- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- A-63-2248-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00427-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- S. U.
- Atsakovas
- Studijų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. U. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t I, b. l. 3 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija) priimti įsakymą dėl 2004 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) pažymos apie kvalifikacijos vertinimą Nr. 14-753, kuriuo patvirtinama, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, be jokių išlygų; panaikinti kaip neteisėtus ir prieštaraujančius galiojančiam atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro 2004 m. rugpjūčio 24 d. sprendimui Nr. 14-753 šiuos sprendimus: Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 2009/04-4R-59; Studijų kokybės vertinimo centro 2009 m. sausio 26 d. sprendimą (raštą) Nr. 4-303 „Dėl kvalifikacinio egzamino“; Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. spalio 21 d. sprendimą (raštą) Nr. 4-3310 „Dėl teisės kvalifikacijos egzamino rezultatų“ ir 2008 m. spalio 20 d. sprendimą (pažymą) Nr. 44-25 „Dėl kvalifikacinio egzamino rezultatų“; Ministerijos 2008 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. SR-40-11-379 „Dėl priimto sprendimo“ ir 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą (užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos posėdžio protokolas) Nr. AK-2008-05; Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 4-2885 „Dėl prašymo“; Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. liepos 21 d. sprendimą (pažymą) Nr. 14-522 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ bei šio sprendimo priedą „Sprendimo dėl S. U. kvalifikacijos įvertinimo pagrindimo“; atnaujinti terminą nurodytiems atsakovų priimtiems aktams apskųsti.
Pareiškėja nurodė, kad 1999 m. rugsėjo mėn. įstojo mokytis į aukštąją universitetinę mokyklą – Maskvos valstybinį industrinį universitetą (toliau – MVIU), kurį baigė 2004 m. Teisininko (juristo) kvalifikaciją patvirtinantis diplomas jai buvo išduotas 2004 m. birželio 20 d. 2004 m. rugpjūčio 23 d. ji kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl minėtos kvalifikacijos įvertinimo ir diplomo pripažinimo. Centras jos įgytą kvalifikaciją pripažino prilygstančia kvalifikacijai, įgyjamai baigus vientisąsias studijas, ir išdavė jai 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažymą Nr. 14-753 (toliau – ir Pažyma Nr. 14-753) apie kvalifikacijos įvertinimą. Pažymėjo, kad kreipėsi į Centrą, norėdama gauti papildomus dokumentus, nes kartu su Pažyma Nr. 14-753 jai nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymas. Nurodė, kad tuo metu Pažyma Nr. 14-753 buvo galiojanti ir Studijų kokybės vertinimo centras neturėjo jokio pagrindo pradėti naują jos kvalifikacijos vertinimo procesą. Akcentavo, jog Centre jai buvo pateikta šabloninė forma dėl studijų kokybės vertinimo, kurią jai buvo liepta užpildyti. Nurodė, kad Centras, atlikęs pakartotinį jos diplomo vertinimą, pripažino jos kvalifikaciją lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, su sąlyga, kad kvalifikacijos turėtoja Centre išlaikys kvalifikacinį egzaminą. Paaiškino, kad šį Centro sprendimą ji apskundė Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinei komisijai (toliau – Komisija) bei raštu kreipėsi į Centro direktorių, prašydama ištaisyti padarytą klaidą. Nurodė, kad Centras 2008 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 4-2885 netenkino jos prašymo. Ministerija 2008 m. spalio 12 d. raštu Nr. SR-40-11-397 ją informavo, kad jos apeliacinis skundas išnagrinėtas ir 2009 m. rugsėjo 18 d. protokolu Nr. AK-2008-05 nutarta netenkinti jos apeliacijos. Pats Centras neginčijo, kad jo išduota Pažyma Nr. 14-753 yra galiojanti. Paaiškino, kad dėl didelio užimtumo ji neturėjo galimybių skųsti minėtus sprendimus, todėl ji priėmė Centro pasiūlymą ir 2008 m. spalio 17 d. laikė teisės kvalifikacinį egzaminą. Nurodė, kad Centro 2008 m. spalio 20 d. pažymoje dėl kvalifikacinio egzamino rezultatų Nr. 14‑522 jai buvo nurodyta, kad ji neišlaikė egzamino, tačiau turi teisę pakartotinai jį laikyti, pateikusi prašymą ne vėliau kaip po trijų mėnesių. Tačiau ji buvo įsitikinusi, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija yra pripažinta Centro Pažyma Nr. 14-753, todėl nesiėmė jokių veiksmų vėlesniems atsakovų