Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės MB „Smegduobių kraštas“ atstovams A. S., advokatui Kęstučiui Černiauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Smegduobių kraštas“ ieškinį atsakovei MB „Justas & Co“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. S. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vadybininkė perdavė kliento (atsakovo) duomenis, nuvyko į vietą, suderino darbus, parengė sąmatą. Klientas su sąmata sutiko, todėl kitą dieną buvo įrengta ir pajungta signalizacija. Atlikus darbus buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovė į raginimus apmokėti sąskaitą nereagavo, todėl parašė laišką, kuriame nurodė, jog neapmokėjus sąskaitos gali sutrikti signalizacijos veikimas, nors iš tiesų sutrikdyti veiklos neturi galimybės. Atsakovė prašė išdėstyti skolos mokėjimą, tačiau jis nesutiko, nes išsiaiškino, kad atsakovė turi skolų. Kai signalizacijos sistema buvo paleista, ji buvo paleista į atsakovės pasirinktą punktą. Po sukonfigūravimo jokių nusiskundimų nebuvo, centrinis stebėjimo punktas jokių gedimų nefiksavo. Atsakovei nutraukus sutartį su saugos tarnyba, SIM kortelė buvo deaktyvuota. Signalizacija vėl veiktų įdėjus aktyvuotą SIM kortelę. Techninės galimybės blokuoti signalizacijos valdymą neturėjo. Šiuo metu signalizacijos veikimas nėra apribotas. Tikėtina, kad signalizacija neveikia dėl ryšio sutrikimo; įsidėjus SIM kortelę ar pajungus Wi-Fi ryšį signalizacija veiktų. Jokių veiksmų, kad blokuotų signalizacijos veikimą, neatliko, laišką parašė tik siekdamas, kad atsakovė greičiau apmokėtų skolą. Priėmimo aktas nepasirašytas, nes po signalizacijos įrengimo su atsakovu tiesiogiai susisiekti nepavyko, todėl persiuntė aktą el. paštu. Po signalizacijos sumontavimo jokių pretenzijų negavo, tik dėl prijungimo prie Wi-Fi, tačiau šią problemą išsprendė. Problemos prasidėjo, kai atsakovė nutraukė sutartį su saugos tarnyba. Buvo sutarta, kad už paslaugas bus apmokėta per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Černiauskas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė įsiskolinimo neneigia, todėl neaišku, kodėl prašo ieškinį atmesti. Atsakovės argumentai, jog įranga nenaudojama, reiškia, jog atsakovė įranga nesinaudoja, o ne tai, kad įranga yra neveikianti. Naudojant įrangą nebuvo fiksuota jokių gedimų. Atsakovei atsisakius saugos tarnybos paslaugų, įranga tapo neveikianti, tačiau tai įvyko ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė neturi techninių galimybių užblokuoti sistemą. Nors atsakovė prašė išdėstyti skolos mokėjimą, iki šiol nėra atlikusi nei vienos įmokos. Sunki finansinė padėtis neatleidžia pareigos atsiskaityti su ieškove, be to, atsakovė, prieš užsisakydama paslaugas, turėjo įvertinti savo atsiskaitymo galimybes. Atsakovė nesiekė racionaliai išspręsti ginčo.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko/nedalyvavo nuotoliniu būdu, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovei pranešta, todėl byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025-01-08 į ieškovę kreipėsi atsakovė dėl belaidės apsauginės signalizacijos sumontavimo atsakovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). 2025-01-08 ieškovė su atsakove raštu (el. paštu) suderino atsakovei atliktinų ieškovės darbų su medžiagomis sąmatą. Šalys žodžiu sutarė, kad atsakovė už ieškovės atliktus darbus pilnai atsiskaitys per 1 mėnesio terminą. Visus sutartus darbus ieškovė atliko 2025-01-09. 2025-01-17 ieškovė atsakovei už atliktus darbus ir medžiagas/įrangą išrašė ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą SK Nr. 68 910,82 Eur sumai ir 2025-01-18 parengė atliktų darbų ir prekių (įrangos) perdavimo-priėmimo aktą, kurie buvo išsiųsti atsakovei el. paštu. Atsakovė akto nepasirašė, su ieškove iki šiol neatsiskaitė, nors iš tarp šalių atstovų vykusio susirašinėjimo matyti, kad ketino apmokėti skolą per tris kartus.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 910,82 Eur skolą, motyvuodama tuo, jog ieškovė įrengė signalizaciją atsakovės patalpose, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodydama, kad signalizacijos įranga yra neveikianti ir nenaudojama nuo 2025-02-24, todėl norėtų grąžinti ieškovei signalizacijos įrangą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154, 6.159 straipsniai), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 straipsnis).

