Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-404/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-251-404/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
L. B., G. B.
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-251-404/2020
Proceso Nr. 1-01-1-01742-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 4.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.9.1; 1.1.8.12; 2.1.15.3.3.2
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2020 m. spalio 15 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rams A. S., Bronislovui Razmai,kaltinamosios gynėjui advokatui R. J.,

nepilnamečio nu­ken­tė­ju­siojo ir civilinio ieškovo L. B. atstovui advokatui V. K., įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieškovui G. B.,

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. P., gimusi 1986-10-15 Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, 8 klasių iš­si­la­vi­ni­mo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, ne­teis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

2020 m. sausio 11 d., apie 20.30 valandą, Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kaltinamoji V. P. konflikto metu ne mažiau du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam L. B. ir padarė dešinės plaštakos II piršto pjautinę žaizdą, III, IV pirštų odos nubrozdinimus bei sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančią durtinę – pjautinę žaizdą kaklo dešinėje, su dešinės krūtinplėvės ertmės pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, sunkiu hemoraginiu šoku. Tokiu būdu V. P. sunkiai suluošino L. B. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji V. P. padarė apsvaigusi nuo alkoholio.

Teisme kaltinamoji V. P. dėl nukentėjusiojo sužalojimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo kalta prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusysis L. B. buvo sužalotas koridoriuje šalia jos buto. Nusikaltimo aplinkybes nurodė tai, kad tam turėjo įtakos alkoholis, ji buvo neblaivi, buvo girtaujama pas kaimynę D. M., po to jos bute, buvo pasikvietusi pažįstamus V. ir R. G., A. U., su jais buvo ir L. B., kurio tada dar nepažinojo, sutuoktinis V. P. ir ji. Kai vienu metu ji buvo išėjusi pas kaimynę, parėjusi pamatė sumuštą vyro veidą, iš vyro sužinojo, kad jį sumušė L. B., todėl pastarąjį išvarė iš buto. Vyras yra neįgalus, kai išgeria nebepakalba, todėl iš jo buvo tyčiojamasi. Po kurio laiko L. B. sugrįžo, prašė paduoti striukę, ją gavęs ir toliau būdamas koridoriuje beldė į duris ir niekur nėjo, todėl, nusprendusi jį išvaryti, pagąsdinimui pagriebė po ranka pasitaikiusį peilį, kuriuo durti neketino, tačiau stovint priešprieša, kažkaip vieną kartą jam įdūrė peiliu. Išsigandusi ji ėmė šaukti, kad kviestų policiją ir greitąją, buvo prie nukentėjusiojo ir laukė kol atvažiavo policijos pareigūnai. Ne kartą ėjo atsiprašyti nukentėjusiojo ir jo tėvo, domėjosi nukentėjusiojo sveikata, pagal galimybes davė pinigų tyrimams daryti, pirko rūbų, rūpinosi nuvežimu į Plungę ir kitur pagal poreikį. Pripažįsta, kad L. B. sužalojo tyčia, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai ir yra susitarusi, kad tris metus kas mėnesį mokės po 40,00 Eur žalos atlyginimą. L. B. ieškinį pripažins tiek, kiek teismas priteis, kadangi 10000,00 Eur sumokėti neturi galimybės, vyras yra su negalia, šeimoje du maži vaikai, antstoliai atskaito po 200,00 Eur, apie 500,00 Eur jau yra davusi, jos šeimos pajamos 1000,00 Eur, iš atlyginimo viską atskaičius lieka 300,00 Eur, už vyro neįgalumą 600,00 Eur. Po šio nusikaltimo padarymo ji pakeitė savo gyvenimo būdą – aštuonis mėnesius nebevartoja alkoholinių gėrimų, lanko psichologo konsultacijas, dar daugiau laiko skiria šeimai, vaikams, nė su kuo nebendrauja. Jei nebūtų paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, sąžiningai atliktų bausmę, gyventų pilnavertį gyvenimą, kad tik nebūtų atimti vaikai, nes vyrui su negalia jų prižiūrėti nepaliktų.

Nusprendus įrodymų tyrimą teisme atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (BPK 273, 291 straipsniai).

???Iš nukentėjusiojo L. B. apklausos protokolo matyti, kad 2020 sausio pradžioje, dienos tiksliai nepamena, nuvyko į Plungės rajone esantį (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten susitiko pažįstamus A. U., R. G. ir V. G.. Jie kartu nuėjo pas V. P. (S.) į namus, kur vartojo alkoholį. Jis su visais atsisveikino ir išėjo iš buto. Atsisukęs pamatė, kad jam iš paskos išėjo V. P. (S.). Pamatęs V. P. (S.) pajuto, kad iš kaklo pradėjo bėgti kraujas ir pajuto karštį visame kūne. Kas vyko toliau nepamena (T. 1, b. l. 100-103, 105-107).

