Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-17 · Administracinė byla Nr. P-556-248-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-17
Bylos Nr.
P-556-248-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P556-248/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. individualios įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-261-113/2009 pagal pareiškėjo J. D. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. D. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. spalio 13 d. paštu Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d., 2008 m. lapkričio 6 d., 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminus pašalinti skundo trūkumus, kadangi teisme 2008 m. spalio 16 d. gautas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų.

Teisme 2008 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 69-89, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. S-188, paliekant galioti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5)-44 dalį dėl 7 355 Lt neteisėto įtraukimo į leidžiamus atskaitymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminą praleido, nes skundžiamą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą gavo 2008 m. rugsėjo 11 d., visa medžiaga, susijusi su šiuo skundu, buvo pateikta advokatui, todėl pareiškėjas pats neturėjo galimybės laiku apskųsti sprendimo teismui, advokatas A. Skuolevičius nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. iki 2008 m. spalio 6 d. sirgo, 2008 m. spalio 6 d. po atliktos operacijos buvo siunčiamas papildomoms neurochirurgo konsultacijoms ir dėl šių priežasčių jis neturėjo galimybės anksčiau paruošti ir pateikti teismui skundą, todėl skundas teikiamas atsiradus pirmai galimybei tai atlikti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjui tris kartus nutartimis buvo nustatomi terminai tinkamam skundo trūkumų pašalinimui, tačiau pareiškėjas tinkamai skundo trūkumų nepašalino – patikslintame skunde suformuluotas skundo reikalavimas negali būti pripažintas tinkamu, kadangi yra nekonkretus, netikslus – nepilnai nurodytas skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo numeris; nors pareiškėjui teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad, pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia ir buvo nurodyta, kaip tinkamai turi būti įvardintos bylos proceso šalys, tačiau pareiškėjas į teismo išaiškinimus neatsižvelgė, kadangi patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukia Mokestinių ginčų komisiją.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 69-89. Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjas pasinaudojo įstatyme reglamentuota išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad Mokestinių ginčų komisijos 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą gavo 2008 m. rugsėjo 11 d. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2008 m. spalio 1 d. Pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė 2008 m. spalio 13 d., t. y. praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Be to, atkreipė dėmesį, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai ir operatyviai, kas lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Teismas pažymėjo, kad advokatai užsiima profesine veikla. Advokatas turi pareigą, o ne teisę tinkamai atstovauti klientą rengiant procesinius dokumentus ir kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi advokatas užsiima profesionalia veikla ir jis yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Asmens liga gali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei ji objektyviai sukliudė asmeniui paduoti skundą per įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodo, kad advokatas sirgo tik nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas ir jį atstovaujantis advokatas, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, neturėtų atidėlioti su skundo parengimu ir pateikimu teismui susijusių veiksmų paskutinėms termino skundui paduoti dienoms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui suteikti įgaliojimus skundo padavimo terminu kitam asmeniui parengti ir paduoti skundą teismui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju advokatas nebuvo pakankamai rūpestingas ir jo liga nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą skundui paduoti.

IV.

Pareiškėjas 2009 m. gegužės 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-261-113/2009. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą; perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti bylą iš esmės; atnaujinus procesą - sustabdyti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) - 44 vykdymą, kol bus išnagrinėta ši byla. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai (ABTĮ 156 str.) nepraleisti.

2. Pareiškėjas, veikdamas teismo nagrinėjamoje byloje per atstovą, yra priklausomas nuo objektyvių aplinkybių, lemiančių tiek pačio pareiškėjo, tiek jo atstovo negalėjimą tinkamai veikti konkrečioje teisinėje situacijoje, kuri yra įstatymo griežtai apibrėžiama jame nustatytais procesiniais terminais.

3. Administraciniai teismai, spręsdami prašymus dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, kurie yra grindžiami byloje dalyvaujančios šalies ar jo atstovo liga, ar kitokius prašymus, grindžiamus minimu pagrindu (prašymai atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui; prašymai nenagrinėti bylos, šalims ar jų atstovams negalint dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos, kt. prašymai), priima nutartis, kuriomis vienu atveju pareiškėjo ar jo atstovo liga yra pripažįstamos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis nustatyto procesinio termino praleidimą, ar dėl tos priežasties negalint tinkamai atlikti kitų procesinių veiksmų, kitu gi atveju - ši faktinė ir objektyvi aplinkybė nėra pripažįstama svarbia priežastimi, todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-438-798/2008) yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

5. Šiuo konkrečiu atveju asmens veiksmai buvo apriboti susiklosčiusia situacija, nerūpestingumo ar aplaidumo jo veiksmuose konstatuoti nėra pagrindo, asmens, pasibaigus objektyvioms aplinkybėms, į teismą buvo kreiptasi per protingą laiko tarpą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atstovo negalėjimas laiku paruošti ir pateikti teismui procesinį dokumentą, esant objektyviems įrodymams apie pareiškėjo atstovo ligą, neturėtų būti vertinamas šiuo konkrečiu atveju kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar jo veikimas prieš greitą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, nes nei pareiškėjui, nei jo atstovui ilgas teisminis bylos nagrinėjimas yra nepriimtinas jau vien dėl to, kad byloje sprendžiami pareiškėjo mokestinių prievolių buvimo/nebuvimo klausimai; gi advokato susitarimas su klientu (pareiškėju) neduoda jokio pagrindo jam tikėtis didesnio honoraro už papildomus procesinius veiksmus, nes sudarytame susitarime su klientu (pridedama sąskaita) nurodoma konkreti honoraro suma, kuri nėra priklausoma nuo advokato veiksmų byloje skaičiaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas galėtų būti taikomas tada, kai teismas analogiškose bylose yra priėmęs skirtingus sprendimus, kuriose tos pačios teisės normos yra aiškinamos skirtingai, prieštaringai. Be to, asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymo, kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-438-798/2008 buvo sprendžiami atitinkamai kitų faktinių aplinkybių vertinimo klausimai. Todėl ši byla nėra reikšminga sprendžiant vienodos administracinių teismų praktikos formavimo užtikrinimo klausimą.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžių (teismo sprendimų), kuriuose, kaip pareiškėjas teigia, vienu atveju pareiškėjo atstovo liga yra pripažįstama svarbia priežastimi, lėmusia nustatyto procesinio termino praleidimą, kitu atveju ši aplinkybė nėra pripažįstama svarbia priežastimi, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai susiję su byloje esančių įrodymu vertinimu. ABTĮ nesuteikia teisės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo peržiūrėti įrodymus ir juos vertinti. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. D. individualios įmonės prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-261-113/2009 pagal pareiškėjo J. D. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusArūnas Sutkevičius