Ieškovė pateikė į bylą tarp šalių vykusį susirašinėjimą el. paštu, PVM sąskaitą-faktūrą, signalizacijos sąmatą, atliktų darbų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą, teismo posėdžio metu ieškovės atstovai davė išsamius paaiškinimus, pagrindžiančius ieškinio aplinkybes.

Atsakovė teigia, jog ieškovės įrengta signalizacija neveikia, nes ieškovė ją užblokavo. Ieškovė nurodė, jog signalizacijos įrangos neužblokavo, nes neturi tokios galimybės, o elektroniniu laišku nurodė atsakovei, kad nesumokėjus už atliktus darbus iki 2025-02-24, 12:00 val., bus apribota galimybė valdyti signalizacijos sistemą bei bus kreiptasi į gamintojo atstovą dėl totalaus centralės bei jos jutiklių užblokavimo iš debesies, dėl kurio įranga taps nebeveikianti be galimybės atstatyti funkcionalumą, tik siekdama, kad atsakovė greičiau atliktų apmokėjimą. Ieškovės pateiktame UAB „Jungtis“ pranešime nurodyta, kad elektroninės apsaugos paslaugos atsakovei buvo teikiamos laikotarpyje nuo 2025-01-14 iki 2025-02-28. Objekto signalizacijos sistemos pranešimų perdavimui į CS pultą, UAB „Jungtis“ nuomos pagrindu perdavė MB „Justas & Co“ aktyvią telemetrinę SIM kortelę su duomenų perdavimo planu. 2025-02-28 sutartis MB „Justas & Co“ iniciatyva buvo nutraukta, todėl nuomos pagrindais perduota SIM kortelė buvo deaktyvuota. Elektroninės apsaugos paslaugų teikimo metu CS pulte nebuvo fiksuota MB „Justas & Co“ objekto signalizacijos sistemos gedimų, veikimo ar pranešimų siuntimo sutrikimų. Elektroninės apsaugos paslaugų teikimo laikotarpiu buvo gaunami objekto signalizacijos sistemos naudojimą indikuojantys (įjungimo /išjungimo) pranešimai. Be to, UAB „BK grupė“ pateikė ieškovei atsakymą į užklausimą, kuriame nurodė, kad centralės veikimas per cloud‘ą (debesį) nėra užblokuotas ir įtrauktas į juodąjį sąrašą. Taigi, iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė neužblokavo įrengtos signalizacijos, tačiau signalizacija nebeveikė po to, kai atsakovė nutraukė sutartį su elektroninės apsaugos paslaugas teikusia UAB „Jungtis“, kuri deaktyvavo SIM kortelę.

Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė bent iš dalies grąžino skolą ieškovei, atsakovė nepateikė. Atsakovė skolos ieškovei neginčija. Jokių duomenų apie tai, jog ieškovės įrengta signalizacijas yra netinkamos kokybės, atsakovė nepateikė. Priešingai, atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl signalizacijos kokybės tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsakovę apmokėti už atliktus darbus. Be to, pažymėtina, kad abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, kurias sieja sutartiniai santykiai, todėl atsakovė nepagrįstai save įvardina vartotoja. Remiantis CK 6.228¹ straipsnio 2 dalimi vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Atsižvelgiant į tai, šalių sutartiniams santykiams netaikytinos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Nors tarp bylos šalių jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl signalizacijos įrengimo, ieškovė parengė signalizacijos sąmatą, kurioje įvardino signalizacijos įrengimui reikiamas medžiagas ir įrangą (belaidė apsaugos centralė, 4G, belaidis judesio jutiklis, belaidis magnetinis kontaktas, belaidė valdymo klaviatūra, belaidė sirena, vidaus sąlygų, belaidis dūminis jutiklis), reikiamus atlikti darbus (instaliavimo darbai: programavimas, sistemos derinimo ir kiti aukštos kvalifikacijos darbai), taip pat apskaičiavo kainą už tvirtinimo detales ir papildomas medžiagas bei transportą. Įrengus signalizaciją ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą pagal anksčiau parengtą sąmatą, taip pat parengė atliktų darbų ir prekių (įrangos) perdavimo-priėmimo aktą. Įvertinęs šiuos į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad bylos šalis siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovų teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog ieškovė atsakovei įrengė signalizaciją, už kurią atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Tarp bylos šalių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė įrengė atsakovei signalizaciją, o atsakovė turėjo su ieškove atsiskaityti per vieną mėnesį po sąskaitos išrašymo. Atsakovė pretenzijų dėl ieškovės įrangos kokybės nereiškė, skolos neginčijo.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos ar skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė įrengė signalizaciją atsakovės patalpose ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 910,82 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 932 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 910 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „Justas & Co“ 910,82 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 910,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 932 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB „Smegduobių kraštas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.