Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, J. V., dalyvaujant ieškovei I. A., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei, ieškovui Š. A., ieškovo atstovui advokatui G. G., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovams M. K., Jurgitai Bulotienei, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, išvadą duodančios institucijos Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. A. ir Š. A. ieškinius dėl motinystės ir tėvystės nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametės M. R. globėjo (duomenys neskelbtini) atstovai su ieškiniais sutiko.

Išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su pareikštais ieškiniais sutinka, kadangi ieškiniai atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintini.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įrengtame „Gyvybės langelyje“ buvo rastas (duomenys neskelbtini) lyties naujagimis be dokumentų (t. 2, b. l. 18). Apie šį faktą buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno apskrities VPK. Vaiko gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas M. R. vardas ir pavardė, gimimo liudijime tėvai nenurodyti (t. 2, b. l. 13). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) M. R. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12). 2014-10-31 ieškovė raštu kreipėsi į Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių su Pareiškimu, kuriuo išreiškė valią susigrąžinti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43). Ieškovė į teismą dėl motinystės nustatymo kreipėsi (duomenys neskelbtini), ieškovas į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi (duomenys neskelbtini). 2015-03-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (t. 1, b. l. 96-97).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše nėra duomenų nei apie tėvą, nei apie motiną. Ieškovai prašo nustatyti, kad jie yra (duomenys neskelbtini) gimusios M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motina ir tėvas. CK 3.139 str. 4 d. nustatyta, kad jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovo Š. A. atžvilgiu pagal analogiją taikytinos CK 3.139 str. 4 d. nuostatos, kadangi šioje byloje nagrinėjama situacija CK yra nereglamentuojama.

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Dėl to teismų praktikoje jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Teismo vertinimu, tokios pat nuostatos pagal analogiją taikytinos ir motinystės nustatymo bylose.

Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, byloje paskyrė DNR ekspertizę, kurios išvados patvirtina, kad ieškovė I. A. yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motina su 99,999999 proc. tikimybe, o ieškovas Š. A. yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999 proc. tikimybe (t. 2, b. l. 118). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad DNR ekspertizė, kuri yra tiesioginis motinystės ir tėvystės įrodymas, patvirtina ieškovų motinystę ir tėvystę, ieškovų ieškiniai dėl motinystės ir tėvystės nustatymo tenkintini ir nustatytina, kad ieškovė I. A. yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motina, o M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini); Ieškovas Š. A. yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) (CK 3.139 str. 4 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 189, 197, 185 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 354,14 Eur bylinėjimosi išlaidų: 41 Eur žyminio mokesčio už motinystės nustatymą, 20,50 Eur už tėvystės nustatymą, 154,30 Eur už ieškovei I. A. teiktą 100 proc. apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 115,80 Eur už ieškovui Š. A. teiktą 50 proc. apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 22,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Vadovaujantis CPK 93 str., pusė šių bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovo Š. A.. Teismas įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kad būtent ieškovės veiksmai sukūrė šioje byloje nagrinėtą teisinę situaciją, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos ir pačios ieškovės I. A.. Tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 392 str., 393 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinius tenkinti.

Nustatyti, kad I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) motina, o M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jos (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovas Š. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jo (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų motinystės ir tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.