Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

asmeniui, kurį prašoma skirti laiduotoju, D. M. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu ZOOM programa),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-02-19 jis į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko ir jokių duomenų apie save nepateikė (b. l. 10).

Iš 2024-02-21 administracinio nusižengimo protokolo Nr. LKKPKT-A-ANR_P-129-2024 matyti, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 24230749954 M. B. pirmą kartą 2024 metais be pateisinamų priežasčių nevykdė karo prievolininko pareigų nuo 2024-01-04 iki 2024-01-24 be pateisinamų priežasčių, neatvyko bei nesusisiekė su Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, nepateikė savo duomenų, reikalingų karo prievolei administruoti, ir tokiu būdų padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 str. 1 d., už kurį jam buvo paskirta 30 EUR bauda (b. l. 11-13). 2024-02-21 elektroninio laiško kopija nustatyta, kad šis protokolas išsiųstas M. B. elektroniniu paštu, adresu . (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-04-17 M. B. į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą šaukimo į Lietuvos kariuomenę procedūroms neatvyko (b. l. 18).

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-05-20 M. B. į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko ir jokių duomenų apie save nepateikė (b. l. 21).

2024-06-25 nutarimu Nr. LKKPKT-A-ANR_N-526-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24239158322 nustatyta, kad M. B. buvo nubaustas už antrą 2024 metais administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 150 EUR bauda (b. l. 26-27). 2024-06-26 elektroninio laiško kopija nustatyta, kad šis nutarimas išsiųstas M. B. elektroniniu paštu, adresu . (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

2024-10-25 administracinių nusižengimų registro išrašu apie M. B. atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus Nr. LKKPKT-A-ANR_I-628-2024 nustatyta, kad M. B. pažeidimo neginčijo, baudą, paskirtą 2024-06-25 administracinio nusižengimo nutarimu Nr. LKKPKT-A-ANR_N-526-2024, sumokėjo 2024-08-07 (b. l. 29-30).

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-06-26 M. B. į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą šaukimo į Lietuvos kariuomenę procedūroms neatvyko (b. l. 31).

2024-07-01 raštišku Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Alytaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Marijampolės poskyrio nurodymu Nr. 2881 susisiekti ir pateikti savo duomenis nustatyta, kad M. B. buvo raštu nurodyta iki 2024-07-29 susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir jis buvo raštu perspėtas, kad nevykdant šio nurodymo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnyje (b. l. 32). 2024-07-01 elektroninio laiško kopija nustatyta, kad šis protokolas buvo išsiųstas M. B. elektroniniu paštu, adresu . (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-07-29 M. B. į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą šaukimo į Lietuvos kariuomenę procedūroms neatvyko (b. l. 34).

2024-08-06 raštišku Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Alytaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Marijampolės poskyrio nurodymu Nr. 3131 susisiekti ir pateikti savo duomenis nustatyta, kad M. B. buvo raštu nurodyta iki 2024-09-04 susisiekti su Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir jis buvo raštu perspėtas, kad nevykdant šio nurodymo gali kilti baudžiamoji atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnyje (b. l. 35). 2024-08-06 elektroninio laiško kopija nustatyta, kad šis protokolas buvo išsiųstas M. B. elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Karo prievolininko M. B. asmens bylos išrašu nustatyta, kad iki 2024-09-04 M. B. į karo prievolės ir komplektavimo tarnybą šaukimo į Lietuvos kariuomenę procedūroms neatvyko (b. l. 37).

Įvertinęs aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta visiškai.

BK 314 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Minėta veika gali būti padaroma ir pasyviai – neveikimu, kai neatsiliepiama ar vengiama šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia savo pareigas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimą, suvokia, kad jį pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimu laikytinas Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam sukako 18 metų, be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvykimas į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pateisinamos neatvykimo priežastys yra karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti; karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis; stichinė nelaimė; Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada; kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės. KPĮ 2 straipsnio 9 punkte bei BK 330 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

Nagrinėjamu atveju M. B. yra karo prievolininkas- jis gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi Lietuvos Respublikos pilietybę, yra sulaukęs pilnametystės, todėl atitinka Karo prievolės įstatyme nustatytą karo prievolininko sąvoką. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų ir atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Kaltinamasis M. B. pripažino, jog žinojo, kad įtrauktas į 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, gaudavo kaltinime išdėstytus nurodymus pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Alytaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Marijampolės poskyriui reikalingus duomenis, atvykti į šį poskyrį, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių- darbo, finansinių įsipareigojimų- vykti į karo tarnybą tuo laikotarpiu nenorėjo, bijojo netekti pajamų būsto paskolai padengti, vis atidėliodavo. Už šių pareigų nevykdymą buvo du kartus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, galvojo, kad po baudų sumokėjimo daugiau kvietimų negaus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos parodymai patvirtina, kad M. B. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Alytaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Marijampolės poskyriui reikalingus duomenis, atvykti į šį poskyrį, tačiau šių pareigų nevykdė net ir po to, kai jam du kartus buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už pagal ANK 560 str. (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas). Byloje svarbių M. B., kaip karo prievolininko, nevykdymo pareigų nenustatyta. Kaltinamojo nurodomos priežastys- finansiniai įsipareigojimai, nenorėjimas netekti darbo, pagal KPĮ 37 straipsnio 3 dalį nepriskiriamos svarbioms priežastims. Taigi, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. B. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus ir atvykti į karo prievolę administruojančią instituciją, šių pareigų sąmoningai sistemingai pasyviais veiksmais nevykdė be svarbių priežasčių ir norėjo taip elgtis -vengti šaukimo į privalomąją karo tarnybą. Jo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 314 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. B. neteistas, administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus nebaustas, dirba.

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės, įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu) numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2024-04-25 įstatymu Nr. XIV-2573 pakeista BK 40 straipsnio redakcija kaltinamojo M. B. teisinės padėties nei švelnina, nei sunkina, todėl taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nusikalstamais veiksmais turtinė ar neturtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis savo veiksmus įvertino kritiškai, dėl tokių priešingų teisei veiksmų išgyvena, žada, jog ateityje tai nepasikartos. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo metu dirba. Anksčiau neteistas.

Nors kaltinamasis M. G. du kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 560 str. (Karo prievolininkų pareigų nevykdymas), tačiau M. B. veiksmai, sudarantys šių nusižengimų sudėtį, buvo teisiškai reikšmingi ir įvertinti sprendžiant dėl BK 314 straipsnio 2 d. sudėties buvimo kaltinamojo veiksmuose.

Šioje byloje spręstina, kad jau pats baudžiamasis procesas turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, byloje yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1-4 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju prašoma skirti jo sužadėtinę D. M., kuri laiduotoja būti sutinka. Ji neteista, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ją ir kaltinamąjį sieja artimi šeimos ryšiai, abu teigia, kad santykiai geri, pasitiki vienas kitu. D. M. nurodė, kad ji sugebės užtikrinti, jog toks ar kitoks nusikalstamas kaltinamojo elgesys nesikartotų. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi šioje byloje yra nustatyta ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta būtina sąlyga – yra tinkamas laiduotojas.

Teismas sprendžia, kad M. B. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju nėra būtinas. Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant D. M., nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, laidavimas skirtinas be užstato ir baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

M. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojos D. M., gim. . (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.