- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- e2-618-829/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- Compensa TU S
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa Tu S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį dėl draudimo išmokos grąžinimo, pareikštą atsakovui L. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. G. 128,77 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinyje nurodė, kad 2014-08-01, Vilniaus mieste, atsakovas L. G., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio eismo įvykio buvo apgadinta pastaroji transporto priemonė. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis eismo įvykio dalyvių užpildyta Eismo įvykio deklaracija, pripažintas transporto priemonė vairavęs atsakovas L. G. Ieškovė ir atsakovas yra sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria yra apdrausta automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Draudėjo ar valdytojų pareigų pažeidimas, įskaitant informacijos nesuteikimą, nepašalina draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Tačiau šie pažeidimai suteikia draudikui atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš transporto priemonės valdytojo ar draudėjo, todėl ieškovei, kaip šios transporto priemonės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 2 223,10 Lt (643,85 Eur) draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė žalos bylos administravimo metu, eismo įvykio deklaracijoje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, atsakovui siuntė 2014-08-04 kvietimą dėl šio eismo įvykio, tačiau kvietimas grįžo neįteiktas su pašto žyma, kad gavėjas šiuo adresu negyvena. Ieškovė kreipėsi į atsakovą jo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresą su pretenziniu reikalavimu, kuris buvo įteiktas atsakovui. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo kaip atsakingo transporto priemonės valdytojo, pažeidusio jam tenkančias pareigas. Atsakovui nepranešus apie eismo įvykį ir neatvykus kviečiamam į draudimo bendrovę, ieškovė negalėjo išsiaiškinti, ar tai buvo draudžiamasis įvykis, negalėjo įsitikinti įvykio buvimu. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti su draudiku. 2015-07-16 teisme gautuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad pagal teismų praktiką draudikui priteisiama 20 procentų, t. y. maksimaliai, išmokėtos draudimo išmokos, draudėjui pažeidus pareigą laiku pranešti draudikui apie draudiminį įvykį ir pateikti reikšmingą informaciją apie įvykį. Be to teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teisė reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo siejama tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžinamos sumos dydį atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsakovas L. G. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsakovas neneigia to fakto, kad 2014-08-01 Vilniaus mieste, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš teisę pažeidusio atsakovo sugrąžinti nuo nulio iki 19 procentų imtinai išmokėtos draudimo sumos. 20 procentų ir ne daugiau, nei mažiau draudikas galėtų reikalauti, jeigu teisės normos redakcija būtų „20 procentų išmokėtos draudimo išmokos“. Taip pat teigia, kad byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėja kažkokių kraštutinių aplinkybių, kuriomis draudėjas būtų padaręs savo įstatyminių pareigų įvykus eismo įvykiui pažeidimą. Todėl priteisti maksimalią įstatymais ir kitais teisės aktais leidžiamą susigrąžinti išmokėtos draudimo išmokos sumą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudikas A. G.. Transporto priemonė drausta nuo 2014-01-16, draudimo sutartis nutraukta 2015-01-15. 2014-08-01, Vilniaus mieste, atsakovas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis eismo įvykio dalyvių užpildyta Eismo įvykio deklaracija, yra pripažintas atsakovas L. G.. 2014-08-04 ieškovė apžiūrėjo ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, padarė nuotraukas. 2014-08-18 surašė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą, nustatant, kad automobilio remontas įvertintas 2 223,10 Lt. Iš pateiktų išmokos aktų ir vietinio mokėjimo pavedimo matyti, kad ieškovė sumokėjo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą – 2 223,10 Lt. L. G. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytu gyvenamosios vietos adresu 2014-08-04 siųstas kvietimas dėl eismo įvykio patvirtina, kad buvo prašoma susisiekti su UAB „Finance property“ darbuotoju, suderinti atvykimo laiką bei vietą. Šiame kvietime taip pat buvo nurodytos ir šio veiksmo neatlikimo pasekmės – draudikas turi teisė reikalauti valdytojo grąžinti 20 procentų išmokėtos sumos, jei nepateikta eismo įvykio deklaracija, draudikui prašant vairuotojas nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių, nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Kvietimas grįžo su pašto žymą, kad gavėjas šiuo adresu negyvena. 2014-09-15 ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, ragino susimokėti atsakovą 444,62 Lt (20 procentų nuo išmokėtos sumos), tačiau atsakovas nurodytos sumos nustatytu draudiko terminu nesumokėjo.
Kaip matyti, byloje nekilo ginčas, jog draudiminis eismo įvykis buvo, o dėl jo kaltas atsakovas L. G., kad dėl šio įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėta 2 223,10 Lt draudimo išmoka. Taip pat atsakovas neginčija, jog jis nepranešė jo atsakomybę apdraudusiam draudikui (ieškovei) apie įvykusį eismo įvykį. Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovo prievolės ieškovei sumokėti ieškovės išmokėtos nukentėjusiajam asmeniu draudiminės išmokos dalį už tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos – nepranešė draudikui raštu per 3 dienas apie eismo įvykį bei nepateikė apie šį įvykį turimos informacijos, tai yra nebendradarbiavo su draudiku. Taigi, ieškovė reikalauja iš atsakovo ne žalos atlyginimo, bet įstatyme numatytos sankcijos už pareigos pranešti transporto priemonės valdytojo atsakomybę apdraudusiam draudikui apie eismo įvykį nevykdymo, kas savo esme yra netesybos (bauda) (Lietuvos Respublikos CK 6.70, 6.71 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Teismas spręsdamas nurodytą ginčą atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. reglamentuoja, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Šio įstatymo 22 str. 2 d. nustato, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, jei jis nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-635-431/2014, Kauno apygardos teismo 2014-01-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-113-173/2014).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 p. nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taisyklių 63 p. nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).
Taigi, minėtos teisės normos imperatyviai nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Atsakovas nepranešė ieškovei apie eismo įvykį nei per 3 dienas nuo įvykio, nei vėliau ir jokių priežasčių kodėl to nepadarė nenurodė, todėl negalima padaryti išvados, kad nepranešta buvo dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CPK 177, 178, 185 str.). Tai, kad apie eismo įvykį draudiką (ieškovą) informavo nukentėjęs dėl eismo įvykio asmuo, atsakovo nuo prievolės neatleidžia, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, o vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar keisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama, todėl ieškovės reikalavimas dėl dalies išmokėtos išmokos priteisimo iš atsakovo pagrįstas (Lietuvos Respublikos CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.205 str., 6.245 str. 3d., Lietuvos Respublikos CPK 177, 178, 185 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad priežasčių, galinčių paneigti atsakovo kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes teismas nenustatė. Kaip matyti, dėl 2014-08-01 eismo įvykio, dėl kurio kaltas atsakovas L. G. draudikas (ieškovė) išmokėjo 2 223,10 Lt draudimo išmoką. Atsakovas L. G. neįvykdė savo sutartinės, o ir įstatyminės pareigos bendradarbiauti – pranešti apie įvykį nustatytu terminu bei tvarka, todėl draudikas (ieškovė) negalėjo nustatyti ar visi nukentėjusio asmens pateiktuose dokumentuose nurodyti bei esantys automobilio pažeidimai yra atsiradę būtent to eismo įvykio metu ir turėjo vadovautis tik draudimo išmoką gaunančio asmens pateikta vienpuse informacija. Pažymėtina, kad atsakovas ir teismui nepateikė turimo eismo įvykio deklaracijos egzemplioriaus ar kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo nurodytą argumentą, jog minėto dokumento (kitų įrodymų) nepateikimas draudikui (ieškovei) neturėjo jokios reikšmės išmokėtos draudimo išmokos dydžiui, o tokius dokumentus ar įrodymus pateikti gali tik atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 178, 185 str.).
Draudimo teisiniuose santykiuose draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-08-04 Eismo įvykio deklaracijoje nurodytu L. G. adresu siuntė raginimą dėl atsakovo turimų dokumentų, automobilio pateikimo apžiūrai, t. y. įvykdė savo pareigą informuoti, tačiau L. G. šio kvietimo negavo, nes užėmė pasyvią poziciją. Ir tik po to ieškovė – 2014-08-22 išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką. Sutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai, o sąžiningu elgesiu negali būti laikoma, kai sutarties sąlygų laikosi tik viena iš šalių (Lietuvos Respublikos CK 6.158 str. 1d.). Atsakovui pažeidus teisės aktų nuostatas bei nesilaikant draudimo sutarties sąlygų, jis turi patirti neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėjo visas pastangas bandydama bendradarbiauti su atsakovu, kad atsakovas kviestas neatvyko pas draudiką bei nustačius aplinkybes, kad atsakovo nepranešimas draudikui apie eismo įvykį turėjo įtakos ieškovės mokamos draudimo išmokos dydžiui, teismas ieškinį patenkina visiškai, kadangi ieškovė įrodė, kad autoįvykio metu padaryta ir jos išmokėta žala atsirado dėl atsakovo draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir kad draudimo sutarties sąlygų pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su draudiminiu įvykiu. Byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovo pareigų nevykdymo, atsakovas neteikė ir kitų galimai reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, taip pat atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovei iš atsakovo maksimalią 20 % dydžio draudimo išmokos sumą – 128,77 Eur.
Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., 2.210 str. numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2015-05-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio valstybei, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovė turėtos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 77 centus (128,77 Eur) išmokėtos draudimo išmokos, penkių procentų (5 %) metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, penkiolika eurų (15 Eur) žyminio mokesčio, ieškovei Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, registracijos Nr. KRS 0000006691, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje per Compensa Tu S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302495752.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.