- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 1-175-816/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00798-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Kaltinamasis
- S. M., Lietuvos Respublikos
- Civilinis ieškovas
- N. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.7Baudžiamojo poveikių priemonių skyrimas ir nevykdymo teisinės pasekmės keitimas (BK 73-74 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. (S.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1973-05-31 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 1996-11-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu. 1997-12-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi lygtinai 9 mėnesiams 28 dienoms paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas išnykęs, laikomas neteistu,
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 138 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2011-10-27, nuo 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, esančiame name, stumdė N. N., sukinėjo jai rankas, po to pastūmęs N. N., abiem rankom griebė nukentėjusiosios N. N. dešinę koją ir pradėjo ją sukti, po to rankomis griebė abi N. N. krūtis ir jas pradėjo sukinėti bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pastūmė N. N., o jai nukritus ant grindų bei gulinčiai abiem rankom suko dešinę koją, tokiu būdu padarydamas dešinės kojos kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;
jis, 2011-10-27, nuo 18.00 val. iki 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, esančiame name, įvykusio konflikto metu su N. N. griebė nuo stalo užpildytą dujų balionėlį ir žibintuvėlį bei laikydamas juos rankose, priėjo prie mažametės V. N. ir papurškė jai dujų balionėliu į burną, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai mažametei V. N.. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;
taip pat jis neteisėtai atvirai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:
jis, 2011-11-03, apie 3.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į namą, esantį Eglinės sodą 3·-·oji g. 2, Vilniuje, išstūmęs kambario langą, neteisėtai, be N. N. sutikimo, pateko į vidų, tokiu būdu neteisėtai atvirai prieš savininkės N. N. valią įsibrovė į jos gyvenamąjį namą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 165 straipsnio 1 dalyje;
taip pat jis atvirai pagrobė svetimą turtą ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2011-11-03, apie 3.00 val., prieš N. N. valią patekęs į namą, esantį Eglinės sodų 3 - oji g. 2, Vilniuje, N. N. paėmus mobilaus ryšio telefoną „LG“, 70 litų vertės, ir norint iškviesti policijos pareigūnus, sugriebė N. N. kairę ranką, kurioje ji laikė telefoną ir pradėjo ją sukti sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko atėmė telefoną ir įsidėjo į savo kelnių kišenę, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimus, numatytus 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje;
taip pat jis laikotarpiu nuo 2011-10-27 iki 2011-11-03 sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą, o būtent:
jis, 2011-10-27, apie 20 val.. Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, panaudojęs fizinį smurtą N. N. atžvilgiu, po kurio buvo nesunkiai sutrikdyta N. N. sveikata, t. y. padaręs dešinės kojos kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimą, grasino užmušti, sumušti, baugino N. N., neleido jai išsikviesti greitosios medicinos pagalbos, šiuos veiksmus stebint mažametei V. N., kuri patyrė psichologinę prievartą matydama smurtą jos motinos atžvilgiu;
tęsdamas veiką, 2011-10-27, nuo 18.00 val. iki 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, esančiame name įvykusio konflikto tarp jo ir N. N. metu griebė nuo stalo užpildytą dujų balionėlį ir žibintuvėlį bei laikydamas juos rankose, priėjo prie mažametės V. N. ir papurškė jai dujų balionėlių į burną, visą įvykį matant V. N. motinai N. N., kuri patyrė psichinę prievartą matydama smurtą jos dukters atžvilgiu;
tęsdamas veiką, 2011-10-31, apie 15.00 val., būnant N. N. ir jos nepilnametei dukrai V. N. namuose, esančiuose Eglinės sodų 3--oji g. 2, Vilniuje, pradėjo laužtis į N. N. namus, t. y. bandė išstumti lango stiklą, tokiu būdu gąsdindamas N. N. ir V. N.;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-10-31 16.15 val., prie namo, esančio Eglinės Sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, daužydamas namo duris, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas sudeginti namus, fiziškai susidoroti, bandė neteisėtai patekti į namo vidų;
tęsdamas veiką, 2011-11-01 naktį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, daužėsi į namo, esančio Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, langus, šaukė, grasino sumušti, sužaloti nukentėjusiąsias,
tęsdamas veiką, 2011-11-03, apie 03.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, brovėsi į namą, esantį Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, išstūmęs kambario langą neteisėtai, be N. N. sutikimo pateko į vidų. N. N. paėmus mobilaus ryšio telefoną ,,LG“ bei norint iškviesti policijos pareigūnus, griebė N. N. kairę ranką, kurioje ji laikė telefoną ir pradėjo ją sukti, po ko atėmė telefoną ir įsidėjo j savo kelnių kišenę ir būdamas namie iki 07.00 val. terorizavo N. N., grasindamas padegti namą, užmušti, baugindamas ją, naudojo psichinė prievartą, neleido iškviesti policijos pareigūnų ir išeiti iš namų. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino visiškai bei parodė, kad pagal jam inkriminuotus epizodus faktiškai nieko nepamena, nes buvo visiškai girtas. V. N. yra buvusios sugyventinės dukra. Nenorėdamas nudegino jai kojas, nes karšto vandens į dubenį pripylė gydymo tikslais. Mergaitė sirgo, todėl jis į dubenį pripylė karšto vandens kojoms pakaitinti. Kai mergaitė sakė, kad karštas vanduo, liepė laikyti kojas vandenyje. Tai nebuvo susiję su tuo, kad pagąsdinti nukentėjusiąją. Įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs. Dėl vėlesnių įvykių kaltinime jo veiksmai nurodyti teisingai. Tų įvykių priežastis buvo tai, kad buvo girtas ir gal nukentėjusioji kažką pasakė, o jam nepatiko. Gal ir sakė kokius gąsdinančius nukentėjusiąją žodžius, bet niekada to nepadarytų. Jis yra pavydus, buvo girtas, o kažkas pasakė, jog nukentėjusioji ėjo su kitu vyru. Su nukentėjusiąja jos namuose gyveno beveik 2 metus. Nežino, kodėl pažeidė kardomąją priemonę nesiartinti prie nukentėjusiosios namų, tokio savo elgesio paaiškinti negali. Jis yra labai nervingas. Civilinius ieškinius pripažįsta. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajai žalą 12 000 Lt sumai, o V. N., kuriai septyneri metai, – 10 000 Lt sumai.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-11-17 jos dukra sirgo, kosėjo. Ji buvo namuose, gamino valgį, kai išgirdo, jog rėkia jos vaikas. Atėjusi pamatė, kaip kaltinamasis jai kaitina kojas. Kai ji prisiartino prie rėkiančio vaiko, kaltinamasis ją nustūmė ant grindų ir toliau laikė vaiko kojas vandenyje. Kai kaltinamasis laikė mergaitės kojas dubenyje su karštu vandeniu, jai sakė, jog taip gydo, nes taip darydavo savo sesers vaikams. Iš pradžių, kai ji pažiūrėjo, vanduo buvo normalus, nekarštas, bet kaltinamasis jo dar pripylė papildomai pagal save ir įpylė druskos, tada vanduo pasidarė karštas.Vaikas rėkė, kad skauda. Paskui pamatė, kad ant vaiko kojų iššoko pūslės ir norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet jis jai neleido. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė tada, kai kaltinamasis išėjo iš namų. Su kaltinamuoju kartu gyventi pradėjo nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio. Po to, kai jis nudegino vaikui kojas, jie dar su kaltinamuoju kartu gyveno metus laiko. Jis sakė, kad kojas nudegino netyčia ir ji patikėjo. Tą dieną kaltinamasis buvo blaivas. Kai mergaitei nudegino kojas, jai buvo 6 metai. Ji po nudeginimo dvi savaites gulėjo ligoninėje. Dabar dukra jau pagijusi. Mergaitė bijojo kaltinamojo, kai toliau su juo gyveno, bet ji norėjo, kad namuose būtų vyriškis, kuris, prireikus, sudrausmintų paauglę, nes dabar dauguma vartoja narkotikus.
2011-10-27 kaltinamasis, būdamas girtas, pradėjo kabinėtis prie jos dukters, kad ji blogai skaičiuoja, dėl to kilo barnis. Tada jis pakėlė ją žemyn galva, pradėjo sukti koją, metė ją kaip pagalį į sofą ir tokiu būdu sužalojo jai koją. Kai jai buvo išsuktas dešinės kojos kelis, greitąją medicinos pagalbą iškvietė žmonės. Pasekmes jaučia iki šiol, gydymas dar tęsiamas, koja buvo operuota, vaikšto su ramentais, gydytojai prognozuoja, jog vėliau galės vaikščioti be ramentų. Komisijos dėl darbingumo lygio nustatymo dar nebuvo, nes tik prieš mėnesį padaryta operacija. Kai jai suko koją, kaltinamasis buvo visiškai girtas. Tą pačią dieną 2011-10-27, kai kaltinamasis, būdamas girtas, ją kankino, dukra bandė ją ginti ir S. M., paėmęs žibintuvėlį ir dujų balionėlį, įkišo juos vaikui į burną, kad ši tylėtų ir papurškė mergaitei dujų balionėliu į burną. Vaikas labai išsigando, rėkė.
2011-11-03 kaltinamasis, būdamas visiškai girtas, atėjo naktį, beldėsi į langą, ji labai bijojo, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie po kažkiek laiko atvažiavo. Pirmą kartą tą naktį kaltinamasis į namo vidų nepateko, o antrą kartą pateko pro langą. Jis norėjo, kad ji su juo gyventų, jei ne, grasino, jog ją užmuš, padegs namą ir pan. Jis buvo girtas. Dukra buvo namuose, atsibudo. Ji norėjo iškviesti policiją, bet kaltinamasis pasuko jai ranką ir atėmė telefoną. Iki pat ryto jis ją šantažavo visokiais būdais. Ranką jai skaudėjo ir ji nukentėjo psichologiškai. Telefonas kainavo 70 Lt ir jis jai negrąžintas. Ji jautėsi sistemingai terorizuojama ir bauginama.
Su kaltinamuoju nenori turėti jokių santykių. Dabar dukters sveikatos būsena atsistato. Vaikas buvo išsigandęs, pradėjo mikčioti, negalėjo mokytis, kojos sugijo. Ją priglaudė žmonės, nes ji bijo kaltinamojo ir adresu Eglinės sodų 3-oji g. 2, Vilniuje, negyvena. Prašo priteisti iš kaltinamojo 20 000 Lt neturtinės žalos. Prašo ir turtinės žalos. Jai kainavo operacija 2 000 Lt, iš sodo reikėjo važinėti kiekvieną kartą į Naujosios Vilnios polikliniką, mokėdavo po 30 Lt už benziną ir laukimą, visus metus vaikščiojo pas gydytojus. Iki įvykio buvo darbinga, buvo registruota darbo biržoje, o dabar negali dirbti konditerės darbo, nors yra baigusi konditerės kursus. Civilinį ieškinį reiškia ir dukros vardu. Už vaiko operaciją mokėti nereikėjo, pirko tik bintus. Prašo 10 000 Lt neturtinės žalos dukrai ir 10 000 Lt neturtinės žalos sau. Turtinės žalos prašo 5 000 Lt. Pateikė teismui AB Lesto pažymą apie įsiskolinimą už elektros energiją, nes kai gyveno kartu su kaltinamuoju, neturėjo pinigų ir jai atjungė elektrą. Tai turtinė žala. Turtinė žala padaryta jai 5 000 Lt, o dukrai – 1000 Lt. Neturtinę žalą sudaro 20 000 Lt, t. y. po 10 000 Lt jai ir dukrai. Neturtinę žalą tiek vertina, nes daug patyrė, kaltinamasis ją su dukra kankino, šantažavo ir jos gydymas dar tęsiamas.
Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta seniai, ji pas ją ateina pirkti pieno. Vienu metu ji buvo išvažiavusi gyventi į Šumską ir grįžo jau su kaltinamuoju. Jie iš pradžių gyveno normaliai, o paskui santykiai tarp jų pablogėjo. Pati ji nieko nematė, pas nukentėjusiąją nesilankė, ji ateidavo pas ją su dukra ir pastoviai skųsdavosi, kad sugyventinis ją muša, kad prie mergaitės porą kartų mėgino kartis, mergaitė sakė, kad jis užmušė jos kačiuką. Nukentėjusioji ateidavo su kraujosruvomis, vieną kartą parodė, kaip jis jai krūtis sukinėjo. Sakė, kad mergaitės akivaizdoje nukentėjusiąją vadindavo necenzūriniais žodžiais. Kai kaltinamasis sukinėjo nukentėjusiajai kojas, mergaitė bėgo pas ją pagalbos, bet neįėjo, nes ji buvo paleidusi šunį. Tarp jų namų maždaug 1 km atstumas. Nukentėjusioji atėjo pas ją su ramentais ir pasakojo, kaip kaltinamasis jai suko kairę koją. Kai kaltinamasis nevartodavo alkoholio, konfliktų tarp jų nebūdavo. Apie mergaitės kojų nudeginimą nežinojo, jai apie tai papasakojo kita kaimynė, imanti iš jos pieną, kad mergaitė kosėjo ir jis pripylė verdančio vandens. Mergaitės kojos sveikos, bet ji buvo pradėjusi mikčioti, sunkiai skaitė, dabar atsigavo. Ji asmeniškai su kaltinamuoju nekonfliktavo, tik jis ją kaltino, jog ji pamokino nukentėjusiąją.
Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės aiškios, kaltinamasis ewsmiių aplinkybių neneigia, o pateiktų kaltinimų pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, patvirtina kita byloje surinkta rašytinė medžiaga:
- 2011-10-28 N. N. protokolas – pareiškimas apie tai, kad 2011-10-27 apie 20.00 val. sugyventinis S. M., būdamas neblaivus, permetęs ją ant žemės išsuko jai koją, ko pasėkoje plyšo dešinio kelio raištis (t. 1, b. l. 19) bei išrašas iš policijos įvykių registravimo sistemos apie 2011-10-27 20.27 val. gautą pranešimą, kad prieš pusvalandį sugyventinis sulaužė sugyventinei koją (t. 1, b. l. 20);
- išrašai iš policijos įvykių registravimo sistemos apie tai, kad: 2011-10-31 14.49 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą N. N. pranešimą apie girtą jos sugyventinį besilaužantį į jos namą (t. 1, b. l. 7); 2011-10-31 16.18 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą N. N. pranešimą apie girtą neblaivų sugyventinį, daužantį namo duris bei bandantį patekti į namą (t. 1, b. l. 9); 2011-11-03 10.19 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą N. N. pranešimą apie į jos namus pro išlaužtą langą naktį patekusį sugyventinį (t. 1, b. l. 11); 2011-11-03 14.58 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą G. G. pranešimą apie į jos draugės namus bandantį įsilaužti jos sugyventinį (t. 1, b. l. 12); 2011-11-01 22.34 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą N. N. pranešimą apie pastovius konfliktus su buvusiu sugyventiniu, grasinančiu jai susidorojimu (t. 1, b. l. 13); 2011-10-27 22.34 val., Eglinės Sodų 3 –oji g. 2, Vilniuje, gautą N. N. pranešimą apie tai, kad 19.00 val. namuose ją sumušė sugyventinis (t. 1, b. l. 21 - 22);
- 2011-11-02 nukentėjusiosios N. N. pareiškimas, kuriame ji prašo suteikti jai ir jos dukrai pagalbą nuo smurtaujančio sugyventinio (t. 1, b. l. 14);
- 2011-11-03 nukentėjusiosios N. N. pareiškimas ir skundas apie tai, kad 2011-11-03 apie 3.00 val. į jos namus pro išstumtą langą, nekviestas atėjo girtas sugyventinis, kuris grasino jai susidorojimu, terorizavo, o jai pabandžius iškviesti policiją, užsukęs jai dešinę ranka, atėmė iš jos telefoną ir įsidėjo į kišenę (t. 1, b. l. 16, 17);
- 2011-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – namo, esančio Eglinės Sodų 3 – oji g. 2, Vilniuje, kambarys, esantis namo pirmame aukšte (t. 1, b. l. 23 – 26);
- 2011-11-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas namo, esančio Eglinės Sodų 3 – oji g. 2, Vilniuje, langas, pro kurį kaltinamasis pateko į namus, bei kambarys, kuriame kaltinamasis atėmė iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 40 – 42);
- Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie sodo pastatą, unikalus Nr. 1397-6005-4011, esantį Arimų g., Vilniuje, iš kurio matyti, kad 1/2 sodo pastato asmeninės nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai N. N. (t. 1, b. l. 43 – 46);
- nukentėjusiosios N. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuotos nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų padarymo vietos bei jos nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (b. l. 49 – 55, 90 - 92);
- 2012-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kad ištyrus medicininius dokumentus nustatyta, kad: N. N. 2011-10-27 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas dešinės kojos kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas. Tai galėjo būti padaryta dešinės kojos apatinę dalį (pėdą ir blauzdą) per kelio sąnarį lenkiant į išorę (su kojos pasukimu apie jos išilginę ašį arba be pasukimo) arba į išorę lenkiant kūną su šlaunimi, esant fiksuotai kojos blauzdai; N. N. nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris jai padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Tiksliau apie sužalojimo padarymo laiką pasisakyti nėra galimybės; N. N. nustatytas padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes plyšusio kelio sąnario raiščio gijimas užtrunka ir kojos funkcija bei sveikata sutrikdoma ilgam (ilgiau nei 10 dienų); tokio kūno sužalojimo, kaip buvo padarytas N. N., atsiradimo galimybė jai pačiai griūvant ar kitaip atitinkamai per kelio sąnarį atlenkiant dešinę koją, neatmetama; sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir būdu (t. 1, b. l. 63 – 65);
- nepilnametės V. N. parodymai, 2011-11-22 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jai dabar 6 metukai, gyvena ji su mama, kurios vardas N.. Anksčiau su jomis gyveno senelis ir dėdė J. Taip pat su jomis paskutiniu metu gyveno dėdė Stanislovas, kuris jai nuplikė kojas su vandeniu. Stanislovas įpylė vandenį į dubenį su verdančiu vandeniu, nes norėjo jai pašildyti kojas. Tai įvyko žiemą. Tas dėdė įkišo jos kojas į verdantį vandenį ir laikė jas už kelių spausdamas, kad neištrauktų. Ji S. sakė, kad karšta. Kai jos kojas įtraukė iš vandens, tai kojų oda pradėjo slinkti. Mama su Stasiku dėl to, kad jis nudegino jai kojas, susipyko ir neleido jam prie jos prisiartinti. Mama norėjo ją vežti į ligoninę, o dėdė S. sakė, kad nereikia jos niekur vežti, nes kojos ir taip sugis. Kitą dieną po šio įvykio, kai dėdė S. buvo darbe, mama ją nuvežė į ligoninę. Ji gydėsi ligoninėje iki pavasario. Dabar jau kojyčių neskauda. Po to dar buvo, kad S. jai dujų balionėliu purškė į burną. Matė, kaip dėdė S. sulaužė mamai koją, kai jie tuo metu barėsi. Taip pat matė, kaip anksčiau S. kišo į kilimą adatas, kad mama nepamatytų, nes norėjo, kad mamai sustotų širdis. S. pas juos gyveno ilgai ir mama dažnai su juo bardavosi. Jis jai nepatiko, nes nėra jos tėtis. S. liepdavo maitinti ir prižiūrėti triušius, vištas. Daugiau, ką dėdė S. buvo padaręs negero, neatsimena. Dabar jau jis neateina. Nenori, kad S. grįžtų pas juos į namus, nes jis nėra jos tėtis, be to, muša mamą, sulaužė mamai koją, pati jo labai bijo ( b. l. 83 - 84, 87 - 88).
- 2012-03-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kad ištyrus medicininius dokumentus nustatyta, kad V. N. nustatytas abiejų pėdų terminis nudegimas, Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu metu, sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 102 – 103);
- kaltinamojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo nurodyta jo padarytų nusikalstamų veikų padarymo vieta bei jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, sutampančios su byloje nustatytomis (t. 1, b. l. 159 - 163).
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prisipažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėm, kad 2010-11-17 nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus bei, kad tyčia nudegino V. N. kojas.
Dėl 2011-10-27 įvykio, kurio metu nukentėjusiajai N. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios N. N. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis S. M. panaudojęs prieš nuketėjusiąją N. N. fizinį smurtą, t. y. tyčia stumdydamas ir sukinėdamas jai rankas, abiem rankom griebęs nukentėjusiosios dešinę koją ir ją sukinėdamas, po to rankomis griebęs abi nukentėjusiosios krūtis ir jas sukinėdamas, o paskui pastūmęs nukentėjusiąją, o jai nukritus ant grindų, gulinčiai abiem rankom sukdamas dešinę koją, padarė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų sužalojimų nukentėjusiajai sveikata sutriko ilgiau 10 dienų laikotarpiui.
Dėl 2011-10-27 įvykio, kurio metu nepilnametei V. N. buvo sukeltas fizinis skausmas
Kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios – nepilnametės V. N. įstatyminės atstovės - N. N. parodymai, nepilnametės V. N. parodymai, parodymų patikrinimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu: Eglinės Sodų 3 – oji g. 2, Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto su N. N. metu griebė nuo stalo užpildytą dujų balionėlį ir žibintuvėlį bei laikydamas juos rankose, priėjo prie mažametės V. N. ir papurškė jai dujų balionėliu i bumą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai V. N. fizinį skausmą.
Dėl 2011-11-03 įvykio, kurio metu kaltinamasis pažeidė asmens būsto neliečiamumą
Kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio dispozicijoje numatyta, kad nusikalstama veika padaroma, kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia. Byloje neabejotinai nustatyta, jog ½ sodo pastato, unikalus Nr. 1397-6005-4011, esančio Arimų g., Vilniuje, į kurį įsibrovė kaltinamasis, asmeninės nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajai N. N.. Tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b. l. 43 – 46). Kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios kambarį prieš jos valią, patvirtina pačios nukentėjusiosios N. N. parodymai bei jos parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, išrašai iš policijos įvykių registravimo sistemos bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei nustatytas įsibrovimo į butą būdas – kaltinamasis į nukentėjusiosios kambarį pateko išstūmęs kambario langą, tokiais savo aktyviais veiksmais sugadindamas lango rėmą. Pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusioji N. N. su kaltinamuoju kartu nebegyveno, jis įvykio metu šiuo kambariu kaip šeimos turtu nesinaudojo, todėl akivaizdu, jog įvykio metu jis suvokė, jog be nukentėjusiosios - kambario savininkės - leidimo jis patekti į šį kambarį neturi teisės. Be to, kaltinamasis, žinodamas, jog kambarys užrakintas ir savininkė į kambarį jo neįsileidžia, į šį kambarį pateko išstumdamas lango rėmą ir žalodamas svetimą turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis į nukentėjusiosios kambarį pateko teisėtai, todėl konstatuotina, jog jis taip elgtis norėjo, siekė įstayme numatytų padarinių ir veikė tiesiogine tyčia. Tad jo veika pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Dėl 2011-11-03 įvykio, kurio metu buvo pagrobtas svetimas turtas bei sukeltas žmogui fizinis skausmas
Kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, be jo prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios N. N. parodymai, parodymų patikrinimo ir įvykio vietos apžiūros protokolai ir kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis nukentėjusiajai N. N. norint iškviesti policijos pareigūnus, griebė jos ranką, kurioje ji laikė telefoną, bei pradėjo ją sukti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, be to, veikdamas tiesiogine tyčia, atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir/ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą.
Dėl sistemingo žmogaus bauginimo panaudojant psichinę prievartą
Kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Pažymėtina, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų panaudodamas psichinę prievartą. Bet kurio iš šiame įstatyme numatyto alternatyvaus veiksmo atlikimas duoda pakankamą pagrindą veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta, objektyviai gali būti lydima ir fizinio skausmo, sveikatos sutrikdymo sukėlimu, kas kvalifikuojama atskirai kaip kelių nusikalstamų veikų sutaptis. Darydamas šią tęstinę nusikalstamą veiką kaltininkas psichinės prievartos pagalba siekia nukentėjusį įbauginti, atkeršyti jam ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be jo prisipažinimo, įrodo chronologinis ir teisinis įvykdytų prieš nukentėjusiąsias N. N. ir nepilnametę V. N. nurodytu laikotarpiu veikų įvertinimas, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietų apžiūros protokolai, nukentėjusiosios N. N. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolai, išrašai iš policijos įvykių sistemos apie nuolatinius nukentėjusiosios N. N. policijos iškvietimus dėl smurtaujančio sutuoktinio ir kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis S. M. sistemingai baugino savo sutuoktinę N. N. ir jos mažametę dukrą, tiek panaudodamas fizinį smurtą prieš ją ir jos dukrą, tiek ir grasindamas su jomis susidoroti, t. y. panaudodamas psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu konstatavus sistemišką žmogaus bauginimą panaudojant psichinę prievartą.
Tačiau dėl žemiau išdėstytų motyvų iš kaltinimo turinio šalintina aplinkybė dėl nepilnametės nukentėjusiosios V. N. kojų nudeginimo, nekeičianti kaltinimo esmės.
Dėl 2010-11-17 įvykio, kurio metu buvo nudegintos nepilnametės V. N. kojos
S. M. taip pat buvo kaltinamas nežymiai sutrikdęs mažametės sveikatą, o būtent tuo, jog jis, 2010-11-17, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose Eglinės sodų 3 - oji g. 2, Vilniuje, įmerkė į dubenį su verdančiu vandeniu mažametės V. N. kojas ir jas laikė, tokiu būdu kankindamas padarė mažametei V. N. 2 - o laipsnio abiejų pėdų nudegimą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais S. M. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo, nežymaus sužalojimo ar trumpo susargdinimo mažamečiui sukėlimą konkrečiu būdu – jį mušant ar kitaip smurtaujant, arba kankinant. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, realią nežymaus sužalojimo galimybę, – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. BK 15 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimas yra padarytas tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti numatyti padariniai, ir jų norėjo arba, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teisės doktrinoje aiškinama, jog nenoras, kad kiltų pavojingų padarinių, reiškia, jog asmuo nesuinteresuotas, kad kiltų įstatyme numatytų padarinių, jis nenori jų, tačiau, kita vertus, nieko nedaro, kad tų padarinių nekiltų. Netiesioginės tyčios atveju kalbama apie absoliutų abejingumą galimų padarinių atžvilgiu, tačiau ir šiuo atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį.
Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji N. N. bei nepilnametė V. N. parodė, kad išankstinio tikslo nudeginti mergaitei kojas kaltinamasis neturėjo, jo elgesys taip pat nedavė pagrindo manyti priešingai. Objektyviais duomenimis patvirtinta, kad įvykio metu mergaitė sirgo, o kaltinamasis buvo prižiūrėjęs kitus vaikus, tad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo gynybos versija, kad jis, įpylęs karšto vandens į dubenį, kaitino mergaitei kojas gydymo tikslais. Bylos nagrinėjimo metu nepilnametės V. N. motina - nukentėjusioji N. N. - parodė, kad įvykio dieną, kai buvo nudegintos jos dukrai V. N. kojos, kaltinamasis buvo blaivus; iš pradžių, kai ji pažiūrėjo, vanduo buvo normalus, nekarštas, bet kaltinamasis dar pripylė papildomai pagal save ir įpylė druskos, tada vanduo pasidarė karštas, bet ji nepagalvojo, kad vanduo gali būti toks karštas, kad dukra gali nudeginti kojas. Laikydamas dubenyje mergaitės kojas kaltinamasis sakė, kad taip gydo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė V. N. taip pat parodė, kad kaltinamasis Stanislovas įpylė vandens į dubenį su verdančiu vandeniu, nes norėjo jai pašildyti kojas. Liudytoja V. B. parodė, kad iš N. N. žodžių iš sužinojo, kad kai mergaitė kosėjo kaltinamasis pripylė verdančio vandens.
Iš byloje esančio V. N. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2010-11-20 buvo kreiptasi į ligoninę dėl slogos, kosulio ir karščiavimo. Gydymo metu pasitvirtino nurodytos aplinkybės, kad mergaitė serga bronchitu bei mergaitei buvo nustatytas II laipsnio abiejų kojų pėdų nudegimas (t. 1, b. l. 98).
Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių kaltinamojo S. M. parodymus, kad jis laikydamas dubenyje su karštu vandeniu nepilnametės V. N. kojas neturėjo išankstinio tikslo nudengti mergaitės kojas ir tuo labiau tikslo mergaitę kankinti, o norėjo ją pagydyti. Taip pat nėra duomenų, jog anksčiau, iki šio įvykio, prieš nukentėjusiąsias buvo smurtavęs. Policijos įvykių registravimo sistemoje matyti tik iškvietimai 2011 metų rudenį. Be to, kaip patvirtino pati nukentėjusioji N. N., pradžioje dubenyje vanduo nebuvo karštas ir ji net negalvojo, kad vanduo gali būti toks karštas, kad dukra gali nudeginti kojas, tad akivaizdu, kad ir kaltinamasis, kaitindamas mergaitei kojas, negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų (kuriuos jis buvo atlikęs anksčiau su sesers vaikais) - kojų kaitinimo karštame vandenyje – gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir nėra jokių objektyvių duomenų netgi įtarti, jog jis norėjo kilusių pasekmių (mergaitės kojų nuplkikinimo). Tokios išvados seka ir iš to, kad kaltinimas dėl šio nusikaltimo atsidaro tik po metų, kai N. N. buvo išsukta koja. Ištisus metus po įvykio nukentėjusioji nemanė, kad kaltinamasis tyčia nuplikė jos dukters kojas. Visgi pagal veikos aplinkybes kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti galimus kilti padarinius, t. y. tai, jog mergaitei galėjo būti nuplikytos kojos, jei būtų buvęs rūpestingesnis ir dažniau matavęs vandens temperatūrą. Tačiau tai sudaro civilinio delikto sudėtį, o ne nusikaltimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), todėl nesant jo veiksmuose būtino BK 140 straipsnio subjektyviosios pusės požymio – tyčios - vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis S. M. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis S. M. administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 131 - 133), teistas (t. 1, b. l. 130), tačiau teistumasišnykęs, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 207), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 208).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtos nusikalstamos veikos), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, iš kurių BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, o BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje - prie apysunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę, todėl, teismo nuomone, šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau mažesnį nei sankcijos vidurkis jos terminą.
Paskirtosios už atskiras nusikalstamas veikas bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinos trys laikino sulaikymo paros nuo 2011-10-29 iki 2011-10-31 ir 2011-11-03 (t. 1, b. l. 137, 146, 148 – 149) bei suėmimo laikotarpis nuo 2011-11-04 iki nuosprendžio priėmimo (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., t. 1, b. l. 180 – 181, 184 – 185, 194 – 196, t. 2, b. l. 15 - 17).
Laikytina, jog kaltinamasis S. M. atliko bausmę pagal šį nuosprendį, jis paleistinas teismo posėdžių salėje (BPK 309 str. 1 d. 5 p.), panaikintina paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; t. 1, b. l. 180 – 181, t. 2, b. l. 15 - 17).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti bausmės tikslų, S. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonė: draudimas prisiartinti prie nukentėjusiųjų, skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio priėmimo dienos (BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.).
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – diskas su mažametės nukentėjusiosios V. N. apklausos protokolu (t. 1, b. l. 89) ir CD diskas su kaltinamojo PPV, saugomi byloje, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. N. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Lt sumai už padarytą neturtinę žalą (t. 1, b. l. 47). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. N. patikslino civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos ir 5 000 Lt turtinės žalos bei mažametei dukrai V. N. 10 000 Lt neturtinės žalos ir 1 000 Lt turtinės žalos. Kaltinamasis byloje pareikštą N. N. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, sutikdamas atlyginti nukentėjusiajai 12 000 Lt dydžio žalą, o V. N. – 10 000 Lt dydžio žalą. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. N. paaiškino, kad turtinę žalą jai sudaro išlaidos, patirtos už operacijos atlikimą (2 000 Lt), kelionės išlaidos važinėjant pas gydytojus, negautos pajamos, nes iki įvykio ji buvo darbinga, o šiuo metu dėl savo sveikatos būklės negali dirbti pagal specialybę. Už dukros operaciją mokėti nereikėjo, tik pirko bintus. Neturtinę žalą vertina 20 000 Lt, nes daug patyrė, kaltinamasis ją su dukra kankino, šantažavo ir jos gydymas dar tęsiamas. Iš pateiktų N. N. rašytinių įrodymų matyti, kad dėl dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimo bei bloko nukentėjusioji buvo operuota (t. 2, b. l. 33), po operacijos atlikimo nukentėjusiajai buvo atliekamos fizioterapeuto paskirtos mokamos procedūros – penkios procedūros po 30 Lt, iš viso 150 Lt sumai (t. 2, b. l. 30); dėl dešinio kelio sąnario plyšimo nukentėjusioji N. N. nuo 2012-08-01 iki 2012-09-08 buvo nedarbinga (t. 2, b. l. 31).
Pagal CK 6.249 straipsnį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius turtinės žalos dydį, bei į tai, kad keli nusikaltimai padaryti prieš mažametį vaiką, o nusikalstamų veikų, padarytų prieš N. N., liekamieji reiškiniai sveikatai yra likę iki šiol, nukentėjusiosios N. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jai ir mažametei V. N. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir N. N. - 2182 Lt pagrįstai turtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiosios pateiktas reikalavimus priteisti iš kaltinamojo AB Lesto išlaidas nėra susijęs su nagrinėjamais byloje nusikaltimais, jo pasekmėmis ar jų šalinimu, tad šioje byloje nenagrinėtinas. Kitos papildomos nukentėjusiosios nurodomos išlaidos nepagrįstos leistinais įrodymais.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 107,92 Lt sumai už nukentėjusiosios N. N. gydymą (t. 1, b. l. 68 - 73). Kaltinamasis byloje pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 118,71 Lt, t. 1, b. l. 48 - 49) civilini ieškinį pripažino. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos už nukentėjusiosios gydymą atlyginimo pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad ligoninėje nukentėjusiajai N. N. suteiktų stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų suma yra 107,92 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasos yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str., CPK 6.263 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straispnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 307, 309, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti S. (Stanislav) M. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;.
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Išteisinti S. (S.) M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskiriant S. M. subendrintą 328 (trijų šimtų dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Į atliktos bausmės laiką S. M. įskaityti 3 (tris) laikino sulaikymo paras nuo 2011-10-29 iki 2011-10-31 ir 2011-11-03 bei suėmimo laikotarpį nuo 2011-11-04 iki nuosprendžio priėmimo.
Laikyti, kad S. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko.
Panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą.
Paleisti kaltinamąjį S. M. teismo posėdžių salėje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 1 (vienerius) metus prisiartinti prie nukentėjusiosios N. N. ir mažametės V. N., skaičiuojant terminą nuo nuosprendžio priėmimo dienos, išaiškinant, kad iki teismo nustatyto termino draudžiama bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiasiais asmenimis, lankytis vietose, kur jie būna.
Išaiškinti S. M., kad vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą – diską su mažametės nukentėjusiosios V. N. apklausos protokolu ir CD diską su kaltinamojo PPV.
Patenkinti visiškai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį.
Priteisti iš S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) 107,92 Lt (vieną šimtą septynis litus 92 ct) turtinei žalai atlyginti.
Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios, atstovaujančios ir mažametę dukrą, ieškinį.
Priteisti iš S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N. 2182 Lt (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus) turtinei žalai atlyginti, 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) jos neturtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) mažametės V. N. neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.