemę, kurią iš valstybės nuomoja atsakovas Kauno medicinos universiteto klinikos, bet ir į kitą žemę. B. I. 1991-03-24 prašė atkurti nuosavybės teisę į žemę ir nurodė atkūrimo būdą - ekvivalentinė natūra. Ieškovas B. I. įtrauktas į eilę žemės sklypui gauti, todėl jis negali pretenduoti ir atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. B. I. pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, iki 2003 balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškovas B. I. nepasinaudojo šia įstatymo teise ir prarado bet kokią galimybę reikalauti iš valdžios institucijų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms, ieškovas B. I. neturi jokios reikalavimo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, o su KMUK apskritai neturi jokio ryšio. Ieškovėms B. O. ir H. T. atkurtos nuosavybės teisės į 28 arų žemės sklypą. Be 28 arų iš 1,03 ha dar reikia atimti Jonavos gatvės zoną, Neries pakrantės apsaugos zoną ir miesto mišką bei saugomą šlaitą, ir bus matyti, kad R. I. valdytos žemės, kuri įeitų į Kauno medicinos universiteto klinikų teritoriją, nebėra.
3. Žemės sklypas suformuotas nepažeidžiant jokių teisės aktų ir neatimant iš nieko žemės. Prie civilinės bylos pridėtoje Kauno medicinos universiteto klinikų žemės sklypo techninės apskaitos byloje yra žemės sklypo eksplikacija, kurioje pažymėta, kad žemės sklypas išskirtas 371 000 kv.m., faktiškai valdomas 344 000 kv.m. Inventorizavimo data - 1978-10-01. Kauno medicinos universiteto klinikų žemės sklypas buvo suformuotas jau 1978-1982 metais, t. y. prieš 28 metus, todėl ieškovų ieškinyje tvirtinimai, kad Kauno medicinos universiteto klinikos neteisėtai yra užėmę jiems priklausančią žemė, yra melas. 2000-06-27 surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, t. y. sklypo ribos suderintos su visais gretutinių sklypų savininkais. Su ieškovais derinta nebuvo, nes jų sklypas su Kauno medicinos universiteto klinikų sklypu nesiriboja. Svarstant detaliuosius planus su visuomene, ieškovai KMUK jokių pretenzijų dėl žemės nereiškė, juos patvirtinus, jų neskundė, niekur nenurodė, kad būtų pažeistos jų kokios nors teisės. 2002-06-20 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Išnuomotos žemės sklypo dydis - 328 621 kv. m. Nuo 1982 metų KMUK faktiškai valdomas žemės sklypas ne tik nepadidėjo, bet ženkliai sumažėjo. Detaliaisiais planais KMUK žemės sklypas padidintas nebuvo. Valstybinės žemės nuomos sutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-06 įsakymu Nr. A-1621 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliojo plano patvirtinimo" buvo patvirtintas 328 621 kv.m. žemės sklypo Eivenių g. 2 detalusis planas (žemės sklypo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis - sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti). Viešas pasitarimas su visuomene įvyko 2004-09-30 14.00 val. miesto savivaldybės IV aukšte Konferencijų salėje. Visi šie dokumentai patvirtina, kad KMUK teritorijoje nėra jokios laisvos (neužstatytos) žemės. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir apibūdintas visuomenės poreikis, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003; Administracinių teismų praktika 4, 278 p.). Todėl jokio laisvo žemės sklypo Kauno medicinos universiteto klinikų teritorijoje nėra ir jis negali būti suformuotas.
4. Ieškovai ginčija žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliuosius planus (Klinikų teritorija), tačiau jokių, nei faktinių aplinkybių, nei juridinių motyvų, nei juridinio pagrindo nenurodo. Ieškovai nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad jų paveldėtas žemės sklypas būtų teritorijoje Eivenių g. 2, kuri yra patvirtinta detaliaisiais planais. Todėl vien dėl šios aplinkybės ieškovai neturi jokio pagrindo ginčyti detaliuosius planus. Ieškovai galėjo ginčyti detaliuosius planus tik tuo atveju, jeigu būtų įrodę, kad 1) KMUK teritorijoje yra jų paveldimos žemės; 2) žemė netarnauja sveikatos apsaugai.
5. Ieškovai nepagrįstai reikalauja įpareigoti Kauno miesto viršininko administraciją per nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises ieškovams H. T. , B. O. ir B. I. į R. I. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Kuršėnų valsčiaus Kauno apskrityje (dabartinis adresas Eivenių g. 2, Kaunas). Prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, nagrinėja turto buvimo vietos žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemė, esančią miestuose, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų.
