Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-532-491/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
1S-532-491/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Rolandas Vaitek
Kategorijos
1 S – 532 – 491 / 2009

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Rimai Matulionienei,

gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (kaip jis pats nurodo) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto keturis kartus,

gynėjo advokato Rolando Vaitekūno skundą dėl 2009 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pratęstas įtariamajam V. A. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi V. A. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti minėtą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, nes ši nutartis nepagrįsta, priimta neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei vertinant bylos aplinkybes. Nurodo, kad įtariamasis V. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, susaistytas šeiminiais ryšiais, nes išlaiko dukrą iš kitos santuokos, nors ir nedirba, tačiau lėšų pragyvenimui turi, todėl byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Gynėjas teigia, kad teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, o nesant tokių duomenų, taikyti V. A. pačią griežčiausią kardomąją priemonę pagrindo nėra. Gynėjas taip pat teigia, kad BPK 119 str. nurodytus tikslus galima pasiekti V. A. taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, namų areštą, užstatą ar kt. Be to, gynėjas nurodo, kad pareiškime pratęsti kardomąją priemonę ir skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo nurodyti konkretūs motyvai dėl kiekvieno pagrindo, dėl ko švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. tikslų, kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo skundą patenkinti. Prokurorė prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. 22 val. iki 2009 m. kovo 24 d. 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G., T. V., V. L., T. M. ir M. N., panaudodami fizinę prievartą ir psichinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ją žagino, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. V., panaudodami fizinę prievartą prieš tą pačią nukentėjusiąją ją seksualiai prievartavo.

Įtariamasis V. A. neigia savo kaltę, tačiau byloje yra faktinių duomenų – vieno iš įtariamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, patvirtinti akistatų, asmens atpažinimų, parodymų patikrinimo vietoje metu, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros bei kitų procesinių veiksmų protokolai, iš kurių matyti, jog V. A. galėjo dalyvauti nusikaltimuose, kurie nurodyti jam pateiktame įtarime, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą tokį įtarimą pareikšti. Todėl, gynėjo skundo argumentas, jog tokių faktinių duomenų nepakanka, yra visiškai nepagrįstas ir tik deklaratyvus.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat gali būti pratęstas jos terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, įtarimą padarius kelias nusikalstamas veikas, jo vaidmenį padarant nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes.

Gynėjas skunde teigia, kad V. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau pagal bylos duomenis matyti, jog įtariamasis jo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Kitos nuolatinės gyvenamosios vietos nei gynėjas savo skunde, nei pats įtariamasis apklaustas tyrimo metu nenurodė. V. A. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato vieninteles ir labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, žymiai griežtesnes nei vieneri metai. Anksčiau jis teistas keturis kartus, naujus nusikaltimus įtariamas padaręs neišnykus teistumams. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš jo anksčiau padarytų nusikaltimų, už kurį V. A. buvo nuteistas paskutiniu 1999-08-27 nuosprendžiu, buvo analogiškas – jis griežta laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Iš šiai dienai byloje surinktų duomenų matyti, kad V. A. nebuvo atsitiktinis ir pasyvus įvykio dalyvis.

Faktiniais duomenimis visiškai nepatvirtintas ir gynėjo skundo teiginys, jog įtariamasis išlaiko dukrą iš kitos santuokos, kas neva rodo, jog jis susaistytas tvirtais šeiminiais ryšiais. Iš tikro, V. A. niekur oficialiai nedirba, nesimoko ir neturi jokio legalaus ar nuolatinio pajamų pragyvenimui šaltinio. Apie tai gynėjas savo skunde taip pat nieko nenurodė. Todėl, aukštesnės instancijos teismas turi pagrindą abejoti įtariamojo galimybe oficialiai ir legaliai išlaikyti ne tik kitus asmenis, bet ir patį save. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad jis turi ir juo labiau išlaiko dukrą, gimusią kitoje santuokoje – iš tiesų iš bylos matyti, kad įtariamasis turi du sūnus, kurių vienas gyvena užsienyje. Taigi, tvirtinti, kad jo socialiniai, tame tarpe ir šeimos, ryšiai yra stiprūs ir nekelia jokių abejonių, šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo.

Tokiu būdu, visos šios aplinkybės bei bausmių už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas V. A., griežtumas suteikia tvirtą pagrindą manyti, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai pratęsė V. A. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais.

Gynėjas skunde tvirtina, kad V. A. gali būti paskirta ir švelnesnė kardomoji priemonė. BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į byloje esančius duomenis apie tai, jog nukentėjusioji šiuo metu yra pakankamai aktyviai ir kryptingai veikiama keisti savo parodymus, įvertinus tai, jog V. A. 1995-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 300 str. 1 d. už pabėgimą iš sulaikymo vietos, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, dokumentų paėmimu ar pan. pasiekti, jog įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ (toliau – Senato nutarimas) 3 punkte iš esmės įtvirtinti reikalavimai, keliami ne teismo nutarčiai dėl suėmimo paskyrimo (ar jo termino pratęsimo), o prokuroro pareiškimui tuo pačiu klausimu. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo (jo termino pratęsimo), patikrina ne prokuroro pareiškimo, o skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Reikalavimai, keliami teismo nutarčiai, įtvirtinti BPK 125 str., kurio 2 d. 4 p. nustatyta, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę, šalia kitų duomenų, turi būti nurodomas tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad pratęsiant V. A. paskirtos kardomosios priemonės terminą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, o taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Matyti, kad apylinkės teismo nutartis atitinka BPK 125 str. 2 d. 4 p. reikalavimus, o vien tai, kad, gynėjo manymu, prokuroro pareiškime nepakanka kokių nors motyvų, savaime nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.

Kita vertus, gynėjas teisingai skunde nurodo, kad spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, teisėjas privalo patikrinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai padaryti teisėją įpareigoja BPK 121 str. 2 d. ir Senato nutarimo 4 p. Vykdydamas šių teisės normų reikalavimus, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo tokių duomenų buvimą ir dalinai juos išdėstė skundžiamoje nutartyje.

Tokiu būdu, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą BPK reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas įtariamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., todėl gynėjo skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo V. A. gynėjo advokato Rolando Vaitekūno skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus