Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-771/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-26
Bylos Nr.
II-2-771/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02687-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Pažeidėjas
N. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-2-771/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02687-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.9.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. S., jos atstovei advokatei A. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. (toliau – Institucija) išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą 2016 m. rugpjūčio 3 d. N. S. atžvilgiu priėmė nutarimą ir skyrė 28 eurų baudą, dėl to, kad ji 2016-05-27 9.50 val., Šiauliuose, Pramonės g. 15E, vairuodama automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dehermetizavus dešinei priekinio rato padangai, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į antrą eismo juostą ir sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo, t.y. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. gautas pareiškėjos N. S. skundas. Skunde pareiškėja nurodė, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ji teisės pažeidimo nepadarė, nes nepažeidė KET 101 punkte nurodytų reikalavimų. Nurodo, kad važiuodama Pramonės gatve tiesiai, pajuto „dunkstelėjimą“, po kurio sumėtė jos vairuojamą automobilį. Negalėdama suvaldyti automobilio, atsitrenkė į dešiniajame kelkraštyje buvusį bordiūrą ir gatvės apšvietimo stulpą. Išlipus apžiūrėti automobilio apgadinimų, prie jos priėjo krovininio automobilio „Man“ vairuotojas. Pastarasis nurodė, kad pats nesuprato, kaip įvyko eismo įvykis. Tuomet ji suprato, kad tas „dunkstelėjimas“ atsirado po krovininio automobilio atsitrenkimo į jos automobilį. Nesutikdama su specialisto išvada ir byloje nustatytomis aplinkybėmis prašo panaikinti priimtą Institucijos nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Šiaulių apylinkės teisme gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad Institucijos atstovas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, vadovavosi Ekspertizės centro ekspertizės aktu, įvertino teisės pažeidėjo bei liudytojų paaiškinimus dėl pažeidimo esmės ir priėmė teisingą ir pagrįstą teisinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos N. S. skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepanaikintinas.

Teismo posėdyje N. S. nurodė, kad ji visą laiką važiavo pirma eismo juosta tiesiai, kai pajuto dunkstelėjimą. Tada jos automobilį metė į kairę. Bandant suvaldyti mašiną, išsigandusi suko vairą į dešinę. Negali pasakyti, ar buvo išvažiavusi į antrą eismo juostą. Jos pagrindinė mintis buvo sukti į dešinę, kad neišvažiuotų į antrą juostą. Tada mašiną pradėjo mėtyti po kelią ir ji užvažiavusi ant bordiūro atsitrenkė į stulpą. Automobilis sustojo. Jos automobilis nebuvo patrauktas iš pirmos eismo juostos. Jis buvo užvažiavęs ant bordiūro, todėl buvo pakankamai vietos pirmoje juostoje. Kitos transporto priemonės galėjo pravažiuoti. Krovininio automobilio vairuotojas sakė, kad nesupranta kaip čia viskas įvyko. Krovininio automobilio vairuotojas automobilį patraukė, kad netrukdytų eismui. Sunkvežimio vairuotojas automobilį iš įvykio vietos patraukė iki policijos atvykimo. Pareigūnai atvyko gal po 20 min. Negali pasakyti iš kur ir kada atsirado nuotraukos su duženomis antroje eismo juostoje. Tos duženos galėjo būti išnešiotos kitų transporto priemonių. Nepamena, kurioje eismo juostoje policija fotografavo šukes. Pareigūnai braižėsi įvykio schemą. Iš konteksto suprato, kad policijos pareigūnai buvo linkę daugiau manyti, kad kaltas sunkvežimio vairuotojas, nes jis pradėjo ginčytis su pareigūnais. Nežino, kodėl sunkvežimio vairuotojas nesutiko su policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio schema. Ji sutiko su įvykio schema.

