Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. , 2021 m. sausio 10 d. 22.00 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ jūrinio kelto (LR vėliava), plaukiančio Baltijos jūra iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, administracijos kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis smaugė E. G., po to pastūmė, dėl ko E. G. nugriuvo ant žemės aukštielninkas patirdamas dešinio alkūnkaulio apatinio galo skeveldrinį lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad dėl neblaivumo įvykio aplinkybių neatsimena. Parodė, kad pamena, tik tiek, jog įvykio vakarą kelte jis vartojo alkoholinius gėrimus būdamas prie stalelio, kai tuo metu, prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris pasakė, kad negalima gerti savo atsineštų gėrimų. Tuo metu butelyje buvo likęs paskutinis lašas, jį išgėrė ir nuėjo, tuo viskas ir pasibaigė. Ar galėjo sužaloti nukentėjusįjį nežino, kadangi apie šį įvykio nieko nepamena. Su civiliniais ieškiniais sutinka.

Nukentėjusysis E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam nėra artimas giminaitis ar šeimos narys, jis jam nepažįstamas, įvykio vakarą jį matė pirmą kartą. Jis kelte dirba apsaugos darbuotoju. Tą dieną keltas pasikrovė ir išplaukė iš Švedijos į Klaipėdą. Kelte buvo ramu, plaukė nedaug keleivių. Bare sėdėjo grupelė žmonių, t.y. trys rusakalbiai vyriškiai bei kaltinamasis. Minėti asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi bare, galima vartoti tik jame įsigytus alkoholinius gėrimus ir pastebėjęs, kad asmenys vartoja savo atsineštą alkoholį, priėjęs pasakė, kad tai daryti draudžiama, tai prieštarauja laive numatytoms taisyklėms. Į tai, kaltinamasis jam įžūliai atsakė: „va matai, išgėrėm, gali atnešti naują butelį“. Po šių žodžių, kaltinamąjį pasikvietė į šalį pasikalbėti ir pasakė, jog tuo atveju, jeigu jis nenutrauks savo veiksmų, likusiosios kelionės metu bus izoliuotas. Tai pamatę jo draugai, priėjo, atsiprašė ir nurodė, kad daugiau taip nesielgs. Jis nurodė kaltinamojo draugams, kad jie prisiima atsakomybę už savo draugo veiksmus, jie sutiko. Tuomet, kaltinamasis grįžo prie stalelio ir baiginėjo gerti alkoholį. Kadangi jau buvo užfiksuotas taisyklių nesilaikymas, toli nesitraukė ir stebėjo tolimesnius kaltinamojo veiksmus. Kaltinamasis įvairiais žodžiais jį įžeidinėjo, jis stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Iki šio įvykio buvo sunkios naktys, nesinorėjo konfliktų ir izoliuoti asmenį, kadangi izoliavimo atveju, tenka visą naktį kontroliuoti, paliekama be poilsio. Kai jie baigė gerti alkoholį, praeinant link kajučių, kaltinamasis necenzūriniais žodžiais vėl ėmė jį įžeidinėti. Reaguodamas į tai, priėjo prie kaltinamojo, nesiimant jokių fizinių veiksmų, ramiai bandė paaiškinti, kad elgiasi netinkamai ir norėjo palydėti iki aptarnavimo vadovės, kad ši išaiškintų jo netinkamo poelgio pasekmes. Palydėjo jį iki aptarnavimo vadovės kabineto, kur jam buvo išaiškintos taisyklės ir jų nesilaikymo pasekmės. Po pokalbio su aptarnavimo vadove, atrodė, kad kaltinamasis nurimo, tačiau staiga, jis šoko ant jo, jį apkabinęs ramino. Aptarnavimo vadovė jam pakartotinai išaiškino taisykles ir liepė grįžti į kajutę ir neprisidaryti problemų. Staiga, kaltinamajam besėdint, jam pabalo akys, pradėjo rėkti „Vergai jūs“, griebė jam už kaklo, už megztinio, tuomet abu nugriuvo, nes nesitikėjo tokio kaltinamojo puolimo. Neišlaikęs pusiausvyros, griūdamas griebė už stalo, grindų. Kadangi kilo pavojus jo sveikatai ir gyvybei, tokiu atveju atsiranda teisė panaudoti fizinę jėgą bei specialiąsias priemones. Bandant kaltinamąjį sutramdyti, šis priešinosi. Su aptarnavimo vadovės pagalba, pavyko kaltinamąjį prispausti prie grindų, vadovė padavė dujų balionėlį, kadangi jis niekaip nenusiramino, nesibaigė grasinimai iš jo pusės. Pavykus kaltinamajam uždėti antrankius, jis apsiramino, buvo pasodintas ant grindų, bei sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio jo sulaikymo. Atėję laivo karininkai, nutarė kaltinamąjį uždaryti į sulaikymo karcerį, iki šis išsiblaivys. Toliau, kaltinamasis elgėsi agresyviai, spardė duris, daužė sienas, visą naktį rėkė, grasino, kad jį susiras, sužinos su kuo važinėja, kur gyvena ir nužudys. Ryte, atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis toliau buvo agresyvus, šaukė ant policijos pareigūnų, pradėjo ant jų pulti. Pareigūnai klausė kaltinamojo, ar jis yra vartojęs kokių vaistų, kad tokia agresija kyla. Pareigūnai išsivedė jį į savo automobilį, kur surašė dokumentus, o jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė į priimamąjį, kur nustatytas rankos lūžis. Viso įvykio metu šalia buvo registratūros darbuotojas R. K., įvykį matė aptarnavimo vadovė I. M. (S). Tarnybiniame kabinete, kur buvo nusivedęs kaltinamąjį pakalbėti, filmavimo kamerų nėra. Faktą, kad asmenys vartojo ne bare pirkta, o savo atsineštą alkoholį, sužinojo paklausęs barmeno. Kaltinamojo draugai buvo taip pat neblaivūs, tačiau agresyviai elgėsi tik kaltinamasis, lyg būtų kažko pavartojęs daugiau, ne tik alkoholio. Kelto darbuotojai neturi teisės tikrinti keleivių neblaivumo, tai daro nebent reidų metu, jau išvažiuojant iš uosto.