sprendimams apskųsti. Nurodė, kad 2009 m. sausio 30 d. ji iš Centro gavo 2009 m. sausio 26 d. pranešimą Nr. 4-303 „Dėl kvalifikacinio egzamino“, kuriame nurodyta, jog ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui paduoti ir jai nebebus leidžiama pakartotinai laikyti kvalifikacinio egzamino. Akcentavo, kad tik tuomet ji suprato, jog atsakovai nepripažįsta galiojančia Centro jai išduotos Pažymos Nr. 14-753. Atkreipė dėmesį, kad Ministerija 2009 m. vasario 24 d. raštu Nr. Par-77/40/76-32 nurodė jai, kad nei 2004 m., nei vėliau nebuvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl jos MVIU įgytos kvalifikacijos pripažinimo, kadangi Centras, 2004 m. atlikęs pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą, nepersiuntė atitinkamų dokumentų Ministerijai. Atsižvelgdama į tai, ji 2009 m. vasario 27 d. kreipėsi į Ministeriją, kad būtų priimtas įsakymas dėl jos įgytos kvalifikacijos pripažinimo, tačiau Ministerija tik 2009 m. kovo 16 d. raštu informavo, kad kreipėsi į Centrą dėl dokumentų pateikimo. Pabrėžė, kad ji 2009 m. vasario 27 d. su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją dėl atsakovų neveikimo ir jų sprendimų pripažinimo neteisėtais, tačiau Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimu jos skundo reikalavimai dėl Centro 2009 m. sausio 26 d. rašto panaikinimo ir Ministerijos įpareigojimo priimti įsakymą dėl Centro pažymos buvo atmesti. Pareiškėjos įsitikinimu, Ministerija turi būti įpareigota priimti įsakymą dėl Pažymos Nr. 14-753 vertinimo ir pripažinti, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas be jokių išlygų, kadangi ji baigė MVIU, kuris yra Rusijos Federacijoje akredituota valstybinė aukštojo profesinio išsilavinimo įstaiga, veikianti autonomijos principu. Akcentavo, kad studijavo penkerius metus, siekdama įgyti magistro laipsnį. Pažymėjo, kad jos mokymąsi MVIU 2008 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. 100-1477/13 patvirtino MVIU rektorius ir neakivaizdinio fakulteto dekanas, tačiau atsakovai neatsižvelgė į šį dokumentą.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 79 – 88) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Studijų kokybės vertinimo centras nurodė, kad įvertinęs pareiškėjos įgytą teisininko kvalifikaciją, vadovaudamasis Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Centras 2008 m. liepos 21 d. priėmė pažymą Nr. 14-522 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, kuria nusprendė pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Akcentavo, jog pastarojo Centro priimto sprendimo skirtingumą nuo ankstesniojo sprendimo, įtvirtinto Pažymoje Nr. 14-753, lėmė pačios pareiškėjos naujai pateikta informacija, kuri nebuvo žinoma priimant ankstesnį sprendimą. Pažymėjo, kad sprendimas, įtvirtintas 2008 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. 14-522 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, priimtas atsižvelgus į aplinkybę, kad dalis pareiškėjos studijų (1999 –2000 m.) buvo vykdyta Lietuvos Respublikoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas – MVIU – neturėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimo tokiai veiklai, t. y. veikė neteisėtu būdu. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina pačios pareiškėjos pateikti dokumentai – 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. liepos 10 d. užpildyti klausimynai apie studijų MVIU įgyvendinimo vietą. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką klaidų ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų įsigaliojusios teisės suvaržymą, Centras 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 4-541 „Pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas inicijuoti ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Centro Pažymos Nr. 14-753 panaikinimo. Nurodė, kad pagal kompetenciją minėtas Centro pareiškimas buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai, kur prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2009 m. kovo 27 d. pareiškimu „Dėl Studijų kokybės vertinimo centro pažymos panaikinimo“ Nr. 7.8.-66 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja Centrui pateikė 2008 m. rugpjūčio 5 d. prašymą ištaisyti jo „klaidą“ ir įvertinti jos kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai Lietuvoje teikiamai kvalifikacijai be jokių sąlygų. Pabrėžė, kad Centras šio prašymo netenkino ir šis Centro sprendimas nebuvo apskųstas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 11 d. pateikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. apeliaciją Komisijai, ikiteismine tvarka ginčydama Centro 2008 m. liepos 21 d. pažymą Nr. 14-522 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“. Komisija 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. AK-2008-05 paliko galioti Centro 2008 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 14-522. Pažymėjo, kad šis Komisijos sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo. Nurodė, kad pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Centrui prašymą „Dėl egzamino laikymo“, 2008 m. spalio 17 d. vykusio egzamino ji neišlaikė, apie tai buvo informuota 2008 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 4-3310, kurio taip pat neskundė. 2008 m. spalio 21 d. raštu Nr. 4-3310 pareiškėja buvo informuota apie teisę pakartotinai laikyti kvalifikacinį egzaminą ir jo laikymo tvarką. Per nustatytą terminą Centrui prašymas įteiktas nebuvo. Nurodė, kad pareiškėja teismui pateikė prašymą įpareigoti Ministeriją atlikti užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos akademinį pripažinimą pagal Centro Pažymoje Nr. 14-753 įtvirtintą Centro sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo savo teise skųsti Komisijos sprendimą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad pareiškėja praleido ABTĮ įtvirtintą terminą skundui dėl Centro 2008 m. liepos 21 d. sprendimo paduoti, todėl bylos dalis dėl šio sprendimo panaikinimo nutrauktina. Atkreipė dėmesį, kad pagal Aukštojo mokslo įstatymo 13 ir 15 straipsnius studijoms vykdyti reikia turėti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą. Licencijos nebuvimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminiam skirtumui ir pareiškėjos kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti. Pažymėjo, kad remiantis Lisabonos konvencijos nuostatomis, studijų rezultatai nėra ir negali būti atsiejami nuo studijų legitimumo. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus. Pabrėžė, jog aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos, todėl asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teismų suformuotą praktiką studijų ar jų dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą – nepakankamus studijų rezultatus. Pažymėjo, kad skunde pareiškėja prašo panaikinti Centro 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 4-2885 „Dėl prašymo“, Centro 2008 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 4-3310 „Dėl teisės kvalifikacinio egzamino rezultatų“ ir Centro 2008 m. spalio 20 d. pažymą „Dėl kvalifikacinio egzamino rezultatų“, tačiau šių sprendimų neapskundė ABTĮ nustatytais terminais, be to, šie Centro sprendimai atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad bylos dalis dėl Ministerijos 2008 m. spalio 2 d. rašto Nr. SR-40-11-379 ir Komisijos 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr. AK-2008-05 panaikinimo nutrauktina, nes pareiškėja minėtų teisės aktų neskundė ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka. Pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas panaikinti Centro 2009 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 4-303 „Dėl kvalifikacinio egzamino“ yra nepagrįstas, nes minėtas sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, be to, pati pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, kad per Centro nurodytą terminą nepateikė prašymo perlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą. Pabrėžė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. 2009/04-4R-59 dėl šiame atsiliepime išdėstytų argumentų yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 77 – 79) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija paaiškino, kad 2009 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 4-995 Centras informavo Ministeriją, kad jis, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šiuo metu galioja du savo turiniu prieštaringi individualūs administraciniai teisės aktai (pažymos), į aplinkybę, jog dalis pareiškėjos studijų vykdyta neteisėtu būdu Lietuvos Respublikoje, taip pat į aplinkybę, kad pareiškėja neišlaikė teisės kvalifikacinio egzamino, 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. 4-541 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Vilniaus apygardos prokuratūra, kuriai buvo persiųstas Centro 2009 m. vasario 19 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, nusprendė kreiptis į teismą dėl Pažymos Nr. 14-753 panaikinimo. Nurodė, kad Ministerija, vadovaudamasi Nuostatų 21 punktu, pratęsė sprendimo dėl pareiškėjos MVIU įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo terminą iki 2009 m. liepos 16 d. Taip pat pažymėjo, kad Ministerijos 2008 m. spalio 2 d. raštas Nr. SR-40-11-379 „Dėl priimto sprendimo“ yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėja informuota apie Komisijos 2008 m. rugsėjo 18 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. AK-2008-05. Akcentavo, kad Komisija ir Ministerija yra visiškai skirtingos institucijos. Pažymėjo, kad Komisija yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro tvirtinama ikiteisminė tarpžinybinė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl institucijų, vykdančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą, priimtų sprendimų. Atkreipė dėmesį, kad ji neturi juridinio asmens statuso, neatlieka užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (t. II, b. l. 112 – 117) atnaujino pareiškėjai terminą skundui paduoti ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pagal Aukštojo mokslo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 5 dalis asmuo, įgijęs aukštąjį išsilavinimą institucijoje, neturinčioje Vyriausybės išduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvoje, negali pretenduoti su tokiu įgytu išsilavinimu į aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priimdama nutartį administracinėje byloje Nr. A662-880/2010 konstatavo, kad pareiškėjos ginčijama 2004 m. rugpjūčio 24 d. Pažyma Nr. 14-753 yra rekomendacinio pobūdžio, kuri nustato galimo elgesio variantą, siūlo pasirinkti atitinkamą elgesio būdą, formuluoja patarimą, kaip elgtis šiuo konkrečiu atveju ir pan. Be to, pabrėžė, kad vertinant minėtą pažymą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog pažyma apie kvalifikacijos įvertinimą nepasižymi ir kai kuriais individualius administracinius aktus apibūdinančiais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nesukelia konkrečių (individualizuotų) administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, neturi juridiškai privalomo pobūdžio ir t. t. Akcentavo, kad tokia pažyma pati savaime negali sukelti kokias nors juridines pasekmes. Nurodė, kad minėtas dokumentas (pažyma apie kvalifikacijos įvertinimą) negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras turi pareigą vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, esminį skirtumą, turi pagrindą pripažinti, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos turėtojas turi laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą. Studijų nelegalus vykdymas paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. gruodžio 24 d. Nr. A261-1582/2009, 2010 m. vasario 11 d. Nr. A261-306/2010, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. A444-632/2010, 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–592/2010 ir kt.). Nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką studijų ar jų atitinkamos dalies vykdymas be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo yra pagrindas konstatuoti esminį skirtumą pagal vertinimo kriterijų – mokymosi (studijų) rezultatus. Pažymėjo, kad minėtose administracinėse bylose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios ir nagrinėjamai administracinei bylai. Atsižvelgdamas į nurodytą administracinių teismų praktiką, bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog pareiškėjos studijos tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos institucijos, neturinčios leidimo užsiimti tokia veikla Lietuvoje, atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjos užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą Studijų kokybės vertinimo centre, o Komisija šiuos Centro sprendimus pagrįstai paliko nepakeistus.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 131 – 136), kurį patikslino (t. II, b. l. 141 – 147) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. ABTĮ reikalauja, kad teismo sprendimas būtų motyvuotas, argumentuotas, kad jame būtų nurodyti konkretūs teisės aktai, kuriais remiantis teismas priima vienokį ar kitokį sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d., 2 d., 87 str. 4 d.). Skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant šiuos reikalavimus, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose turi būti kuriamos.
2. Nustatyta, jog tam, kad būtų pripažinta prašoma kvalifikacija, yra būtina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje atitinkamos kvalifikacijos palyginamąjį įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar tarp šių kvalifikacijų nėra esminių skirtumų. Pagrindinis ginčas kyla dėl to, kad minėtų skirtumų nustatymo kriterijai tiesiogiai nėra nurodyti nei 1997 m. priimtoje Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijoje (toliau – ir Konvencija), nei Nuostatuose. Pagal Konvencijos VI skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1002/04 iš Konvencijoje pateikto aukštojo lavinimo programos apibrėžimo padarė išvadą, kad sprendžiant kvalifikacijų palyginamojo įvertinimo klausimą, reikšminga nustatyti, kokios (pagal apimtį, turinį ir mokymo proceso organizavimo būdą) yra šalių aukštojo lavinimo programos, siekiant įgyti atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, išaiškinti, ar šios programos yra pripažintos šalių kompetentingų institucijų. Nuostatų 5 punkto 7 pastraipoje nurodoma, jog užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – tai Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios nuostatos taikymą, nurodė, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu turi būti atliktas užsienyje įgytos kvalifikacijos ir atitinkamai Lietuvos Respublikoje įgyjamos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimo vertinimų reikalavimų palyginimas.
4. Byloje visiškai nebuvo nagrinėjami pareiškėjos pateikti argumentai, nebuvo nustatyta jokių konkrečių jos įgyto išsilavinimo ir kvalifikacijos neatitikimų atitinkamai kvalifikacijai ir išsilavinimui, kuris būtų įgytas, baigus kurią nors iš Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų.
5. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pilnai neatliko savo darbo, nes atlikęs užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą nepersiuntė pareiškėjos dokumentų Ministerijai, kuri, vadovaudamasi pažyma apie užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir kitais pateiktais dokumentais, turėjo priimti atitinkamą sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nebuvo Studijų kokybės vertinimo centro informuota, kad toks įsakymas buvo priimamas ir išduodamas jos pačios prašymu.
6. Teismas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjos argumentus apie tai, kad ji tikrai 2004 metais baigė MVIU, kuri yra Rusijos Federacijoje akredituota valstybinė aukštojo profesinio išsilavinimo įstaiga, veikianti autonomijos principu. Studijų metu buvo naudojamos nuotolinio mokymo technologijos (1999 m. spalis – 2000 m. vasaris, t. y. tik 5 mėnesiai), tačiau tai negali būti kliūtis dėl kvalifikacijos pripažinimo, nes būtent šios technologijos patvirtina, jog mokymosi įstaiga yra pažangi, šiuolaikinė ir naudoja novatoriškus metodus, kurie Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose dar tik pradedami naudoti.
7. MVIU turėjo visas reikalingas licencijas ir būtinus leidimus tiek pareiškėjos įstojimo į minėtąją mokyklą metu, tiek ir viso mokymosi proceso metu, todėl nepagrįstas, neparemtas faktiniais ir teisiniais argumentais yra teismo sprendimo motyvas, kad esą paaiškėjo aplinkybė, jog dalis jos studijų vyko nelegaliai. 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo gauta pažyma Nr. 100-1477/13⁴ iš MVIU, kurioje rektorius profesorius, mok. dr. B. A. D. ir neakivaizdinio fakulteto DT dekanas V. N. P. patvirtino pareiškėjos mokymąsi MVIU nuo 1999 iki 2004 metų. Pažymi, kad atsakovai į šį dokumentą neatkreipė dėmesio, jį ignoravo ir nevertino, nors tai buvo svarbus argumentas. Atsakovai vertino tik tai, kas buvo parašyta klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą.
8. Teismas privalėjo įvertinti priežastis, kodėl pirmoji pažyma apie pareiškėjos įgytą kvalifikaciją buvo išduota, vertinant kvalifikaciją kaip lygiavertę Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose įgytai kvalifikacijai be jokių išlygų, o po kurio laiko, išduotoje antrojoje pažymoje, kvalifikacija įvertinta su išlygomis. Teismas, visiškai nevertindamas atsakovų veiklos, atsakovų išduodamų pažymų turinio, neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą (ABTĮ 6 str., 7 str., 86 str.).