Teismo posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad su kolega įformino įvykio pradinę medžiagą. Įvykio vietoje buvo sunkvežimis ir lengvasis automobilis, užvažiavęs ant šaligatvio ir atsitrenkęs į stulpą. Sunkvežimis stovėjo ne Pramonės, o Metalistų gatvėje. Apklausė eismo įvykio dalyvius. Vairuotojai dėl kaltės nesutarė. Esminės aplinkybės buvo dėl manevravimo, dėl persirikiavimo. Eismo įvykio schemą braižė kolega Ramonas.

Teismas pateikia liudytojui eismo įvykio schemą.

Po eismo įvykio schemos peržiūros liudytojas E. J. parodė, kad viskas buvo braižoma po įvykio. Juodraštį braižo vietoje ir duoda pasirašyti įvykio dalyviams. Stiklo šukės turėtų būti pirmoje eismo juostoje, tačiau jos buvo išvažinėtos, išnešiotos kitų automobilių ratų, kadangi iki jų atvykimo nebuvo aptverta. Įvykio vietoje tarp vairuotojų kilo ginčas dėl stiklo šukių išsidėstymo , nes jų koncentracija pagal vairuotojus buvo visai kitoje vietoje. Jis pastebėjo, kad didžioji šukių koncentracija buvo pirmoje eismo juostoje, važiavimo kryptimi. Pagal schemos duomenis, didžioji dalis stiklo šukių buvo pirmoje juostoje. Įvykio vietoje sunkvežimio vairuotojas tvirtino, kad stiklo šukės buvo antroje eismo juostoje. Jeigu būtų stabdymo žymės, tai schemoje būtų pažymėta. Atžyma schemoje - „16.40“ yra atstumas nuo namo kampo iki automobilio, tai automobilio pririšimas prie namo kampo. Jo, kaip vairuotojo nuomone, padanga sprogo tada, kai atsitrenkė į bortelį. Sunkvežimio vairuotojas atsisakė pasirašyti ant schemos. Įvykio vietoje fotografuoja savo aparatu. Ant jų darytų nuotraukų visada būna nurodytas laikas ir data, todėl ekspertizės akto 6 lape pateiktos nuotraukos darytos ne jų. Atvykus į įvykio vietą, eismas vyko abiem eismo juostom.

Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-25 ekspertizės akte Nr. 11-1247(16) nurodyta, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad tikėtina įvykus automobilio priekinio dešiniojo rato padangos dehermetizacijai, automobilio vairuotoja N. S. nesuvaldė automobilio, kuris dalinai įvažiavęs į Pramonės g. važiuojamosios dalies antrą eismo juostą sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vilkikui „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valst. Nr. GF 290, kurį vairavo G. M. (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas).

Teismo posėdžio metu atlikus papildoma transporto trasologinę ekspertizę dėl automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rato padangos dehermetizacijos priežasties nustatymo, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-03-23 ekspertizės akte Nr. 11Š-201(16) nurodyta, kad

Automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos išorinėje sienelėje lanko formos kiauryminio pažeidimas (žr. 3+4 pav. 1 pozicija), tikėtina, buvo padarytas aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektorinės dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro. Tikėtina, kad tirti pateikto rato ratlankiui atsiremiant į šiurkštų paviršių turintį objektą ties juodos spalvos medžiagos antsluoksnio užnešimais, padangos išorinės pusės šonas buvo prispaustas prie ratlankio briaunos, ties kiauryminio pažeidimo nuskobtos gumos vieta (5 pav. pažymėta mėlynomis rodyklėmis) padangos guma buvo pažeista ir padangos guma atsidalino nuo rato išorinės pusės link padangos vidaus, o ties likusiu kiauryminio pažeidimo ilgiu ant ratlankio briaunos susidarė mažesni juodos spalvos medžiagos antsluoksnio užnešimai, o ant padangos išorinės sienelės abipus kiauryminio pažeidimo vietos nuo ratlankio briaunos susidarė linijiniai gumos paviršiaus nekiauryminiai pažeidimai (5 pav. pažymėta žaliomis ir baltomis rodyklėmis).Tirti pateiktoje automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rato padangoje požymių, kad padanga dehermetizavosi dėl nusidėvėjimo ar broko, nėra.

