- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- 1-905-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42813-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: jis, 2019 m. spalio 7 d. apie 7 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu tyčia peiliu įpjovė savo seseriai J. L. į kairės rankos pirštą, po to kumščiu sudavė vieną kartą į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą kairės rankos II piršte ir poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos srityje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. L. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tuo metu, kai sesuo bėgo į savo kambarį, jis pasivijo ir peiliu įpjovė seseriai į pirštą, kumščiu trenkė jai į krūtinės sritį. Konfliktas prasidėjo nuo jo konflikto su mergaite (L. L.), kuri ėjo į virtuvę šildyti maisto. Gailisi dėl savo veiksmų, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), turi neįgalumą. Sesuo nuolat atvažiuoja pas jį ir juo rūpinasi. Anksčiau gyveno pas seserį Vilniuje ir nebūdavo konfliktų. Nežino, kas tą kartą jam užėjo į galvą. Pažada, kad daugiau konfliktų nebus, alkoholio jis nevartoja.
Nukentėjusioji J. L. paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė ir ji atleido, jie susitaikė, civilinio ieškinio nereikš. Jai reikia brolį prižiūrėti, valgyti nuvežti, jis dabar gražiai elgiasi.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos brolis V. L. prieš ją šoko su virtuviniu peiliu, kurį buvo paėmęs už rankenos, o ne už ašmenų. Taikėsi jai į krūtinę, tačiau ji gindamasi iš jo rankų norėjo išsukti peilį, bet jis neleido ir, matyt tuo momentu, kai buvo pasiėmusi už jo rankos, kurioje jis laikė peilį, ji galėjo ir pati įsipjauti į pirštą. Jai išmušti peilio nepavyko, bet pavyko nusukti ir į krūtinę jai nepataikė, bet kumščiu trenkė į krūtinės sritį. Dėl grasinimo ji neprisimena ką jis sakė ir ar jai grasino. Taip pat nori paprašyti, kad ikiteisminį tyrimą nutrauktų, nes vis tiek ji turi važinėti pas brolį ir jį prižiūrėti, juo pasirūpinti. Brolis pas ją gyveno apie dvejus metus, buvo geras ir klausėsi, gerbdavo, nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, nebūdavo jokių konfliktų, tai buvo pirmas kartas (b. l. 31-32).
Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-10-07 apie 07 val. patruliuojant gavo pranešimą iš OVS, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja J. L., kuri paaiškino, kad tarp jos ir jo brolio V. L. kilo konfliktas, kurio metu paėmęs virtuvinį peilį brolis bandė durti jai į krūtinės sritį bei trenkė kumščiu į krūtinę. Paaiškino, kad tarp jos ir brolio dažnai kyla žodiniai konfliktai, bet jis nesmurtauja. Ant pareiškėjos kairės rankos rodomojo piršto matėsi įpjovimas. Daugiau sužalojimų nesimatė. Pranešėja paaiškino, kad brolis jai grasino, kad užmuš, papjaus. Nukentėjusioji nuo jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, todėl V. L. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau neverkė. V. L. sakė, kad jis nieko nedarė (b. l. 28).
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis buvo ryte, ji ruošėsi eiti į darbą. Ėjo į virtuvę šildytis maisto, tada V. L. kažkas nepatiko, pradėjo šaukti, sakyti, kad baigtų šildytis maistą. Ji pasakė jam, kad jai pakaks. V. gal pagalvojo, kad ji ant jo rėkia, bet ji nusisuko ir nuėjo į savo kambarį valgyti. Jos mama J. išgirdo, kad su dėde V. ji susiginčijo ir pasakė jam „ko tu kišiesi“. Ji išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad dėdė paėmęs virtuvinį peilį už rankenos „šoko“ su juo prie mamos, mama gynėsi, norėjo atsitraukti nuo peilio ir jis įpjovė į kairės rankos pirštą. Jis buvo tikrai pasiėmęs peilį už rankenos, o ne už ašmenų ir taikėsi mamai į krūtinę. Prieš tai jai grasino, bet ką jis sakė, ji neprisimena ir negali pasakyti. Ji nematė, kad dėdė trenktų kumščiu mamai į krūtinę. Viskas įvyko prie drabužinės. Jai atrodo, kad mama nebuvo nukritusi ant grindų. Dar nori pasakyti, kad kai ji atidarė duris, matė tik vieną kartą, kad V. būtų užsimojęs peiliu. Kas įvyko toliau ji nežino, nes išėjo į darbą ir jos daugiau namuose nebuvo. Tą dieną dėdė buvo blaivus (b. l. 34, 36).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-10-07 08.32 val. buvo gautas J. L. pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos brolis V. L. yra agresyvus, puola muštis su peiliais, laksto ir perpjovė jai pirštą, kai gynėsi, daužo baldus (b. l. 6-8).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019-10-07 pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji J. L. paaiškino, jog 2019-10-07 apie 07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos brolis V. L. pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš, papjaus, konfliktavo dėl neaiškių aplinkybių, rėkavo, ko pasėkoje būdamas virtuvėje griebė nuo stalo virtuvinį peilį ir bandė durti į krūtinės sritį. Ji išvengė smūgio, tačiau įpjovė pirštą (kairės rankos rodomasis pirštas), po ko trenkė kumščiu jai į krūtinę, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Viskas vyko koridoriuje. Ji iš karto iškvietė policiją. Prieš tai brolis konfliktuodavo tik žodžiais, smurto nenaudodavo. Įvykio vietos apžiūros metu darytas vaizdo ir garso įrašas (b. l. 1-4).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3615/2019 (01) nurodyta, kad: 1) J. L. kūne nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje ir odos nubrozdinimas kairės rankos II piršte. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje padaryta kietu buku daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas kairės rankos II piršte padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2) sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; 3) sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių kiekvienas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį. Visumoje sužalojimai griuvimui nebūdingi; 4) kategoriškai negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo susidaryti pačiai nukentėjusiai patiriant traumą; 5) poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje padaryta kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas kairės rankos II piršte padarytas kietu, briauną turinčiu daiktu. Specifiniai žalojančio daikto (daiktų) požymiai kūne neužsifiksavo (b. l. 19-20).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas virtuvinis peilis, kurio rankena juodos spalvos, 11 cm ilgio. Rankenos viršus apvalios formos. Peilio geležtė 9,4 cm ilgio. Smaigalys smailios formos. Ašmenys lygūs. Ant geležtės yra užrašas „ZASH STAINLESS STEEL ANTIMICROBIAL HANDLE“, geležtė nubraižyta (b. l. 21-22).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) gautas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėja J. L. kviečia policiją dėl prieš ją naudojamo V. L. smurto (b. l. 25).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 201-10-07 10.09 val. V. L. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 37).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-10-07 09.00 val. iki 2019-10-08 11.01 val. (b. l. 39, 40).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019-12-17 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-461/2019 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 79).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo V. L. prisipažinimas, nukentėjusios J. L., liudytojų K. M., L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolas, kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš savo šeimos narį ir artimą giminaitį – seserį, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nukentėjusioji J. L. ir kaltinamasis V. L. teismo posėdyje nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji jam atleido.
BK 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).
Kaltinamasis V. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios, pažadėjo daugiau nekonfliktuoti. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji kaltinamajam atleido, jie susitaikė, ketina toliau juo rūpintis, lankyti, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. V. L. nedirba, turi neįgalumą, yra neteistas (teistumas išnykęs), naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, savo elgesį vertina kritiškai, administracinių nuobaudų neturi (paskutinį kartą baustas 2012 metais pagal ATPK 178 str. 2 dalį).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra visos sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.
V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) vokas, kuriame yra peilis, 2020-01-08 nutarimu pagal Kvitą B Nr. 6PK001940 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (b. l. 127-129) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas; 2) CD laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įdėta į voką ir prisegta prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai J. L. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę V. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) voką, kuriame yra peilis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti V. L., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.