Iš nukentėjusiojo L. B. apklausos protokolo pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad 2020-01-11, šeštadienį, jis kartu su A. U., R. G. ir V. G. buvo namuose pas V. P. (S.). Jiems būnat pas V. P. (S.), tarp jo ir V. P. (S.) vyro V., kilo konfliktas. Konfliktui pasibaigus jie visi vartojo kambaryje alkoholį. Išėjus jam iš buto, išgirdo atsidarančias buto duris ir pamatė išėjusią V. P. (S.) bei iš karto pajuto skausmą kakle ir karštį visame kūne (T. 1, b. l. 132-134).

Iš liudytojo G. B. apklausos protokolo matyti, kad L. B. yra jo sūnus. Apie sūnaus sužalojimą jis sužinojo 2020-01-11 vakare. Nuvykus į ligoninę L. B. jam pasakė, kad peiliu jį sužalojo kažkokia moteris (T. 2, b. l. 43-45).

Iš liudytojo V. P. apklausos protokolo matyti, kad su V. P.(S.) gyvena 8 metus. 2020-01-11 vakare pas juos namuose buvo R. G., V. G., A. U. ir L. B.. Jei visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir L. B. kilo konfliktas ir jis pasakė V. S. (P.), kad išvarytų L. B.. Kas vyko toliau nepamena, tik pamena, kad V. P.(S.) jam pasakė, kad jį gindama sužalojo L. B.(T. 2, b. l. 3-5).

Iš liudytojo A. U. apklausos protokolo matyti, kad 2020-01-11 vakare buvo pas V. P. ir V. P. (S.) namuose. Kartu su juo buvo L. B.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp V. P. ir L. B. kilo konfliktas. Jis matė, kaip V. P. (S.) varė L. B. iš buto. L. B. išeinant iš buto, V. P. (S.) pasiėmė peilį ir išėjo iš paskos. Kas įvyko koridoriuje jis nematė tik išgirdo V. P. (S.) šaukiant, kad padūrė žmogų. Išėjęs į koridorių pamatė sužalotą L. B.(T. 2, b. l. 21-22).

Iš liudytojo V. G. apklausos protokolo matyti, kad 2020-01-11 vakare pas V. P. (S.) namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu užmigo ir nubudo išgirdęs šaukiant V. P. (S.), kad papjovė žmogų. Išėjęs į koridorių pamatė sužalotą L. B.(T. 2, b. l. 29-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Plungės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas namo antro aukšto koridorius, kuriame yra 6, 7, 8 ir 9 butai. Koridoriuje aptiktos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės. 8 buto virtuvėje, ant spintelės rastas peilis, ant kurio geležtės matomi skysčio, panašaus į kraują pėdsakai (T. 1, b. l. 40-58).

Specialisto išvadoje Nr. 30-(29)-IS1-109 konstatuota, kad įvykio vietoje paimtas peilis yra ūkinės-buitinės paskirties ir nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (T. 1, b. l. 63-65).

Specialisto išvadoje Nr. G 112/2020 (03) konstatuota, kad L. B. padaryta durtinė - pjautinė žaizda kaklo dešinėje, su dešinės krūtinplėvės ertmės pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, sunkiu hemoraginiu šoku. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 150-152).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 346/2020(01) konstatuota, kad 2020-01-11, 23.10 val., paimtame L. B. kraujyje nustatyta 1,49 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 137).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 108/2020(03) konstatuota, kad V. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir paakyje bei kairio smilkinio plaukuotosios dalies kraujosruva odoje ir poodyje (T.2, b. l. 11).

Iš apžiūrėtų policijos pareigūnų naudojamų "Body" kamerų vaizdo įrašų matyti, kad V. P. (S.) prisipažįsta sužalojusi L. B.(T. 2, b. l. 66-71).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad paskambinęs vyras kviečia pagalbą dėl sužaloto vaikino (T. 2, b. l. 76-78).

Apklausta įtariamąja V. P. (S.) kalta prisipažino ir parodė, kad ji susituokė su V. P. 2020-01-11 vakare, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) 27-8, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., buvo atėjęs L. B.. Namuose buvo girtaujama. Ji L. B. išvijo iš buto. Išėjęs į koridorių L. B. trankė buto duris todėl ji supykusi pasiėmė virtuvėje peilį ir išėjo į koridorių. Kas vyko toliau neprisimena (T. 2, b. l. 139-140, 147-148, 160-161).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad V. P. (S.) 2020-01-11, 21.06 val., nustatytas 2,4 promilės girtumas (T. 1, b. l. 24).

Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apie V. P. (S.) nurodoma, kad ji augina du mažamečius vaikus. Dėl girtavimo buvo pradėtas atvejų vadybos procesas (T. 2, b. l. 76-78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamosios V. P. kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamoji tyčia padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. B..

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji teisiama už jos padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalsti.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras baigiamojoje kalboje išdėstė argumentus dėl švelnesnės bausmės rūšies - laisvės apribojimo - skyrimo kaltinamajai, dėl kurių prieštaravimų nepareiškė kiti proceso dalyviai.

Teismas sprendžia, kad dėl prokuroro išdėstytų argumentų yra teisinis pagrindas svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo, kurių teisingas įvertinimas lemtų teisingos bausmės paskyrimą.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atitinkamą sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-252/2014, 2K-54/2014).

