- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-399-661/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29116-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarė D. J. ir Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. J. B. (savo mamos) testamentą (notarinio registro Nr. 10115).
2. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti J. B. paveldėjimo bylą vedančiai Vilniaus m. 25-ojo notarų biuro notarei D. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. B. į paveldimą J. B. turtą.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad yra inicijuojamas ginčas dėl mirusio asmens testamento, kurį nuginčijus, ieškovas turėtų teisę pagal įstatymą paveldėti turto dalį, todėl egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui į paveldėtą butą pagal testamentą, ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų itin apsunkintas, nes velionei priklausęs turtas taptų M. B. registruota nuosavybe ir jis įgytų teisę šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarei D. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po J. B. mirties testamentiniam įpėdiniui M. B. pagal 2021 m. gruodžio 23 d. J. B. testamentą, patvirtintą notarės A. A. (notarinio registro Nr. 10115).
5. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl 2021 m. gruodžio 23 d. J. B. testamento teisėtumo. Teismas nenustatė, kad ieškinys akivaizdžiai būtų nepagrįstas. Pripažinus testamentą negaliojančiu, būtų atkurta turto teisinė padėtis. Išdavus paveldėjimo teisės liudijimą į paveldimą turtą, atsakovas M. B. įgytų teisę disponuoti paveldėtu turtu. Nesustabdžius paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nebūtų užkirstas kelias testamentu įgytą turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti bei perleisti kitokiais sandoriais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas, todėl teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Laikinoji apsaugos priemonė – draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kaip asmens interesus varžantis procesinis institutas, taikomas išimtiniais atvejais, kai ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir neišvengiamumą. T. y. nėra pateikti jokie įrodymai, kad ateityje galėtų kilti ar kils reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo apsunkinimui.
7.3. Ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo, kadangi ieškinio faktinis pagrindas iš esmės grindžiamas tik tuo, kad testamentu motina savo butą paliko ne abiem sūnums, o tik atsakovui M. B..
7.4. Atsižvelgiant į tai ir preliminariai atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, šiuo atveju neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Šalies argumentai
7.5. Ieškovas prašo taikyti draudimą notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui, tačiau iš 2025 m. kovo 27 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad atsakovo palikimo priėmimo data yra 2025 m. sausio 14 d., t. y. atsakovas jau yra faktiškai priėmęs palikimą. Be to, pagal tą patį 2025 m. kovo 27 d. Testamentų registro išrašą, pats ieškovas taip pat yra priėmęs palikimo dalį: palikimo priėmimo data – 2025 m. kovo 25 d.
7.6. Iš ieškinio nėra aišku, kokią tiksliai dalį testamento ar jį visą ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškinio dalyko reiktų suprasti, kad ieškovas pripažinti negaliojančiu prašo visą palikėjos sudarytą testamentą. Tačiau tokiu atveju tai reikštų, kad ieškovas ginčija ir savo dalį priimto palikimo pagal testamentą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu.
7.7. Taigi ieškovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto 25-ojo notaro biuro notarei D. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. B. po J. B. mirties iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Kadangi ieškovas siekia, jog iki priimant teismo sprendimą šalių motinai priklausęs turtas nebūtų perleistas, išliktų tos pačios sudėties, koks buvo palikimo atsiradimo momentu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad jei atsakovui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu galės disponuoti turtu, o teismine tvarka būtų nuginčytas testamentas, ieškovui gali būti padaryta žala, jei bus pradėta disponuoti turtu.
9.2. Tokio pobūdžio bylose, kuriose kyla ginčas dėl paveldimo turto po palikėjo mirties, teismai paprastai neatsisako taikyti būtent tokios, konservacinės paskirties, laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuri atitinka teismų praktikoje deklaruojamą šios priemonės paskirtį – užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė tik užtikrina teisinės padėties stabilumą ir nesuvaržo kitų asmenų interesų. Atsakovas palikimą priėmė 2025 m. sausio 14 d., tačiau iki pat spalio mėnesio nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl tikėtina, kad jam tai nėra pirmo svarbumo klausimas ir nėra aktualu. Tai įrodo, kad atsakovo teisės ir teisėti interesai niekaip nebus pažeisti.
9.4. Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jos reikalingos tam, kad ieškinio patenkinimo atveju jame kelti reikalavimai galėtų būti realiai įvykdyti, o ar ieškinio reikalavimai pagrįsti ar ne, teismas nuspręs galutiniu teismo sprendimu šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip numato ši procesinės teisės norma, yra būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio tikėtinas pagrindimas; 2) būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo pagrįsti šias sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai). Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
12. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad šiuo atveju nėra pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovas teigia, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Taigi iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik preliminariai įvertina ar pagal turimus duomenis toks ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas ir ar jį patenkinus, yra grėsmė jo operatyviam įvykdymui. Ar ieškinys yra tikrai pagrįstas, nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės, kai įvertinami visi į bylą pateikti įrodymai, apklausiamos šalys ir liudytojai, t. y. nustatomos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
15. Šioje byloje ieškinys atitiko jam keliamus įstatymo reikalavimus, iš ieškovo pateiktų duomenų nenustatyta, kad jis yra aiškiai nepagrįstas ir todėl negalėtų būti tenkinamas, priešingai – pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms jis galėtų būti tenkinamas. Taigi šiuo atveju egzistuoja pirma CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
17. Nustačius ar yra pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra būtina nustatyti ar egzistuoja antroji – kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.
18. Atsakovas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, asmens nuosavybės teisės ribojimai, draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kaip asmens interesus varžantis procesinis institutas, taikomas išimtiniais atvejais, kai ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Uždraudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą bylose dėl testamento nuginčijimo yra dažniausiai pasitaikanti laikinoji apsaugos priemonė, kuri yra būtina užkirsti kelią kitiems ginčams atsirasti. Jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra didelė tikimybė, kad po to kiltų kiti ginčai, nes ieškovas turėtų reikšti papildomą reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Atsakovui tapus paveldėto turto savininku, taip pat reikėtų jau kitos laikinosios apsaugos priemonės – paveldėto turto arešto arba viešo įrašo registre apie draudimą disponuoti paveldėtu turtu.
20. Akivaizdu, kad pritaikius būtent tokią laikinąją apsaugos priemonę (uždrausti notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) yra užkertamas kelias didesnės apimties ginčams ateityje bei užtikrinamas operatyvus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, tokiu būdu civilinis procesas vyksta laikantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principų.
21. Kadangi ieškovas siekia, jog iki priimant teismo sprendimą šalių motinai priklausęs turtas nebūtų perleistas, išliktų tos pačios sudėties, koks buvo palikimo atsiradimo momentu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad jei atsakovui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu galės disponuoti turtu, o teismine tvarka bus nuginčytas testamentas, ieškovui gali būti padaryta žala, nes jam gali tekti ginčyti vėlesnius sandorius susijusius su paveldėtu turtu.
22. Taigi šiuo atveju egzistuoja ir antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kad jų netaikius būsimo ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.
23. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad laikinosios apsaugos šioje byloje buvo pritaikytos pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.