- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- I-7543-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01426-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Donatas Vansevičius, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Violetos Petkevičienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), kuriame prašė: 1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1170 (11) (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 1 591 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo; 4) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 1 591 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo.
Pareiškėjas J. U. nurodo, jog nuo 2000-05-23 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. bei taikant 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 nuostatas. Siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškėjas 2015-01-23 kreipėsi į VRM prašydamas pateikti išsamią informaciją apie tai, kokiu pagrindu jam buvo sumažinta pensija, kokia yra sumažintos pensijos nepriemoka ir kokia tvarka ji bus grąžinama. VRM skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką. Grįsdamas savo skundą pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 31) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė VRM nurodo, kad Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas klausimas sprendimą dėl Laikinojo įstatymo 15 str. konstitucingumo. Pareiškėjai pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina dalyje, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 33), vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta. VRM 2015-01-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (b. l. 16–17) atsisakė patenkinti pareiškėjo 2015-01-23 prašymą (b. l. 34). Prie skundžiamo sprendimo atsakovė pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-01-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), iš kurios matytina, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) (b. l. 28–29).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta valstybinė pensija J. U. už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjo skundas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo gautas tik 2015-03-02, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už 2010 m. sausio – 2012 m. vasario mėnesio susidariusios nepriemokos laikotarpį. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.
Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Teismas mano, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo (2012-09-21) iki skundo padavimo už 2010-2011 metų laikotarpį praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ir toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, paduotas teismui nepagrįstai ilgai delsiant. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Iš to seka, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Taigi, J. U. skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS402-143/2015, AS272-502/2015, AS229-822/2015, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas sprendžia, jog esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. nutrauktina ABTĮ 101 str. 7 p. pagrindu.
Kita vertus, Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas iki 2012-12-31, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. apribota valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2012 m. vasario mėn. (išmoka už 2012 m. sausio mėnesį), todėl 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų taikymo 2012-2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015-03-02 (skundo gavimo teisme dieną) dar nebuvo pasibaigęs (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS229-822/2015, LVAT 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS187-502/2015, LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-502/2015).
Konstatavęs tai, teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo keliamo ginčo už 2012-2013 m. laikotarpį imtinai, todėl skundo reikalavimas dėl nuo 2012-01-01 negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. taikymą, priimamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-29 sprendimą Nr. 1D-1170 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Netenkinti pareiškėjo J. U. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.
Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.