- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2YT-456-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01483-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., Z. O.
- Advokatai
- Edita Gaubienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. V., Z. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. Š. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. liepos 18 d. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2006 m. liepos 18 d. mirė jos sutuoktinis S. Š., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., už kurių įsigijimą iš tuometinio Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Šešupė“ jie dar 1991 m. gruodžio mėnesį pilnai atsiskaitę, grąžindami paimtą paskolą, tačiau nuosavybės teisės į šiuos statinius iki šiol nėra įregistruotos. Be to, jos sutuoktinis S. Š. buvo sumokėjęs investicinius čekius už žemės sklypo, esančio prie minėtų statinių išsipirkimą iš valstybės. Pateikti tai patvirtinančio dokumento iš Nacionalinės žemės tarnybos, neturi galimybės, kadangi jis jai nėra išduodamas, kol ji nepateikusi notaro išduoto liudijimo apie palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties. Kadangi yra S. Š. sutuoktinė, tai turinti teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjusi kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadariusi, nes neturėdama teisinių žinių buvo įsitikinusi, jog jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia, nes likusi gyventi jiems priklausančiame name. Be to, kaip jau minėjusi, daiktinės teisės į šį gyvenamąjį namą nėra įregistruotos, todėl tikėjusis, jog šie statiniai bus užregistruoti jos vardu ir jokių paveldėjimo dokumentų tvarkyti nereikia. Apie tai, kad ji turinti paveldėti ir sutuoktinio sumokėtas įmokas investiciniais čekiais už namų valdos žemės išsipirkimą jai taip pat nebuvo žinoma, nes to niekas jai nepaaiškino. Šiuo metu ji norėtų savo vardu susitvarkyti statinių nuosavybės dokumentus, o taip pat sudaryti namų valdos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau paaiškėjo, jog to padaryti ji negalinti, nes nėra paveldėjusi sutuoktiniui priklausančio turto bei turtinių teisių. Šiuo metu norėdama paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtą, ji turinti kreiptis į teismą, kad teismine tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Kreiptis į notarą su pareiškimu dėl sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo, ji jau nebegalinti, nes praleidusi įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) tokiam pareiškimui paduoti. Po sutuoktinio mirties, ji likusi gyventi ir iki šiol gyvenanti jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., čia yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta, todėl jai atiteko ir visi sutuoktiniui S. Š. priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, ji prižiūrinti ir išlaikanti šiuos priklausančius statinius, mokamnti už juos priklausančius mokesčius. Visą šį laiką ji naudojasi ir prie namų esančiu žemės sklypu, už kurio išsipirkimą sutuoktinis yra sumokėjęs investicinius čekius. Tokiu būdu ji priėmusi palikimą po savo sutuoktinio S. Š. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstos pareiškėjos pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, tačiau jie atsiliepimų per teismo nustatytą 15 dienų terminą nepateikė (b. l. 14, 15).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, papildomų paaiškinimų neturėjo.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir paaiškino iš esmės pagal pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad G. Š. yra jos motina, sesuo Z. O., o tėvas S. Š.. Tėvas mirė 2006 m. Tuo metu jis gyveno su motina G. Š., o ji ir sesuo atskirai. Po motinos mirties visus daiktus pasiliko motina, ten ji gyvena ir dabar.
Suinteresuotas asmuo Z. O. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko, bei paaiškino analogiškai kaip ir suinteresuotas asmuo V. V..
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovės prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai R. K. ir G. L. R..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.).
Pareiškėjos pateiktais rašytinais įrodymais – mirties liudijimu nustatyta, kad S. Š. mirė 2006 m. liepos 19 d. (b. l. 5). Santuokos liudijimu nustatyta, kad mirusysis buvo pareiškėjos sutuoktinis (b. l. 6). Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bei S. Š. nuo 1974 m. balandžio 16 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (b. l. 9, 10). Nekilnojamo turto registro išrašu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini). yra gyvenamasis namas, kiemo statiniai, į kurį daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojas S. Š., įregistravimo pagrindas 1988-11-23 nepateikti dokumentai, išregistravimo pagrindas 2013-05-24 įsakymas Nr.V-122. Notaro liudijimu nustatyta, kad dėl mirusiojo S. Š. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo liudijimas į mirusiosios turtą niekam nebuvo išduotas (b. l. 7).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Pareiškėjos pareiškimu, bei jo atstovės paaiškinimu teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jo sutuoktinis iki jo mirties gyveno name, į kurį nuosavybės teisių nebuvo įteisinę, naudojosi juo bei ūkiniais pastatais. Po jo mirties šiais daiktais naudojosi pareiškėja, kuri pasiliko taip pat visus kilnojamus sutuoktinio asmeninius ir bendrąja sutuoktinių nuosavybe valdomus buities daiktus. Šiais aktyviais veiksmais pareiškėja po savo sutuoktinio mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys S. Š. palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja
Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties.
Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos (9,96 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. liepos 18 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,96 Eur (devynis eurus 96 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu; atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-456-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.