9. Tai, kad teismas atsisako palyginti ir analizuoti atsakovo veiklą atskirais konkrečiais atvejais, kai taikomi skirtingi kriterijai skirtingoms valstybėms ir jų aukštosioms mokykloms, įrodo, kad teismas pažeidžia visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Visiems gerai žinoma, kad atsakovas be jokių išlygų pripažįsta kvalifikaciją, įgytą vakarų Europos valstybių aukštosiose mokyklose. Pareiškėjos įsitikinimu, egzistuoja nepagrįsta ir neteisinga išankstinė nuostata dėl Rusijos Federacijoje veikiančių aukštųjų teisės mokyklų įgyto išsilavinimo (studentų kvalifikacijos) vertinimo. Tai yra neteisinga, nes dauguma vyresnės kartos Lietuvos Respublikos teisininkų yra mokęsi būtent iš Rusijos Federacijos mokyklų dėstytojų parengtų vadovėlių, pagal Rusijos Federacijos profesorių ir docentų rengtą metodiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 153 – 159) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 162 – 164) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Savo prašymus atsakovai grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje iš esmės ginčas kilo dėl pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo kaip lygiavertės kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja (pareiškėja) išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre.
Sprendžiant nagrinėjamą ginčą taikytini teisės aktai yra Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija, Aukštojo mokslo įstatymas, taip pat Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – ir Nuostatai).
Lisabonos konvencija nustato, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų kitoje šalyje, vertinimą ir pripažinimą atlieka šalies, kurioje siekiama pripažinimo, kompetentingos institucijos (Konvencijos I skyriaus 1 straipsnis, II-VIII skyriai). Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-891 „Dėl Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta paskirti instituciją Konvencijos nuostatų įgyvendinimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lisabonos konvencijos, 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-891 2 straipsnio bei Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2005 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 60 2 punktu Studijų kokybės vertinimo centrą paskyrė institucija, vykdančia užsienyje įgytų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą, taip pat Europos nacionalinių akademinio mobilumo ir pripažinimo informacijos centrų tinklo ( ENIC) nariu (Nutarimo 2.1.1 ir 2.1.2 p.), o Švietimo ir mokslo ministeriją – institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą (Nutarimo 2.2 p.).
Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama (šiuo atveju – įgytos Rusijos Federacijoje), ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje). Pagal Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyviai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis.
Lisabonos konvencijoje įtvirtintas principas, kad šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo, perkeltas į Nuostatų 2 punktą, numatantį, jog pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje, jeigu vadovaujantis kvalifikacijos vertinimu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp teisės aktų nustatytų reikalavimų įgyti minėtą kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, kad vertinimas, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka visais atvejais, kai asmuo siekia akademinio užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo.
Pagal Lisabonos konvenciją kiekviena šalis gali pati nustatyti kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo metodiką bei kriterijus, kurie turi būti aiškūs, nuoseklūs ir patikimi (Konvencijos III skyriaus 2 str.). Pagal Nuostatų 5 punktą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimas – šių Nuostatų nustatyta tvarka vykdomas užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymas, taip pat užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 11 punktas numato, kad Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Taigi lyginamąjį vertinimą (užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą), ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos ir Lietuvoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos, Centras turi atlikti pagal Nuostatų 5 straipsnio 7 pastraipoje ir 11 punkte nurodytus kriterijus: mokymosi (studijų) rezultatus, apimtį (trukmę), pasiekimų vertinimo reikalavimus.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai išduotas Maskvos valstybinio industrinio universiteto (Rusijos Federacija) diplomas, kuriame nurodyta, kad valstybinės atestacinės komisijos 2004 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjai suteikta „Teisės mokslo“ specialybės teisininko kvalifikacija (I t., b. l. 98). Byloje taip pat yra pareiškėjos užpildytas 2004 m. rugpjūčio 23 d. prašymas (I t., b. l. 89), kurį įvertinęs Studijų kokybės vertinimo centras 2004 m. rugpjūčio 24 d. pateikė pažymą Nr. 14-753, kuria rekomendavo pareiškėjos kvalifikaciją pripažinti prilygstančia kvalifikacijai, įgyjamai baigus vientisąsias (magistro ir (arba) profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos) studijas (I t., b. l. 90). Byloje pateikta ir pareiškėjos 2008 m. gegužės 23 d. paraiška dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I t., b. l. 91 – 92), taip pat klausimynai (I t., b. l. 113, 150) bei pareiškėjos paaiškinimas (I t., b. l. 106), kuriuose pareiškėja nurodė, kad 1999 – 2000 m. studijos vyko Lietuvoje, o 2001 – 2004 m. Rusijoje.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos studijos 1999 – 2000 metais vyko Lietuvos Respublikoje, kai jas vykdė Maskvos valstybinis industrinis universitetas, neturėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimo studijoms vykdyti. Kadangi Maskvos valstybinis industrinis universitetas Lietuvoje neturėjo leidimo vykdyti studijas, todėl 1999 – 2000 metais šio universiteto veikla Lietuvoje buvo neteisėta, tuo tarpu pareiškėjai išduodant diplomą buvo įskaityti ir Lietuvoje studijuoti dalykai (I t., b. l. 152). Pažymėtina, kad kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Tokia pozicija atitinka pirmiau aptartas Lisabonos konvencijos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas.