6. Ši byla yra neteisminga Kauno miesto apylinkės teismui, todėl ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėjimui, nes pažeistos teismingumo taisyklės. Ieškovai 2005 m. birželio mėnesį kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, kuriuo prašė: 1) Atstatyti pažeistas jų teises ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai informaciją apie laisvą neužstatytą žemės sklypą teritorijoje prie (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypo, į kurį jiems turi būti atkurta nuosavybės teisė, ribas. Tokius reikalavimus turėjo nagrinėti administracinis teismas. Vėliau ieškinys 6 kartus buvo tikslintas, stengiantis, kad ieškinį nagrinėtų bendrosios kompetencijos teismas. Ginčai, kylantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, paprastai yra teismingi administraciniam teismui. Rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
7. Ieškinys dėl Kauno miesto valdybos 1999-09-28 sprendimo Nr. 1008 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2, detaliojo plano", kuriuo buvo patvirtintas KMUK teritorijos detalusis planas, panaikinimo pateiktas 2006-03-01, t. y. praleidus 1 mėn. terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškininę senatį ir šį reikalavimą be kitų pagrindų, atmesti ir šiuo pagrindu. Taip pat atsakovas prašė taikyti ieškininę senatį ir dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-06 įsakymą Nr.A-1621 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2, detaliojo plano patvirtinimo", nes dėl jo apskundimo praleistas 1 mėn. terminas, o terminą atstatyti ieškovai neprašė.
8. Byla dėl atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų „kaltės" niekados nebuvo atidėta ar vilkinta. Byla buvo atidėliojama ir vilkinama dėl ieškovų advokačių manipuliacijų (ieškovės kreipėsi ne į tą teismą, ieškinys 6 kartus buvo keistas, daug kartų rašyti atsiliepimai, dubliko nė vieno, prasidėjus teismo posėdžiams ieškovų advokatėms atsirasdavo kiti teismo posėdžiai, į kuriuos jos išeidavo 10-15 minučių, tačiau negrįždavo ir t. t.) ir piktnaudžiavimo procesu. Todėl advokato pagalbai apmokėti priteista ne per daug, o per mažai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.29-31, t. 4) atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Šio atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų prašoma grąžinti žemė yra valstybės išperkama žemė, ji naudojama visuomenės reikmėms, kadangi tai yra Kauno medicinos universiteto klinikų teritorija, ir ji suformuota iki įsigaliojant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Galimybė atkurti ieškovams nuosavybės teises į miesto žemę natūra atsirado tik 2002-06-19 įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Kauno miesto valdyba žemės sklypo detalųjį planą prie pastatų, esančių Eivenių g. 2 Kaune, patvirtino 1999-09-28 sprendimu Nr.1008. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-3639 ir 2002-06-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2002-1137 viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms 99 metams išnuomojo 328621 kv.m. žemės sklypą. Šiuo atveju nebuvo sprendžiamas visiškai naujo žemės sklypo suteikimo klausimas, tik teisiškai sutvarkyta Kauno medicinos universiteto klinikų faktiškai naudojama teritorija, suteikta dar iki įsigaliojant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui. Ginčo žemės sklypas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, natūra šis sklypas negali būti sugrąžintas, nuosavybės teisės turi būti atkurtos kitais įstatymo numatytais būdais. Ieškovai nėra pasirinkę išpirkimo būdo, kas yra būtina sąlyga kompensavimui už valstybės išperkamą žemę įvykdyti, todėl toks sprendimas ir negalėjo būti pateiktas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 33-36, t. 4) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto aiškinimas, kurį pateikia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra teisingas ir protingas ir objektyviai negalėjo sąlygoti neteisėto teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ir nėra parengtas teritorijos detalusis planas, tačiau yra aiškus visuomenės poreikis tam sklypui, tai žemės sklypas natūra nėra grąžinamas. Apeliantai nepagrįstai mano, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, kad kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra galutinai išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir nuosekliai - šis turtas negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai reikštų tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Byloje ginčijamais administraciniais aktais ir valstybinės žemės nuomos sutartimi nebuvo sprendžiamas visiškai naujo žemės sklypo suteikimo klausimas, todėl minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai teismui priimant sprendimą neturėjo būti taikomi. Teismas sprendime nustatė visas esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turėjusias aplinkybes.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.11, t. 4) atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas dėl apeliacinio skundo motyvų ir pagrįstumo palieka spręsti teismui. Atsakovo nuomone, ieškovai nenurodė, dėl kokios priežasties VĮ Registrų centro Kauno filialas šioje byloje įtrauktas atsakovu.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, atsakovų Kauno medicinos universiteto klinikų , Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės atstovai – apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovas – spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad absoliučių spendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nors atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos ir pareiškė nuomonę, jog byla teisminga administraciniam teismui, t.y. nebuvo laikomasi rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, sutikti su tokia nuomone negalima. Ieškovai byloje pareiškė reikalavimą dėl 2002-06-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.19/2002-1137 dalies panaikinimo. Toks reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl visus ieškovų reikalavimus Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pagrįstai (CPK 31 str.,33 str. 3 d.).
Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nepagrįsta yra apskųstojo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis, kuria palikti nenagrinėti ieškovo B. I. ieškinio reikalavimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo B. I. reikalavimai paliktini nenagrinėti, nes jis yra pareiškęs prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo motinai R. I. priklausiusią žemę ekvivalentine natūra, t.y. suteikiant kitą žemės sklypą, jis yra įrašytas į Kauno apskrities viršininko 2004 09 24 įsakymu patvirtintą žemės sklypų suteikimo eilę, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jam nėra priimtas (b.l. 12 ir 66, t.2). Nesant byloje įrodymų, kad B. I. būtų pakeitęs jo 1991 03 24 prašyme (b.l. 66, t. 2) išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, taip pat nesant įrodymų, kad šio asmens prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimanti sprendimus institucija būtų išsprendusi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šis ieškovas nepasinaudojo įstatymų nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teismine tvarka. Todėl šioje dalyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, pagrįstai pripažino, kad ieškovėms H. T. ir B. O. nuosavybės teisės į jų močiutei R. I. priklausiusią žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), nėra pilnai atkurtos. Joms Kauno apskrities valdytojo administracijos 1995 08 07 sprendimais Nr. 5 ir Nr. 6 (b.l.21 ir 29, t. 1) atstatytos kiekvienai nuosavybės teisės į ¼ dalį 1,03 ha žemės ir suteikti neatlygintinai 1680 kv.m. ir 1120 kv.m. sklypai prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad abiem ieškovėms atkurtos nuosavybės teisės į 2800 kv.m. žemės, kada jos turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 5150 kv.m. žemės.
Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog , remiantis Kauno miesto žemėtvarkos specialistų paskaičiavimais (b.l. 27, t. 1), iki 1940 m. R. I. valdyto žemės sklypo dalis – apie 2810 kv.m. patenka į šiuo metu atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms išnuomotą 328621 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą adresu Eivenių g. 2, Kaune. Nors atsakovas Kauno medicinos universiteto klinikos viso bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad tokia aplinkybė nėra įrodyta, t.y. kad R. I. priklausiusi žemė neįeina į šiuo metu atsakovo KMUK nuomojamą žemės sklypą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo abejoti paminėtais žemėtvarkos specialistų paskaičiavimais, nes atsakovas, nesutinkantis su paminėtais duomenimis, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų žemėtvarkos specialistų paskaičiavimus.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad jiems, t.y. ieškovams, į likusią žemę nuosavybės teisės negali būti atkurtos natūra. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuomone ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė tikrai pagrįstas išvadas.
Visi trys ieškovai , kaip matyti iš jų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų, konkrečiai – patikslintame ieškinyje (b.l. 159-161, t. 1) bei prie jo pridėtame plane (b.l. 162, t. 1) – prašė panaikinti iš dalies valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią žemė išnuomota Kauno medicinos universiteto klinikoms, 75 arų žemės sklypo daliai, pažymėtai ieškovų pateiktame plane raidėmis ABCDEFG, pripažįstant, kad į šį žemės sklypą nuosavybės teisės turėtų būti atkurtos ieškovams. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes, kaip jau aukščiau šioje nutartyje paminėta, ieškovo B. I. , kuris turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5150 kv.m., reikalavimai byloje nenagrinėtini, kitos dvi ieškovės turi teisę atkurti nuosavybės teisę tik į 2350 kv.m. žemės. Be to 75 arai žemės, kaip taip pat jau paminėta, nebuvo visi valdyti R. I. , į kurios nuosavybę atkurti teises pretenduoja ieškovai.
Pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, šioje byloje darė pagrįstas išvadas, kad žemė, išnuomota atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms, yra valstybės išperkama žemė ir negali būti grąžinta natūra ieškovams.Teismas pagrįstai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad dabartinio Kauno medicinos universiteto klinikų teritorija buvo pradėta formuoti 1936 metais (b.l 34-36, t. 2), priėmus Žemėms Vytauto Didžiojo Universiteto klinikų reikalams nusavinti įstatymą. Tokio įstatymo priėmimas rodė klinikų kaip objekto ypatingą svarbą visuomenės bei valstybės reikmėms. Klinikų teritorija buvo didinama papildomai suteikiant šiai gydymo įstaigai žemės Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1954 08 14, 1955 05 25, 1955 10 12, 1971 01 13, 1982 06 02 sprendimais ( b.l. 37, t.2; b.l. 8,9,10,11, t. 3). Žemės sklypo techninės apskaitos bylos (Inv. Nr. 18525) duomenimis ( priedas prie bylos 2 tomo) matyti, kad 1978 ir 1988 metų duomenimis Eivenių g. 2, Kaune, tuometinė Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė naudojosi 344000 kv.m. žemės sklypus iš išskirtos 371000 kv.m. žemės. Ši žemė laikytina išperkama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, nes iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir užimta naudojamų objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovų apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms žemės sklypas buvo neteisėtai ir nepagrįstai buvo suformuotas tik 1999 09 28 ir tai buvo padaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Detaliųjų planų taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 09 16 nutarimą Nr. 1057.Kaip jau paminėta, atsakovas Kauno medicinos universiteto klinikos 344000 kv.m. žemės sklypu naudojosi nuo 1978 metų, tačiau kiek mažesnis sklypas – 328621 kv.m.ploto – buvo suformuotas ir išnuomotas šiai įstaigai 1999 ir 2002 metais. Tai laikytina tik sklypo dydžio patikslinimu bei tinkamu žemės nuomos dokumentų sutvarkymu.
Pripažinus, kad ieškovams negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jų motinos ir senelės R. I. iki 1940 metų valdytą žemės sklypo dalį, kuri šiuo metu yra išnuomota atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikoms ir kuri yra valstybės išperkama žemė, nepagrįstais pripažintini ir ieškovų reikalavimai panaikinti 1999-09-28 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr.1008 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliojo plano“ prie pastatų Eivenių g. 2, esančio iki 343550 kv.m. žemės sklypo detaliojo plano, panaikinti 2002-06-17 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-3639, kurio pagrindu Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms 99 metams išnuomotas žemės sklypas (unikalus Nr.1901-00700198), iš dalies panaikinti 2002-06-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.N19/2002-1137, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno medicinos universiteto klinikų, žemės sklypo daliai kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėta raidėmis A,B,C,D,E.F ir G , įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises ieškovams į R. I. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą Kuršėnų valsčiaus Kauno apskrityje (dabartinis adresas Eivenių g. 2, Kaunas), panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-06 įsakymą Nr.A-1621 „Dėl žemės sklypo Eivenių g. 2 detaliojo plano patvirtinimo“, panaikinus 2002-06-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.19/2002-1137, daliai kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtą raidėmis A,B,C,D,E.F ir G (75 arai) toje dalyje panaikinti atliktą teisinę žemės sklypo registraciją. Šių reikalavimų patenkinimas ieškovams jokių teisių nesukurs.
Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pripažintini taip pat nepagrįstais. Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami klausimus, kuriuos pagal savo kompetenciją sprendžia ir administraciniai teismai, turi teisę ir netgi privalo vadovautis šių teismų praktika, nes tik taip galima valstybėje užtikrinti teisės normų vienodą taikymą bei aiškinimą, tuo pačiu užtikrinti ir atskirų visuomeninių santykių stabilumą.
Ieškovų apeliaciniame skunde pareikšta nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jų priteisė 6206,83 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovo Kauno medicinos universiteto klinikų turėtų išlaidų, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai nepagrįsta. Paminėtasis atsakovas pateikė byloje įrodymus apie turėtas tokio dydžio išlaidas. Pripažinti, kad jos yra akivaizdžiai per didelės, negalima, nes byla yra tikrai sudėtinga, ją teismas nagrinėjo keliuose teismo posėdžiuose, o be to ir patys ieškovai daug kartų tikslino savo reikalavimus, dėl ko atsakovas Kauno medicinos universiteto klinikos teikė byloje net keletą atsiliepimų į ieškovų pateiktus papildomus ar patikslintus ieškinius.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl jis paliktinas nepakeistu.
Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus apeliacinį skundą, atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos priteistinos jos turėtos išlaidos, byloje atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikos iš ieškovų B. I. ( a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), H. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir B. O. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 354,45 Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 45 centus) advokato, atstovavusio šį atsakovą apeliacinės instancijos teisme, pagalbai apmokėti turėtų išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.