Tokie išimtiniai atvejai, kad skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio nuostatose.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

BK 62 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse yra numatyta sąlygų visuma, kurioms (-ai) esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2014).

Pagal BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, be kita ko, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Šios bylos kontekste, teismas turi tinkamai ištirti su padarytu nusikaltimu ir kaltinamosios asmenybe susijusias aplinkybes, paskirti proporcingą, teisingą, aiškiai neprieštaraujančią teisingumo principui bausmę, esant pagrindui, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio nuostatas, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šis prisipažinimas yra nenuoširdus ir nesavanoriškas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji kaltę pripažino viso ikiteisminio tyrimo metu, po padaryto nusikaltimo pati organizavo specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Iš kaltinamąją charakterizuojančių duomenų matyti, kad ankstesnis teistumas yra išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad nukentėjusiajam L. B. turtinės žalos apie 500,00 Eur kaltinamoji atlygino iki teismo, rūpinosi nukentėjusiuoju, domėjosi jo sveikata ir gydymu, teikė ne piniginę pagalbą. Pagal pareikštą ieškinį daugiau turtinės žalos atlyginti neprašoma, ieškinys pareikštas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl gydymo išlaidų atlyginimo dalimis kaltinamoji pasirašė susitarimą su Teritorine ligonių kasa.

Iš kitų teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamoji yra ištekėjusi ir gyvena socialiniame būste su negalią (50 procentų darbingumas) turinčiu sutuoktiniu, augina du mažamečius vaikus, jos vardu yra paimtas vartojimo kreditas iki 2023 metų galo, lanko individualias psichologo konsultacijas VĮ „Edukacija kitaip“, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“, lankosi Anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimuose, yra dirbanti.

Šiam nusikaltimui kilti iš dalies įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, o būtent, ne pirmą kartą pavartotas fizinis smurtas prieš kaltinamosios sutuoktinį, alkoholinių gėrimų vartojimas būnant nepilnamečiu, po išprašymo iš buto veržimasis atgal ir konfliktinės situacijos provokavimas.

Šios aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamoji V. P. padarė tinkamas išvadas dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcinga (neadekvati) bausmė jos padarytai nusikalstamai veikai, jos asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Yra nustatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kurios su laisvės atėmimu nesusijusios paskyrimas būtų aiškiai proporcingas jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, taip užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti bausmės tikslai.

Parenkant švelnesnės bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad bausmės baudos paskyrimas gali būti nepakeliama finansinė našta dėl nuosprendyje aptartų aplinkybių. Pagal kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui.

Pagal BK 48 straipsnio nuostatas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kaltinamajai skirtinas draudimas be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civiliniai ieškiniai

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys. Nukentėjusysis buvo gydomas dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamosios neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jas atlyginti turi atsakovė (BPK 115 straipsnis), ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 169), todėl tenkintinas visiškai.

Ieškovų L. B., G. B., jų atstovo advokato V. K. ieškinys. Ieškinyje atsakovė nurodyta V. S.. Atsižvelgiant į tai, kad 2020-02-18 V. S. susituokė su V. P., po santuokos pavardė nurodyta P. (T. 3, b. l. 63), laikytina, kad proceso šalis yra tinkama.

Ieškinys pareikštas dėl neturtinės 10000,00 Eur žalos priteisimo nepilnamečio L. B. naudai. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė tyčia sunkiai sužalojo L. B..

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-68/2008).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus - į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 bei 6.282 straipsniuose numatytais kriterijais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, praradimus, o teismo funkcija yra nustatyti teisingą tokią piniginę kompensaciją.

Vien tik sunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

Taikant pusiausvyrą tarp ieškovų teisių į neturtinės žalos įgyvendinimą ir žalą padariusios atsakovės turtinės padėties, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovams.

Kaltinamoji V. P. veikė netiesiogine tyčia, savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais L. B. sužalojo sunkiai, neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias ir nepatogumus, buvo operuotas, gydomas stacionariai (2020-01-11 – 2020-01-23).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiam nusikaltimui kilti ir turtinei bei neturtinei žalai atsirasti iš dalies įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo L. B. veiksmai - pavartotas fizinis smurtas prieš kaltinamosios sutuoktinį V. P., alkoholinių gėrimų vartojimas būnant nepilnamečiu (nustatytos 1,49 promilės), pats provokavo konfliktinę situaciją būdamas išprašytas iš buto ir verždamasis atgal, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius ir dėl sužalojimų poveikio ateičiai, todėl, įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, kuris mažintinas pusiau.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Paskirti draudimą 1 (vienerius) metus be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimą per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-01-11 iki 2020-01-13 įskaitytinai, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Pri­teis­ti iš V. P. 1605,24 Eur (tūkstantį šešis šimtus penkis eurus 24 ct) gy­dy­mo iš­lai­dų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš V. P. 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui L. B., likusioje dalyje ieškinį atmesti. Nepilnamečio L. B. lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvą G. B.

Daiktinį įrodymą: peilį (saugomas Klaipėdos AVPK pagal kvitą BBB Nr. 038445) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Byloje esantį voką su kompiuterinėmis laikmenomis - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis