Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-10 · Byla Nr. 1K-426-172/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-10
Bylos Nr.
1K-426-172/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Advokatai
Andrius Baranskis
Kategorijos
Bylos Nr. 1K-426-172/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,

gynėjui advokatui Andriui Baranskiui;

įtariamajam D. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro pavaduotojo Žydrūno Radišausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir suėmimo paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras 2013-06-20 pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės pakeitimo įtariamajam D. R. bei suėmimo jam paskyrimo. Pareiškime prokuroras nurodė, kad 2012-12-06 prokuroro nutarimu D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., SODRA‘os duomenimis dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Vilnius m., (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas įtariamuoju padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, o būtent dėl to, kad jis ne vėliau, kaip 2010 m. spalio mėn., siekdamas materialinės naudos, įsitraukė į A. Š., T. O. ir, galimai, kitų kol nenustatytų asmenų suburtą ir vadovautą organizuotą grupę, suburtą vieningu tikslu nekonkretizuotą laiko tarpą ir nusikalstamos veiklos epizodų skaičių organizuoti netikrų dokumentų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu–pardavimu bei vertinimu, pagaminimą ir panaudojimą, per į nusikalstamą veiklą įtrauktus asmenis bei jų tariamai ar fiktyviai vadovaujamas įmones pateikiant juos kredito unijoms, kaip priedus prie prašymų suteikti kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti jį patį įkeičiant, tariamai patvirtinančius įsigyjamo turto objektų tariamą, o faktiškai dešimtis ir daugiau kartų padidintą kainą, žinant, kad prašymus išduoti kreditus pateikę asmenys neturi jokių galimybių ir nesiruošia kreditų grąžinti, o kreditams užtikrinti įkeistas turtas yra dešimtis kartų mažesnės vertės, taip apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti didelės vertės kredito unijų turtą, į kurios veiklą atskiruose epizoduose taip pat buvo įtraukti G. G., S. R., A. S., A. N., P. K., P. P., R. Ž., M. I., E. K., V. F., E. K., V. M., I. J., A. G., T. R., L. Š., M. L., A. Ž., J. J., V. G., A. P., J. Š., J. M. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu dar nenustatyti asmenys, taip pat, galimai, kol kas nenustatyti turto vertinimo paslaugas atliekančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų darbuotojai bei kredito unijų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys, bei apsiėmė atlikti specifinę užduotį – savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikti kredito unijoms prašymus išduoti kreditus nekilnojamajam turtui įsigyti, kaip jų priedus pateikiant suklastotas turto vertinimo pažymas ir paties parašais patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodyta įsigyjamo turto vertė būtų dešimtis ir daugiau kartų didesnė negu realybėje, o gautų kreditų sumas perduoti nusikaltimo organizatoriams tiesiogiai arba pervedant banko pavedimais į jų nurodytų fiziniu ir juridinių asmenų banko sąskaitas. Veikdamas šios organizuotos grupės sudėtyje laikotarpiu nuo 2010-07-29 iki 2012-07-12 D. R., kartu su bendrininkais, savo ir bendrininkų, taip pat, galimai, kitų fizinių ir juridinių asmenų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 6.084.850 Lt ir 312.785 Eur, kas bendrai sudaro 7.164.850 Lt kredito unijų (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dabar (duomenys neskelbtini)) ir „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Tuo pačiu nutarimu buvo paskelbta jo paieška.

2013-01-28 D. R. pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, todėl tuomet jam buvo paskirtos švelnesnės nei suėmimas kartosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2013-06-13 12.10 val. banko D. B. A/S Lietuvos filialo darbuotojai sustabdė įtartiną finansinę operaciją, kurią mėgino atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 57.500 eurų pervedimą į JAV registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Kipro banke. Banko (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialo pranešime nurodyta, kad nuo 2013-05-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra tas pats įtariamasis D. R., kuriam ėmus vadovauti įmonei, prasidėjo abejotinos operacijos bankų sąskaitose. Susipažinus su banko pateiktais dokumentais, nustatyta, jog 210.000 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas pavedimo tikslą – „pagal PVM sąskaitą – faktūrą DAIN Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2013-05-30 lėšos buvo konvertuotos į eurus ir buvo inicijuotas pavedimas į kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Kipre esančiame banke. Nurodytą operaciją AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dėl vykdomos prevencijos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 203.008,15 pervedė į 2013-06-12 atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filiale ir inicijavo 57.500 eurų sumos pervedimą į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Kipre esančiame banke. Šią operaciją bankas (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialo darbuotojai sustabdė, kaip įtartiną. Banko nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė operacijas pagrindžiančius dokumentus: 2012-12-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą DAIN Nr. (duomenys neskelbtini), 257.004 Lt su PVM sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už reklamos paslaugas krepšinis.net ir infosport.lt portaluose, suteiktas 2012 metų balandžio – gegužės mėn. PVM sąskaitą – faktūrą išrašė direktorius D. K.. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ir 2013-05-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp JAV registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 57.700 eurų paskolos. Sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė D. R.. Tyrimo duomenys jau dabar leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos faktiškai nevykdo, joje yra vienintelis samdomas darbuotojas – pats D. R., įmonė jokio turto neturi, jokių paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė ir neturėjo galimybės suteikti, todėl aprašytos finansinės operacijos yra atliekamos be jokio teisėto pagrindo, o siekiant legalizuoti galimai nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas arba tiesiog siekiant pasisavinti ar iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, imituojant atsiskaitymą už faktiškai nesuteiktas paslaugas.

Aprašytų duomenų pagrindu buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris priėmė nutartį dėl kratos D. R. gyvenamojoje vietoje. 2013-06-19 atliktos kratos metu įtariamojo gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalieji antspaudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Kratos metu buvo nustatyta, kad D. R. naudojasi automobiliu VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Atlikus kratą šiame automobilyje buvo rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ figūruoja tiriamose neteisėtai gautų paskolų epizoduose, šių įmonių dokumentai buvo ieškomi kratų metu pas formalius jų direktorius ir nerasti. Kitų išvardintų įmonių veiklos teisėtumas taip pat kelia abejonių ir bus tikrinamas tolesnių proceso veiksmų metu, tačiau ir dabar turimų duomenų pakanka manyti, kad šių įmonių vadovu D. R. yra tapęs tik formaliai, praktiškai jis jų nekontroliuoja, jų veiklos nevykdo ir nesiruošia vykdyti.

2013-06-19 įtariamajam D. R. buvo įteiktas papildytas pranešimas apie įtarimą, jam inkriminuojamų veikų sąrašą papildant jam inkriminuojamų veikų sąrašą nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad jis nuo 2013-05-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, nors ir žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realios veikos nevykdo, o 210.000 Lt, 2013-05-30 pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, nurodant pavedimo tikslą – pagal PVM sąskaitą – faktūrą DAIN Nr. (duomenys neskelbtini), pervestos nepagrįstai, nes UAB “ (duomenys neskelbtini)” jokių paslaugų UAB “ (duomenys neskelbtini)” neatliko ir jų neperdavė, o 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyta PVM sąskaita – faktūra DAIN Nr. (duomenys neskelbtini), suklastota, nes joje įtvirtinti žinomai melagingi duomenys apie neįvykusią ūkinę operaciją, suvokdamas, jog šios lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos nusikalstamu būdu, o nurodyti veiksmai atliekami siekiant iššvaistyti ar pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, apgaule išvengiant privalomų mokėti valstybei mokesčių mokėjimo, savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtino tariamai 2013-05-27 sudarytą paskolos sutartį tarp jo paties atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos valstijose registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), JAV, nors ir suprato, kad paskolos sandoris nesudaromas, o sutartis reikalinga tik pavedimui atlikti, įteisinant ir paslepiant nusikalstamu būdu įgytas lėšas, 2013-05-30 pasinaudodamas jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui suteiktomis teisėmis vykdyti operacijas bendrovės banko sąskaitose iš UAB „Sporto tiltas“ banko sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 57.700 eurų sumos pavedimą į kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Kipre veiklą vykdančiame banke. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams šio pavedimo vykdymą sustabdžius dėl vykdomos pinigų plovimo prevencijos, D. R. šias lėšas, konvertavus atgal į litus, iš banko sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) pervedė į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filiale, po ko konvertavo juos į eurus ir atliko pavedimą į tą pačią kompanijos (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Kipre veiklą vykdančiame banke. Tokiu būdu D. R. siekdamas nuslėpti ar įteisinti kito asmens pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, sudarė sandorius ir atliko su tais pinigais susijusias finansines operacijas, tam suklastojo tariamai 2013-05-27 sudarytą paskolos sutartį tarp jo paties atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos valstijose registruotos kompanijos (duomenys neskelbtini).

2013 m. birželio 20 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir suėmimo paskyrimo D. R..

2013 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria netenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam D. R..

Šalies argumentai

Skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir pakeisti įtariamajam D. R. (gim. 1987 m. rugpjūčio 25 d.) jam paskirtas kardomąsias priemones užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti griežtesne bei skirti jam kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesių laikui.

Prokuroras skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas pripažino, jog įtariamasis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – užstatą. Pabrėžia, kad tyrimo medžiagoje yra duomenų, kurie liudija, kad naujame pranešime apie įtarimą minimų dokumentų kompiuteriniai ruošiniai buvo sukurti žymiai vėliau, nei juose nurodytos datos, o bankui sustabdžius įtartinas operacijas, įtariamasis pavedimo klausimais bendravo su įtariamu bendrininku D. K..

Prokuroras teigia, kad neatitinka tikrovės teisėjo išvada, kad įtariamais turi legalų pragyvenimo šaltinį – jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelia pagrįstų abejonių, nes visose šiose įmonėse jis įsidarbinęs beveik tuo pačiu laiku – 2013 m. gegužės mėnesį, posėdžio metu pats paaiškino, kad įmonėse be jo paties nėra nei vieno samdomo darbuotojo ir jokios veiklos jos nevykdo. Įtariamojo oficialios pajamos iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra menkos ir negali būti laikomos pakankamomis pragyvenimui.

Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis D. R. trukdė tyrimui. Anot prokuroro, posėdžio metu įtariamojo pateikti paaiškinimai dėl to, kad ankstesnės kratos metu pareigūnai tiesiog nepaėmė įmonių, kurios minimos jam įteiktame pranešime apie įtarimą tekste, skamba pakankamai nerimtai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė į ikiteisminio tyrimo medžiagą savo tarnybinius paaiškinimus, tai paneigiančius. Pabrėžia, kad atliekant kratas 2012 metų pabaigoje, pats D. R. slapstėsi ir šių proceso veiksmų metu nedalyvavo ir kratų atlikimo aplinkybių žinoti negali. Teigia, kad D. R. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo ir nėra asmeniu, atsakingu už šių įmonių apskaitos organizavimą ar tvarkymą, todėl neturi ir niekada neturėjo jokio teisėto pagrindo saugoti šių įmonių veiklos bei apskaitos dokumentus. Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad įtariamasis šiuos dokumentus ne slėpė, o kažkokiu pagrindu teisėtai laikė, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Prokuroras pažymi, kad išdėstytų aplinkybių pakanka teigti, kad įtariamasis D. R. net 2 būdais pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę – užstatą, todėl, Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio nuostatų pagrindu jam kardomoji priemonė turėjo būti keičiama griežtesne, kokia pagal Lietuvos Respublikos BPK nustatytą kardomųjų priemonių hierarchiją gali būti tik suėmimas arba namų areštas. Teigia, jog kadangi visų griežtesnių už užstatą kardomųjų priemonių paskyrimas įstatymo yra priskiriamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą ir nustatęs buvus užstato pažeidimus, privalėjo į tai reaguoti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Žydrūno Radišausko skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatas paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas, o užstatas pereina valstybei. Suėmimo skyrimo pagrindai yra numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos teismai laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. D. R. įtariamas padaręs penkis sunkius nusikaltimus, keturis apysunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, įtariamasis galimai padarė po to, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius keturis sunkius nusikaltimus nuosavybei, numatytus Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 2 dalyje, bei keturis apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymi, kad pripažinus įtariamąjį kaltu, jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

Nors įtariamajam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tai, kad įtariamasis pats atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus nepaneigia teismo manymo, kad suvokęs jam gresiančios atsakomybės apimtį, būdamas laisvėje jis gali pasislėpti nuo tyrimo. Šį manymą taip pat sustiprina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra pagrįstų abejonių, kad įtariamais turi legalų pragyvenimo šaltinį, nes įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbinęs beveik tuo pačiu laiku – 2013 m. gegužės mėnesį. Prokuroras pagrįstai pažymi, kad pats įtariamasis posėdžio metu paaiškino, kad įmonėse be jo paties nėra nei vieno samdomo darbuotojo ir jokios veiklos jos nevykdo. Be to, abejotinos yra ir jo pajamos, gaunamos iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šiose įmonėse įtariamojo gaunamos pajamos yra menkos ir negali būti laikomos pakankamomis pragyvenimui. Teismas neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad įtariamasis neturėdamas pakankamai lėšų pragyvenimui, nepadarys naujų nusikaltimų. Nepagrįstas yra apylinkės teismo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog įtariamasis nesilaiko procesinės drausmės. Faktą, kad įtariamasis tam tikrą laiko tarpą slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų, patvirtino pats apylinkės teismas savo nutartyje. Be to, tokią aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys. Teismas pažymi, kad skirtingai nei teigiama skundžiamojoje nutartyje, yra duomenų, kurie leistų manyti, kad įtariamajam paskirtomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra užtikrinamas jo dalyvavimas procese. Tokie duomenys yra tai, kad po to, kai įtariamajam 2013 m. sausio 29 d. buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu.

Prokuroras pagrįstai teigia, kad pratęsti įtariamajam suėmimo terminą yra ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas. Lietuvos Respublikos teismai laikosi pozicijos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos. D. R. įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių, apysunkių bei nesunkių nusikaltimų kategorijoms, pagal padarytų nusikaltimų pobūdį matyti, kad pragyvenimo lėšas jis galimai gauna iš nusikalstamos veikos, todėl iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų sunkių ar Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 216 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, įtariamasis galimai padarė po to, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius keturis sunkius nusikaltimus nuosavybei, numatytus Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 2 dalyje, bei keturis apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalyje, t.y. po to, kai jam buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, tame tarpe užstatas, patvirtino ir apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje. Teismas, konstatuoja, kad visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skirti įtariamajam suėmimą yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas.

Tačiau, prokuroras nepagrįstai teigia, kad skirti D. R. suėmimą taip pat yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas. Lietuvos Respublikos teismai laikosi pozicijos, kad skirdami ar pratęsdami suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu teisėjai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. 1 ar 2 p. nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad įtariamasis D. R. pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus ar sunaikinti, paslėpti ar suklastoti kokius nors daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Prokuroro skundo argumentai, jog D. R. slapstėsi ir proceso veiksmų metu nedalyvavo ir kratų atlikimo aplinkybių žinoti negali bei tai, kad įtariamasis niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo ir nėra asmeniu, atsakingu už šių įmonių apskaitos organizavimą ar tvarkymą, todėl neturi ir niekada neturėjo jokio teisėto pagrindo saugoti šių įmonių veiklos bei apskaitos dokumentus, negali būti laikomi pakankamu pagrindu manyti, kad įtariamasis trukdys procesui. D. R. pareikšto įtarimo pobūdis bei tai, kad ikiteisminis tyrimas yra itin didelės ir mažai tikėtina, kad tyrimas bus baigtas labai greitai, neduoda pakankamo pagrindo teigti, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Todėl tai nėra kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindu buvimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokuroro skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 131 str.

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo ir suėmimo paskyrimo D. R..

Priimti sprendimą pakeisti įtariamajam D. R. jam paskirtas kardomąsias priemones užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti griežtesne bei skirti jam kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesių laikui, skaičiuojant nuo sulaikymo, vykdant šią nutartį, dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Pavelas Frolovas