Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-527-106-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2009-12-21
Bylos Nr.
1A-527-106-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
Nuteistasis
P. U.
Advokatai
Danius Svirinavičius, Monika Motiejauskienė
Kategorijos

Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas R. Mikšta Baudžiamoji byla Nr. 1A–527-106/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1, 1.1.10.1, 1.2.26.2.1, 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjai advokatei Monikai Motiejauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo P. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-07-08 3 val. 30 min. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-07-08 3 val. 40 min. - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pagal BK 284 str. 1 d. subendrinta bausmių apėmimo būdu su dvejų metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nustatyta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 284 str. 1 d. bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė dveji metai trys mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš P. U. 200 litų žalos atlyginimo J. G., 7535,40 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt proceso išlaidų T. J., 2927,80 Lt Valstybinei ligonių kasai, 176,60 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. U. nuteistas už tai, kad jis 2006-07-08, apie 3 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie klubo „Šachmatinė“, esančio J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje, įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, du kartus spyrė koja nukentėjusiajam J. G. į veidą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimus kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, kraujosruvas odoje virš kairio antakio, t.y. pažeidė viešąją tvarką ir nukentėjusiajam J. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, P. U. nuteistas ir už tai, kad jis 2006-07-08, apie 3 val. 40 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie klubo „Šachmatinė“ J.Basanavičiaus g. 45, Palangoje, įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam T. J. į veidą, sulaužydamas žandikaulį 32; 33 dantų srityje, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimus kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, kraujosruvas odoje virš kairio antakio. Po to, P. U. vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam J. B. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuo būdu, P. U. pažeidė viešąją tvarką, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam J. B. ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. J. sveikatą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo, neteisingai paskirtos aiškiai per griežtos bausmės, dėl nuosprendžio išvadų dalies neatitikimo bylos aplinkybėms ir prašo nusikalstamas veikas pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą, paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu ir bausmės vykdymą P. U. atidėti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes kvalifikuodamas nuteistojo P. U. nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., nepagristai ir neteisingai šiuos inkriminuotus nusikalstamus veiksmus vertino kaip pakartotinius, o ne tęstinius. Tvirtina, kad po to, kai P. U. 2006-07-08 apie 3 val, 30 min. du kartus spyrė koja J. G. į veidą, pažeidė viešąją tvarką ir J. G. nežymiai sutrikdė sveikatą, jis ne pakartotinai, o tęsdamas tuos atliktus veiksmus, turėdamas tą pačią tyčią, po dešimties minučių 2006-07-08 apie 3 val., 40 min. toje pačioje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam T. J. į veidą, po to vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam J. B. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl to pažeidė viešąją tvarką, sukėlė fizinį skausmą J. B. ir nesunkiai sutrikdė T. J. sveikatą. Tokiu būdu P. U. padarė ne dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 dalyje, o vieną nusikalstamą veiką. Kad nuteistasis veikė vieninga tyčia rodo kaltininko nusikalstamos veikos bendras pobūdis (viešosios tvarkos pažeidimas), praėjęs gana trumpas laiko tarpas, neviršijantis dešimties minučių, visi nukentėjusieji yra draugai, kurie kartu linksminosi tą naktį.

Taip pat apeliantas teigia, kad skiriant bausmes būtina atsižvelgti į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 str. numatytas aplinkybes. P. U. padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, todėl jos yra mažiau pavojingos už sunkius nusikaltimus. Nesutinka, kad su teismo išvada skirti P. U. laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teistumas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką nebuvo pasibaigęs, tačiau tai nesudaro pagrindo P. U. paskirti realaus laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad ankstesnė nusikalstama veika yra visai kitokio pobūdžio. Taip pat apeliantas tvirtina, kad inkriminuoti nusikaltimai padaryti gana seniai - 2006 metais, tai yra prieš trejus metus. Apylinkės teismas nustatė P. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Apeliantas tvirtina, kad pastaroji aplinkybė atsveria teismo nustatytą sunkinančią aplinkybę. Mano, kad yra pakankamas pagrindas taikyti P. U. bausmės vykdymo atidėjimą, nes yra nustatytos visos BK 75 str. sąlygos.

Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl padarytų nusikaltimų pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikavimo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas neginčija jo ginamojo kaltės klausimo, tačiau nesutinka su padarytų nusikaltimų teisiniu vertinimu, tvirtina, kad inkriminuoti nusikaltimai pagal BK 284 str. 1d. turi būti kvalifikuojami kaip vienas nusikaltimas.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta apie tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei, didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-307/2007).

Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apylinkės teismo P. U. inkriminuotos dvi veikos padarytos toje pačioje vietoje - prie klubo „Šachmatinė“, o tarp šių veikų nustatytas tik apie 10 minučių laiko tarpas. Visą minimą laikotarpį nuteistasis P. U. buvo toje pačioje vietoje. Tai rodo, kad kaltininko tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos trikdymą, o kartu ir į kitas Baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (asmens sveikata). Sudavęs smūgius J. G. (pirmu epizodu), jis savo nusikalstamų ketinimų nenutraukė, liko toje pat vietoje, nieko nedarė nusikalstamiems ketinimams nutraukti. Tuo tarpu nukentėjusiajam J. G. vėl išėjus į lauką iš klubo su draugais, nuteistasis toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, tačiau jau prieš kitus asmenis – J. G. draugus. Nuteistasis smurtą panaudojo be jokios priežasties, tęsdamas nusikalstamų ketinimų realizavimą. Kad P. U. savo nusikalstamus veiksmus tęsė vieninga tyčia, rodo ir ta aplinkybės, kad nukentėjusiesiems išėjus iš klubo P. U. iškart smogė kumščiais kartu su J. G. išėjusiesiems nukentėjusiesiems.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundu teiginiais, kad viešosios tvarkos pažeidimas abiem epizodais vertintinas kaip viena tęstinė veika. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai P. U. nusikaltimą pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikavo kaip dvi atskiras veikas, šie P. U. veiksmai kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 238 str. 1 p.).

Dėl bausmių griežtumo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę P. U., tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl paskirta bausmė atitinka BK 54 str. 2 d. reikalavimus.

Kadangi teisėjų kolegija P. U. nusikalstamas veikas, už kurias apylinkės teismas pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d., vertina kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad P. U. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų, o kitas - nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Apylinkės teismas tinkamai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teisingai parinko bausmės dydį. Paskirta apeliantui bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 138 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki penkerių metų, todėl nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šios bausmės vidurkį, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad skiriant bausmę nuteistajam nustatyta viena sunkinanti, kita lengvinanti aplinkybė, todėl jos viena kitą atsveria. Tačiau toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas. Teismo nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nėra vertinamos formaliai ar matematiškai, todėl teismo nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė neatsveria viena kitos, tuo labiau nepanaikina viena kitos, o jos yra vertinamos kartu su visomis nuosprendžiu nustatytomis ir bausmės skyrimą įtakojančiomis kitomis aplinkybėmis.

Apylinkės teismas P. U. paskyrė bausmes pagal BK 284 str. 1 d. atitinkamai šešiems ir aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Kadangi teisėjų kolegija tokias veikas vertina kaip vieną tęstinį nusikaltimą, todėl teisėjų kolegijos nuomone P. U. nustatytina dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad P. U. teisiamas jau ne pirmą kartą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas veikas padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (t. 1, b. l. 119). Po nusikaltimų padarymo taip pat dar padarė naujų nusikaltimų, už kuriuos taip pat jau yra nuteistas, beje, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nors šie nusikaltimai padaryti prieš daugiau kaip trejus metus, tyrimas užtruko dėl paties nuteistojo kaltės, nes jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo išvykęs iš Lietuvos, pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, jam buvo paskelbta paieška. P. U. paieškos buvo paskelbtos ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kur jam pareikšti įtarimai. Kaip matosi iš bylos medžiagos, nors yra palyginti jauno amžiaus, P. U. nesimoko ir niekur nedirba. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai P. U. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nenurodė, kokios aplinkybės leistų manyti, kad P. U. gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Skunde gynėjas tik deklaratyviai nurodo, kad toks pagrindas egzistuoja.

Taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti.

P. U. padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 284 str. 1 d. (už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-07-08 3 val. 30 min.), BK 284 str. 1 d. (už viešosios tvarkos pažeidimą 2006-07-08 3 val. 40 min.) kvalifikuoti kaip vieną nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., skundžiamu nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti bausmių apėmimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėKolegijos teisėjai Linas PauliukėnasZigmas Pocius