Tikėtina, kad tirti pateikto rato ratlankiui atsiremiant j šiurkštų paviršių turintį objektą ties juodos spalvos medžiagos antsluoksnio užnešimais, padangos išorinės pusės šonas buvo prispaustas prie ratlankio briaunos, ties kiauryminio pažeidimo nuskobtos gumos vieta (5 pav. pažymėta mėlynomis rodyklėmis) padangos guma buvo pažeista ir padangos guma atsidalino nuo rato išorinės pusės link padangos vidaus, o ties likusiu kiauryminio pažeidimo ilgiu ant ratlankio briaunos susidarė mažesni juodos spalvos medžiagos antsluoksnio užnešimai, o ant padangos išorinės sienelės abipus kiauryminio pažeidimo vietos nuo ratlankio briaunos susidarė linijiniai gumos paviršiaus nekiauryminiai pažeidimai (5 pav. pažymėta žaliomis ir baltomis rodyklėmis).

Automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos išorinėje sienelėje lanko formos kiauryminis pažeidimas (žr. 3-^4 pav. 1 pozicija), tikėtina, buvo padarytas aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektorinės dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016-12-31) 127 straipsnio 2 dalyje nurodytas teisės pažeidimas - Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. gegužės 27 d. 9.50 val., Šiauliuose, Pramonės g. 15E įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, priklausančios V. S. ir (duomenys neskelbtini)

2016m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarime Nr. 40N-67942119-16 matyti, kad institucija konstatavo eismo įvykio priežastį – transporto priemonės VOLVO V40, v.n. (duomenys neskelbtini), padangos dehermetizaciją, to pasėkoje automobilio nesuvaldymą bei išvažiavimą į antrą eismo juostą, kur tuo metu važiavo automobilis MAN, v.n. (duomenys neskelbtini). Kaltinimas buvo grindžiamas 2016m. liepos 25d. ekspertizės aktu Nr. 11-1247(16). Atkreiptinas dėmesys, kad minėto ekspertizės akto 6 lape ekspertas rėmėsi 2 nuotraukom, kurias 2016m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu institucijai pateikė nukentėjusysis. Administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtos nuotraukos buvo darytos būtent eismo įvykio vietoje ir dieną. 2017m. kovo 23d. teismas, nagrinėdamas skundą, paskyrė transporto trasologinę ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad automobilio VOLVO V40, v.n. (duomenys neskelbtini), padangos dehermetizacija įvyko aštrią arba atsikišusią briauną turinčiam objektui kontaktuojant su gumos paviršiumi arčiau protektoriaus dalies ir įgilėjant į padangos šoną nuo padangos protektoriaus dalies link rato centro. Ekspertai atmetė galimybę padangai dehermetizuotis dėl nusidėvėjimo, ar broko. Tokiu būdu teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės paneigia nutarime nurodytą eismo įvykio kėlimo priežastį. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad automobilio VOLVO V40, v.n. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio žibinto didelė dalis šukių koncentracija yra pirmoje eismo juostoje. Apklausti nukentėjusįjį G. M. dėl eismo įvykio nebuvo galimybės, nes jis neatvykdavo į teismo posėdžius.

Atsižvelgiant į ta, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio VOLVO V40, v.n. (duomenys neskelbtini), padangos dehermetizacijos, kuri nurodyta kaltinime, nėra pakankamai aiški eismo kėlimo priežastis, vieta, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, nes žibinto šukių didžioji koncentracija yra pirmoje eismo juostoje, būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą (papildomai apklausti eismo dalyvius, atlikti parodymų patikrinimą vietoje, spręsti klausimą dėl pakartotinės autotechninės ekspertizės atlikimo ir kt.).

2016m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 40N-67942119-16 naikintinas ir byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

N. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą ir bylą grąžinti minėtai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Nutarčiai įsiteisėjus, automobilio ratą perduoti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas