Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013 m. balandžio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad 2013 m. balandžio 15 d., apie 11.53 val., Laisvės pr. 77C, Vilniuje, perėjo gatvę degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 50 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pagal ATPK 131 str. 1 d. buvo nubaustas 80 Lt dydžio bauda.

Nesutikdamas su nutarimu V. S. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje be kitų alternatyvių veikų administracinė atsakomybė yra numatyta ir už asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. KET 50 punkte nustatyta, kad vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. Papildomai pažymėtina, jog pagal KET žalias signalas su pėsčiojo simboliu leidžia eiti pėstiesiems (78.4. p.), raudonas signalas su pėsčiojo simboliu draudžia pėsčiųjų eismą (78.12. p.).

Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidimo, numatyto ATPK 131 str. 1 d., padarymą. Iš skundžiamame nutarime išdėstytų motyvų matyti, jog tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tinkamai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, t.y. byloje esančiame vaizdo registratoriaus įraše pažeidimo metu laikas yra 12:10:43 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta – 11.53 val. Tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytos ATPK 131 str. 1 d. dispozicijos ir KET punktų, pažeidimo padarymo laikas šiuo atveju nėra būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, todėl vien tikslaus pažeidimo padarymo laiko nenustatymas nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, jog byloje nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Bet kuriuo atveju kilus pagrįstų abejonių, ar administracinio teisės pažeidimo protokole tinkamai nurodytas pažeidimo laikas, administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti ne nutraukta, o perduota Institucijai, kad būtų tinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Šioje byloje sprendžiant dėl pažeidimo padarymo laiko, įvertintina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos priimtame nutarime pažeidimo padarymo laikas yra nurodytas 11.53 val. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas D. N. apklausiamas teisme parodė, kad pažeidimo padarymo laikas administracinio teisės pažeidimo padarymo protokole nurodomas pagal tarnybiniame automobilyje rodomą laiką, šis laikas nėra susietas su vaizdo registratoriumi, todėl vaizdo registratoriuje ir automobilyje rodomas laikas gali nesutapti, be to, automobilyje rodomas laikas nėra nustatomas automatiškai, todėl gali būti netikslus. Taip pat D. N. parodė, kad nurodomas laikas yra apytikslis, nes nuo pažeidimo padarymo momento iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo praeina tam tikras laiko tarpas, per kurį būna bendraujama su pažeidėju, tikslinamos aplinkybės, o pažeidimo padarymo laikas pažymimas jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, kad D. N. tarnybiniame pranešime pažeidimo padarymo laikas taip pat nurodytas apytiksliai – „apie 11.53 val.“ V. S., rašydamas pasiaiškinimą, nurodė, kad per gatvę ėjo apie 12 val., t.y. pats pažeidėjas irgi nenurodė tikslaus pažeidimo padarymo laiko. Įvertinus D. N. parodymus, jog vaizdo registratoriaus laikas irgi gali būti netikslus, vaizdo įraše nurodyto laiko – 12:10:43 val. – taip pat negalima laikyti tikruoju pažeidimo padarymo laiku. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje yra išnaudotos visos galimybės nustatyti tikslų pažeidimo padarymo laiką, objektyvių galimybių surinkti naujų duomenų apie tikslų pažeidimo padarymo laiką nėra, dėl ko tikslaus pažeidimo padarymo laiko nustatyti negalima. Kita vertus, pagal bylos duomenis nekyla abejonių, jog pažeidimas buvo padarytas apie 12 val., todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 11.53 val. – iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes ir nepažeidžia V. S. teisių į gynybą, tuo pačiu pripažintina, jog apytikslio pažeidimo padarymo laiko nurodymas nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Susipažinus su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuotina, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teismui nekyla abejonių, kad byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent V. S. daromas pažeidimas. Nors vaizdo registratoriumi padarytame įraše užfiksuotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo laikas nesutampa, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas D. N. atpažino V. S. kaip asmenį, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnas D. N. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, dėl ko būtų pagrindas abejoti liudytojo parodymų teisingumu. Liudytojas D. N. taip pat parodė, kad iš stovinčio automobilio matėsi, kaip per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui perbėga asmuo, privažiavus prie šio asmens, buvo nustatyta, kad tai V. S.. Liudytojas teismo posėdžio metu net kelis kartus patvirtino, kad iš tarnybinio automobilio buvo matyti daromas pažeidimas. Be kita ko, iš vaizdo įrašo matyti, jog iš policijos automobilio stovėjimo vietos pėsčiųjų perėja, per kurią ėjo V. S., yra gerai matoma, atstumas iki jos buvo sąlyginai nedidelis, todėl atmestina galimybė, kad D. N. galėjo apsirikti dėl šviesoforo signalų.

Liudytojo D. N. parodymus iš esmės patvirtina byloje esantis policijos tarnybiniame automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad tarnybinis automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu vaizdo registratorius fiksuoja Laisvės prospektu judančias transporto priemones, tarnybinis automobilis į Laisvės prospektą įvažiuoja 12:10:48 val., jam pasukus į dešinę iš karto matyti asmuo, bebaigiantis eiti per šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kai transporto priemonių srautui dega Laisvės prospektu eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas, iš ko darytina išvada, jog tuo metu pėstiesiems degė raudonas signalas, draudžiantis eiti per gatvę. V. S. apylinkės teisme iškėlė versiją, jog vaizdo įraše užfiksuota tik kaip jis baigia pereiti gatvę, per kurią eiti pradėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Šią pažeidėjo iškeltą versiją paneigia policijos pareigūno D. N. parodymai, kad jis betarpiškai matė, jog V. S. pradėjo eiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, jame nurodytu laiku 12:10:02 val. transporto priemonių srautas Laisvės prospekte sustoja ties pareigūnų tarnybiniu automobiliu, vėliau iki 12:10:40 val. transporto priemonių srautas nepertraukiamai juda, iš ko seka logiška išvada, kad tuo metu degė žalias šviesoforo signalas, leidžiantis transporto priemonių eismą, o pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas, 12:10:43 val. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis iš stovėjimo vietos pajuda ir įsuka į Laisvės prospektą, kur matyti asmuo einantis per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, taigi, akivaizdu, kad V. S. negalėjo pradėti eiti per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui, priešingu atveju jis per gatvę turėjo eiti laviruodamas tarp važiuojančių transporto priemonių, kas yra neįtikėtina ir nelogiška.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pripažintina, jog visos įvykio aplinkybės yra aiškios, papildomų įrodymų tyrimas nereikalingas, V. S. kaltė padarius pažeidimą yra įrodyta, bauda V. S. paskirta įvertinus visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir paliktinas galioti Institucijos nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą ir V. S. skundo dėl šio nutarimo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.