Taigi nustačius, jog pareiškėjos studijos tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos institucijos, neturinčios leidimo užsiimti tokia veikla Lietuvoje, atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai priėmė sprendimą vertinti pareiškėjos užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, kai suteikiama profesinė kvalifikacija, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja (pareiškėja) išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1‑Vn) Studijų kokybes vertinimo centre, o Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisija šiuos Centro sprendimus pagrįstai paliko nepakeistus (I t., b. l. 170 – 172).
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės panašių faktinių aplinkybių bei tų pačių kaip šioje administracinėje byloje teisės normų vertinimas ir aiškinimas buvo atlikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-923/2007, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261‑1582/2009, 2010 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-306/2010, 2010 m. balandžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-632/2010, 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-592/2010 ir t. t. Todėl šiose administracinėse bylose jau suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios ir taikytinos nagrinėjamai administracinei bylai, aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinti kitaip, byloje nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-880/2010 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, kuriame konstatavo, kad pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo procedūros, kurios galutinis rezultatas yra vertinimo išvada, nebuvo, o Centro 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 14-753 apie kvalifikacijos įvertinimą yra rekomendacinio pobūdžio, nesukelia jokių juridinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai 2008 m. Studijų kokybės vertinimo centrui pateikus papildomą informaciją apie studijas Maskvos valstybiniame industriniame universitete, kuri leido abejoti Centro 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 14‑753 apie kvalifikacijos įvertinimą pagrįstumu, Studijų kokybės vertinimo centras turėjo pagrindą pradėti pareiškėjos užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą dar kartą (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 p.). Nustačius, kad vėlesnis Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 14-522 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ bei šio sprendimo priedas „Sprendimo dėl S. U. kvalifikacijos įvertinimo pagrindimas“ (I t., b. l. 153 – 155) yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją priimti įsakymą dėl Studijų kokybės vertinimo centro 2004 m. rugpjūčio 24 d. pažymos apie kvalifikacijos vertinimą Nr. 14‑753, kuriuo patvirtinama, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija yra lygiavertė atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus vientisąsias studijas, be jokių išlygų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vėlesnis Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas neužkirto pareiškėjai kelio į užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir pripažinimą lygiaverte įvykdžius sprendime nustatytą sąlygą (išlaikyti teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (02S1-Vn) Studijų kokybės vertinimo centre) ir pareiškėja šia teise, nors ir ne visiškai, pasinaudojo (pareiškėja laikė teisės kvalifikacinį egzaminą, tačiau jo neišlaikė, o dėl pakartotinio egzamino laikymo nesikreipė).
Remiantis išdėstytais argumentais, laikytina, kad pagrįstai atmestas ir pareiškėjos reikalavimas panaikinti kaip neteisėtus ir prieštaraujančius galiojančiam atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro 2004 m. rugpjūčio 24 d. sprendimui Nr. 14-753 Studijų kokybės vertinimo centro 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 4-2885 „Dėl prašymo“, 2008 m. spalio 20 d. pažymą Nr. 44-25 „Dėl kvalifikacinio egzamino rezultatų“, 2008 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 4-3310 „Dėl teisės kvalifikacinio egzamino rezultatų“, 2009 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 4‑303 „Dėl kvalifikacinio egzamino“, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 19 d. sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, remdamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto nustatymu ir įvertinimu, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis nėra pagrindo abejoti. Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. U. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.