Liudytoja I. M. (S) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis nėra jos artimas giminaitis, ar šeimos narys, jo nepažįsta, matė vieną kartą, o nukentėjusįjį pažįsta. Įvykio metu, ji ėjo aptarnavimo vadovės pareigas kelte, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Įvykio vakarą, buvo ofise, kai nukentėjusysis atvedė į kabinetą kaltinamąjį, pasakė, kad bare įvyko konfliktas ir su juo nesusitvarko, klausė ką toliau daryti. Tuo metu, kaltinamasis pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo draskytis, viskas įvyko labai greitai. Nukentėjusysis laikė kaltinamąjį už rankos, kai kažkuriuo momentu kaltinamasis staiga pradėjo smaugti nukentėjusįjį. Jis atsilošė ir pataikė į kažkokią metalinę staktą, kai tuo momentu tikriausiai nukentėjusysis ir prisispaudė ranką. Įvyko grumtynės tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo. Matė kaip nukentėjusysis išsitraukė dujų, ar kažką panašaus, nukentėjusiojo ranka drebėjo. Atsisėdo kaltinamajam ant nugaros, kad padėti jį sulaikyti. Kaltinamasis buvo stipriai neblaivus, elgėsi labai agresyviai, grasino. Atrodė, kad kaltinamasis nusiramino, kai staiga vėl jam kažkas užėjo, pradėjo grasinti, sakyti, kad jie jį sumušė, grasinti nukentėjusiajam, kad papjaus jo šeimą, suras kur gyvena. Tuo metu, kai kaltinamasis pradėjo smaugti nukentėjusįjį, jie nukrito ant žemės, pradėjo grumtis. Tuo metu prie durų buvo kaltinamojo draugai, norėjo viską filmuoti, bet uždarė duris.

Liudytojas R. K. (R. K.) teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis jam žinomas tik iš matymo, kiek atsimena, galimai, jis plaukė keltu sausio mėnesį. Nukentėjusysis yra jo bendradarbis, dirba kitoje pamainoje apsaugos darbuotoju. Šiuo metu yra aptarnavimo vadovas, o įvykio metu, buvo registratūros darbuotojas. Tą dieną matė, kaip nukentėjusysis atvedė kaltinamąjį pas aptarnavimo vadovę į ofisą, nes, kaip tuo metu suprato, įvyko konfliktas. Išgirdęs triukšmą, atsistojęs pasižiūrėti, pamatė kaip kaltinamasis smaugė E. prie durų, tuo metu E.gynėsi ir stūmė kaltinamąjį atgal. Visą įvykį tiksliau ir geriau matė aptarnavimo vadovė ofise, nei jis. Kaip suprato, kaltinamasis buvo su kolegomis. Tuo metu, kai nukentėjusysis nusivedė kaltinamąjį į ofisą, jis labiau stebėjo aplinką registratūroje. Matė, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir, kad smaugė E., tiksliau kas vyko nematė. Vienas iš kaltinamojo draugų buvo priėjęs klausti kas vyksta, atrodė išsigandęs. Nematė, kad kas būtų brovęsis į patalpą ar filmavęs. Kelte registratūra ir baras yra šalia. Kas tuo metu dirbo nežino, jei iki 23.00 val. dirbo barmenė, o gal tuo metu aptarnavo kitą keleivį, nematė. Pats konfliktas vyko už 3-4 metrų nuo registratūros. Yra diena, durys, pro duris ir matė, kad kaltinamasis smaugė E..

Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo L. B. parodymai, kuriais jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriumi - vairuotoju ir toje pačioje įmonėje dirba R. L.. 2021-01-10 keltu (duomenys neskelbtini) grįžo su 3 kolegomis į Lietuvą. Plaukė iš Švedijos. R. taip pat buvo tarp jo kolegų. Jis jį tą dieną pamatė pirmą kartą. Kelte jie buvo apie 16 val. Jis su Rūteniu ir dar dviem kolegomis bare vartojo alkoholį. R. iš kelto parduotuvės į barą atsinešė butelį alkoholio, kokio nepamena, bet buvo stiprus alkoholis ir visi jie gėrė. Prie jų priėjo vyras vilkintis apsauginio uniformą ir pasakė, kad negalima bare gerti atsinešto alkoholio. Jį reikia pirkti bare. Visi trys sutiko su tuo, tik R. pradėjo atsikalbinėti ir pasakė apsauginiui, kad jei jis panorės, tai apsauginis jam butelį atneš dantyse. Apsauginis tiesiog nuėjo, o R. nuėjo paskui apsauginį, bet apie ką jie kalbėjo negirdėjo. Jie abu kalbėjo lietuvių kalba, jis nesuprato apie ką kalba. Galėjo būti apie 21 val. T. R. vaikščiojo paskui apsauginį ir tuomet tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas ir apsauginis už rankos nusivedė R. į patalpas, kuriose buvo moteris ir dar buvo vienas vyras iš kelto darbuotojų. Kelto darbuotojų nei vieno nepažįsta. Buvo atvertos patalpos durys ir jis pamatė kaip prasidėjo susistumdymas tarp apsauginio ir R.. Girdėjosi kaip visi rėkė. Tuomet atėjo tas kitas darbuotojas ir uždarė po savęs duris. Stumdytis pradėjo apsaugos darbuotojas. Smūgių nematė, kad kas būtų nugriuvęs nematė, bet tik stumdėsi. Uždarius duris dar girdėjosi jų visų rėkavimai. Jis savo telefonu filmavo kaip vyko susistumdymas tarp apsauginio ir R.. R.uždarė į sulaikymo kamerą. Apie sulaužytą apsaugos darbuotojo ranką nieko nežino. Apsauginis reikalavo ištrinti vaizdo įrašą, nes filmuoti pas juos negalima, neteisėta. Kitą dieną ryte, kai atplaukė į Klaipėdą, jį ir dar du kolegas, kurie buvo vakar su juo, bet jų vardų jis nežino, iškvietė ir sakė, kad jų galbūt reiks policijai. Ir dar jo tas pats apsauginis klausinėjo, ar turi įrašą ir prašė jį ištrinti. Jis įrašą iškart ištrynė ir jo nebeturi. Įrašo niekam nesiuntė, kopijų neturi. Jis pakeitė telefoną po įvykio ir to telefono, su kuriuo filmavo nebeturi. Stumdytis pradėjo apsauginis, bet R. agresyviai kalbėjo su apsauginiu ir jį provokavo žodžiais. Matė kaip atvyko pareigūnai ir nuėjo į kabinetą, o jie su dviem kolegomis išėjo iš kelto. Po to įvykio R. sutikęs nebuvo (t.1, b. l. 81-84).

Iš specialisto išvados Nr. G 143/2021 (03) matyti, kad E. G. nustatytas dešinio alkūnkaulio apatinio galo skeveldrinis lūžis kas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 1, b. l. 57).

Iš 2021-01-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau - NVRS) tyrėjo Lino Razgausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-01-11 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2021-01-10 d. apie 22 val. keltui „(duomenys neskelbtini)“ būnant jūroje apytiksliai 2 val. kelio nuo Švedijos uosto, viešame bare kilo žodinis konfliktas tarp kelto keleivio R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir kelto apsaugos darbuotojo E. G., gim. (duomenys neskelbtini), todėl, kad apsaugos darbuotojas įspėjo keleivį dėl jo neadekvataus elgesio viešoje vietoje, bei dėl to, kad vyriškis vartojo alkoholinius gėrimus įsigytus ne minėtame bare, kas prieštarauja kelto vidinėms taisyklėms. Kadangi keleivis nenusiramino apsaugos darbuotojas R. L. pakvietė nueiti į atskirą patalpą, kad keleivis galėtų nusiraminti. Nuėjus į minėtą patalpą R. L. tapo agresyvus, pradėjo įžeidinėti bei grasinti susidorojimu E. G.. Po kiek laiko R. L. tapo dar agresyvesnis bei griebė rankomis už E. G. kaklo bei pradėjo apsaugos darbuotoją smaugti, taip sukeldamas E. G. fizinį skausmą. E. G. bandydamas apsiginti bei sulaikyti agresyviai besielgiantį keleivį, grumtynių metu, kai R. L. stūmė E. G. patyrė rankos traumą, „Klaipėdos respublikinėje ligoninėje“ jam buvo nustatyta dešinio alkūnkaulio lūžis. Vykstant grumtynėms apsaugos darbuotojas panaudojęs spec. priemonę antrankius sulaikė R. L. bei nuvedė jį izoliatoriaus patalpą, kadangi minėtas vyriškis nenusiramino ir toliau buvo agresyvus. Įvykio metu patalpoje taip pat buvo kelto aptarnavimo vadovė I. S. tel. (duomenys neskelbtini) ir registratūros darbuotojas R. K.. E. G. šiuo metu rašyti pareiškimą atsisakė. Kadangi apsaugos darbuotojui sužalojimas buvo nustatytas "Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje" bei dėl paskelbto karantino objektų tyrimas paskirtas nebuvo. Keltas priklauso kompanijai AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo veiklą Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 1-7).

Iš 2021-01-11 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK NVRS tyrėjo Bronislovo Kvietkaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-01-11 dirbdami kartu su tyrėja I. Š., AP "1711", 8 val. 48 min. iš Klaipėdos apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), dabar švartuojasi keltas, kuriame vyko muštynės. Kiek mušėsi neminėjo. Reikalinga sutramdyti vieną asmenį. GMP minėjo nereikalinga. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris palydėjo iki (duomenys neskelbtini) kelto registratūros, prie kurios laukė kitas apsaugos darbuotojas, kuris, kaip paaiškėjo, per grumtynes su agresyviu keleiviu susižalojo ranką. Nukentėjęs apsaugos darbuotojas yra E. G., gim. (duomenys neskelbtini) . E. G. paaiškino, jog vakar, 2021-01-10, apie 22 val., kilo konfliktas dėl neblaivaus keleivio, kuris į jo pastabas nereagavo. Nuėjus į kelto administracijos patalpas, apsaugos darbuotojas E. G. buvo užpultas keleivio, grumtynių metu krisdami ant žemės, susižalojo dešinę ranką, kuri dabar yra patinusi, skauda. Apsaugos darbuotojas keleiviui panaudojo spec. priemonę antrankius. Kad nuraminti keleivį, jis buvo nuvestas į izoliavimo patalpą, kad nekeltų grėsmės kitiems asmenims. Įvykio vietoje taip pat buvo ir viską matė kelto administratorė I. S.. Kaip vėliau paaiškėjo, neblaivus keleivis yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).. E. G. nurodė, jog šiandien vyks į ligoninę dešinės rankos dilbio sužalojimo apžiūrai. R. L. visi daiktai kelto darbuotojų buvo surinkti ir perduoti jam, apžiūrėjęs daiktus nurodė, jog nieko netrūksta. R. L. nuvežė į Klaipėdos autobusų stotį. Taip pat buvo patikrintas neblaivumas, nustatytas 0,2 prom. neblaivumas. (t. 1, b. l. 8-10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus Baltijos pr. 40, Klaipėda, rastas prisišvartavęs prie kranto DFDS keltas, viduje tiesiai matosi registratūra, už kurios yra mažas kambarys, kuris skirtas kelto personalui. Apžiūrint patalpas, patalpos tvarkingos, daiktai neišmėtyti, viskas savo vietose, apgadinimų nėra. Personalo kambarys vaizdo kameromis nefilmuojamas, tačiau filmuojamos kitos bendros patalpos. A. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., veido sužalojimų nenustatyta, matosi dešinės rankos dilbio patinimas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (t. 1 b. l. 21-26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. L., 2021 m. sausio 10 d. 22.00 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ jūrinio kelto (LR vėliava), plaukiančio Baltijos jūra iš Švedijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, administracijos kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis smaugė E. G., po to pastūmė, dėl ko E. G. nugriuvo ant žemės aukštielninkas patirdamas dešinio alkūnkaulio apatinio galo skeveldrinį lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. parodė, kad įvykio aplinkybių dėl nukentėjusiajam sukelto nesukaus sveikatos sutrikdymo nepamena, dėl tuo metu buvusios neblaivios būsenos, tačiau jo kaltę įrodo ne tik aplinkybė, jog pats kategoriškai nepaneigė ir neatmetė tokios galimybės, kad būdamas neblaivus galėjo sužaloti kitą žmogų, bet ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų I. M. (S.), R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. B. parodymai, paties nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b.l. 1-2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1-7), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 21-26), nukentėjusiam E. G. padarytų sužalojimų mastą patvirtinanti specialisto išvada (t. 1, b. l. 56). K. R. L. veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nesunkiai sužalojo kitą žmogų, suvokė, kad smurtaudamas prieš kitą žmogų, gali jį nežymiai ir nesunkiai sužaloti ir norėjo taip veikti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. L. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau Lietuvos Respublikoje jis nebuvo teistas, tačiau byloje turimais duomenimis iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (t. 1, b.l. 130-138), pažymėtina, kad R. L. 2019-2020 m. teistas Didžiojoje Britanijoje, Švedijos Karalystėje už vagystes, pasipriešinimą pareigūnams. (t. 1, b. l. 106-113, 118-138, 148, 152, 165-166), dėl ko darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs agresyviai elgtis ir pasipriešinti savo pareigas atliekantiems pareigūnams, be to, jo agresyvų elgesį iššaukia alkoholinių gėrimų vartojimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 10 mėnesių, per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų, pavojingų kitiems asmenims nepadarė. Šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad R. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl bausmės rūšies R. L. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis šiuo metu nedirba, pastarąjį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo vairuotoju, prarado dėl netektų vairuotojo teisių. Administracine tvarka baustas tris kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 114-117). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti R. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą. Kaltinamojo R. L. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas šiuo atveju netaikyti intensyvios priežiūros, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kadangi taikant intensyvią prižiūrą, kaltinamajam bus apribotos galimybės dirbti ir įsidarbinti, kas sukels sunkumų atlyginti jam pareikštus civilinius ieškinius, taip būtų pažeisti civilinių ieškovų interesai. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriami įpareigojimai: dalyvauti elgesį keičiančiose programose, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio.

Kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą. (t. 1, b. l. 189-191, 192-196,).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys dėl 1053, 96 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 140-144). Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, tepalams pirkti, lankymosi pas gydytojus kelionės išlaidos, taip pat negautos pajamos už laikotarpį, kurio metu, dėl patirtų sužalojimų, negalėjo dirbti. Neturtinės žalos dydis vertinamas pagal patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmą bei nepatogumus kilusius dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Dėl patirto sužalojimo – rankos lūžio, negalėjo vairuoti, pasigaminti maisto, turėjo užsisakinėti iš kavinių, dėl ko patyrė papildomas išlaidas, negalėjo sportuoti, jautė didelė nervinę įtampą, iki šiol keičiantis orams jaučia rankos pirštų tirpimą, ranka liko silpnesnė. Kaltinamais su civiliniu ieškiniu sutiko.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismui pateikti įrodymai pagrindžia ieškovui padarytą turtinę žalą, t.y. skirtumą tarp gautos nedarbingumo išmokos ir negautų pajamų, bei jo patirtos išlaidos vaistams, tepalams pirkti, lankymosi pas gydytojus kelionės išlaidos, todėl nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai – iš kaltinamojo R. L. priteisina 1053, 96 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam E. G..

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis E. G. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad R. L. neteisėtais veiksmais sukėlė jam neigiamus išgyvenimus, skausmą bei nepatogumus, dėl patirto sužalojimo – rankos lūžio, jis negalėjo vairuoti, pasigaminti maisto, turėjo užsisakinėti iš kavinių, dėl ko patyrė papildomas išlaidas, negalėjo sportuoti, jautė didelė nervinę įtampą, iki šiol keičiantis orams jaučia rankos pirštų tirpimą, ranka liko silpnesnė. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. L. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam E. G. buvo padarytas sužalojimas – dešinio alkūnkaulio apatinio galo skeveldrinis lūžis, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingume. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo R. L. materialinę padėtį, - šiuo metu jis nedirba, į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiojo E. G. naudai iš kaltinamojo R. L. priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas

Byloje taip pat yra pareikštas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 189,68 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 39-40), kuriuo prašo iš kaltinamojo R. L. priteisti nukentėjusiojo E. G. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis R. L. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui iš R. L. priteistina 189,68 Eur.

Byloje taip pat yra pareikštas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys dėl 1544, 79 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, 43-45), kuriuo prašo iš kaltinamojo R. L. priteisti E. G. dėl sužalojimo ir nedarbingumo išmokėtas valstybinio socialinio draudimo lėšas, ko priežastis buvo neteisėti R. L. veiksmai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, todėl iš R. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priteistina 1544, 79 Eur turtinė žala.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, t.y.: priteisti iš kaltinamojo R. L. 236,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalba nukentėjusiajam E. G.. Prašyme nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 14.4.1., 14.4.3.1 punktais valstybės naudai iš kaltinamojo R. L. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 236,33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam E. G. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirta atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl to patyrė 236,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš kaltinamojo R. L. priteistina 236,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su liudytojo R. K. apklausos garso įrašais, saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholinių gėrimų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti iš R. L. E. G. naudai 1053, 96 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus ir 96 centus) turtinei žalai atlyginti ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 centų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. L. K. teritorinės ligonių kasos naudai 189,68 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 68 centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš R. L. 1544, 79 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 79 centus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš R. L. priteisti 236,33 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus ir 33 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną skaitmeninę laikmeną su liudytojo R. K. apklausos garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.