- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-34-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- AB „DnB NORD bankas“
- Atsakovas
- UAB „Dotra“, L. K.
- Kategorijos
- 113.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.5.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 11 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovams UAB „Dotra“ ir L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB „DnB NORD bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 36 039,47 Lt skolos, 8,66 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš UAB „Dotra“ ir L. K.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009-06-29 nutartimi Nr. B2-4036-565/2009 UAB „Dotra“ iškelta bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-08-06 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1951-723/2009 pagal ieškovo AB „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovams UAB „Dotra“ ir L. K. dėl skolos priteisimo bei perdavė ją Vilniaus apygardos teismui nagrinėti pagal teismingumą. Teismas motyvavo jog, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas privalo sustabdyti bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 str. 5 p., 34 str. 2 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas AB „DnB NORD bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-06 nutartį dalyje dėl ieškinio atsakovei L. K. perdavimo UAB „Dotra“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui ir perduoti AB „DnB NORD bankas“ ieškinį atsakovei L. K. nagrinėti ieškinio teisenos tvarka. Nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ne vienas atsakovas. Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) nenumato, jog reikalavimai bankrutuojančios įmonės laiduotojui nagrinėjami bankroto byloje. Kreditorius turi teisę ir teisėtą interesą prisiteisti skolą kuo greičiau ir ekonomiškiau tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo kartu ar atskirai. Kredito gavėjos ir laiduotojos prievolė bankui yra solidarioji (CK 6.81 str. 1 d.). Kai prievolė yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šiuo atveju, kai kreditorius AB „DnB NORD bankas“ pareiškė reikalavimą keliems solidariems bendraskoliams ir po civilinės bylos iškėlimo vienam iš solidarių bendraskolių iškelta bankroto byla, yra pagrindas išskirti civilinę bylą į dvi (CPK 136 str. 3 d.), ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti tik toje apimtyje, kurioje pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai bendrovei, o reikalavimus laiduotojai toliau nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Teisės aktai nenumato, jog skolos priteisimo iš laiduotojo byla turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėta pagrindinio skolininko bankroto byla. Priešingai - skolos priteisimas ir išieškojimas gali būti vykdomas iš kiekvieno solidaraus skolininko atskirai. Tuo atveju, jei kreditorius gauna savo reikalavimų patenkinimą iš laiduotojo, jis atitinkamai perduoda kreditorinį reikalavimą bankroto byloje (CK 6.83 str. 1 d.). Kai dėl reikalavimų laiduotojui, kuriam išvis negali būti iškelta bankroto byla, tai reikalavimų patenkinimo klausimas spręstinas pagal ginčo teisenos taisykles, o ne pagal bankroto teisės normas.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Dotra“ atstovas administratoriaus UAB „Restrus“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo kilusį ginčą spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismo nuožiūra. Nurodo, kad teisės aktai nenumato, jog skolos priteisimo iš laiduotojo byla turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėta pagrindinio skolininko bankroto byla, o skolos priteisimas gali būti vykdomas iš kiekvieno solidaraus skolininko atskirai, tačiau tuo atveju, jei kreditorius gauna savo reikalavimų patenkinimą iš laiduotojo, jis atitinkamai perduoda kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 15 str. 2 d. numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad iki bankroto bylos įmonei – skolininkei iškėlimo, turtiniai reikalavimai jai reiškiami pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o iškėlus šiai įmonei bankroto bylą, šie reikalavimai reiškiami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme per bankroto administratorių.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad tik šalys disponuoja ginčo dalyku, tik jos turi teisę pasirinkti kam ir kokio pobūdžio reikalavimus pareikšti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis juos grįsti (CPK 13 str.). Kai ieškovas turtinio pobūdžio reikalavimus pareiškia keliems atsakovams ir vienas iš jų yra bankrutuojanti įmonė, ginčo teismingumą lemia šių reikalavimų tarpusavio ryšys. Jei skirtingiems atsakovams pareikšti reikalavimai gali būti nagrinėjami skyrium, tai yra kuomet tie reikalavimai yra autonomiški ir tarp atsakovų egzistuoja fakultatyvusis bendrininkavimas, turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei turi būti reiškiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o visų kitų reikalavimų teismingumas nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu tuomet, kai atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę, tai yra kuomet tarp atsakovų egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, šie reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p.). Abiem nurodytais atvejais bankroto bylą iškėlęs teismas pagal CPK 163 str. 5 p., ĮBĮ 15 str. 2 d. jam perduotą bylą atnaujina ir išsprendžia kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą.
Ieškovas AB „DnB NORD bankas“ ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų UAB „Dotra“ (kredito gavėjo) ir L. K. (laiduotojos). Laiduotoja, kaip ir pagrindinis skolininkas, nagrinėjamu atveju yra bendraskolis ir turi solidariąją prievolę kreditoriui, šiuo atveju - ieškovui (CK 6.81 str. 4 d.). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą sumą. Taigi vienam iš solidariųjų skolininkų, tarp kurių egzistuoja privalomasis bendrininkavimas, iškėlus bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė AB „DnB NORD bankas“ ieškinį nagrinėti į bankroto bylą (CPK 33 str. 4 d., 43 str. 1 d. 1 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.