Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo Ž. L. atstovo pagal įstatymą Kauno Vaikų globos namų „Atžalynas“ atstovei direktorei D. P., civilio atsakovo Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovei J. P., kaltinamojo G. K. atstovui pagal įstatymą E. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 kl. išsilavinimo, besimokantis A. Puškino gimnazijoje 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, arba pas seserį (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 kl. išsilavinimo, besimokantis Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokykloje 8 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. ir G. K., veikdami kartu bei kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu – mažamečiais M. L., gim. 2000 m., iš anksto susitarę ir siekdami pagrobti svetimą turtą, 2013-04-22 apie 15.00 val., už namo, esančio Raudondvario pl. 190A, vedančiame takelyje į Ugnės gatvę, Kaune, visi trys apstoję mažametį A. L. ratu ir tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, M. L. pagrasinus panaudoti fizinį smurtą A. L. atžvilgiu – jį sumušti, iš nukentėjusiojo mažamečio A. L. pagrobė svetimą – A. L. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E 52“, IMEI Nr. 351996046086025, 300 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele „Labas“, 4 litų vertės, kurią po to grąžino;

be to, Ž. L. 2013-02-11 apie 12.15 val., būdamas netoli autobuso stotelės, esančios už PLC „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune, paprašęs R. M., kad jam leistų paskambinti, ir R. M. padavus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5230“, juo pasinaudojęs, negražino, po to nukentėjusiajam R. M. paprašius, kad grąžintų jam mobiliojo ryšio telefoną, atsakė, kad telefono neturi, ir su minėtu mobiliojo ryšio telefonu pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – A. D. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5230“ IMEI Nr. 89370034210003367717, 249 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele „Bitė“, 19 litų vertės, ir 4 GB atminties kortele, 20 litų vertės.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 16) ir parodė, kad 2013-04-22 su Ž. L. ir M. L. einant link parduotuvės „Express Market“, pamatė nukentėjusįjį. M. L. pasiūlė ir jo atimti telefoną, Žilvinas sutiko, o kaltinamasis neprieštaravo. Visi pribėgo prie berniuko, kaltinamasis sustojo per du žingsniu nuo jo, Žilvinas iš šono, o Martynas iš priekio. Martynas nukentėjusiojo paklausė, ar jis turi pinigų, tačiau šis atsakė, kad neturi ir parodė piniginę. Tada Martynas pasakė, kad, jei ras pinigus pats, tai bus blogai. Paskui Martynas paklausė, kiek valandų, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad nežino, tada Martynas vėl pagrasino, kad, jei pats ras telefoną, tai sumuš. Grasinimas buvo realus. Berniukas išsigandęs ištraukė tamsų, ploną telefoną „Nokia“, ir padavė jį Martynui. Šis telefoną įsidėjo į kišenę. Nukentėjusysis paprašė atiduoti SIM kortelę. Kadangi Martynas neatidarė telefono dangtelio, tai padarė pats berniukas ir iš telefono pats išsiėmė SIM ir atminties korteles. Martynui pasiėmus telefoną, kaltinamasis su Martynu nuėjo į stotelę, nuvažiavo į stoties turgų, norėdami telefoną parduoti, tačiau jo niekas nepirko, nes nebuvo ryšio. Ž. L. jų pasiliko laukti Kaniūkų galinėje stotelėje. Vėliau Ž. L. pasakė, kad telefoną Martynas perlaužė. M. L. kaltinamajam pasakojo, kad yra skolingas Ž. L. ar pinigų, ar telefoną, todėl jis ir sugalvojo atimti telefoną. Kaltinamasis nurodė girdėjęs, kaip Ž. L. pasakė Martynui, kad jei šis iš nukentėjusiojo neatims telefono, Žilvinas L. M. sumuš. Kaltinamasis nurodo gailisi padaręs nusikaltimą. Kai kaltinamasis su draugais berniuką buvo apstoję, šis buvo išsigandęs. Jei būtų neišsigandęs, nebūtų atidavęs telefono.

Kaltinamasis Ž. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir parodė, kad jis 2013 m. balandžio mėn., būdamas su savo drauge Vile prie “Express Market”, esančio Raudondvario pl., Kaune, susitiko su Martynu ir G. K.. Martynas pirmas pamatė nukentėjusįjį ir pats pasiūlė atimti iš jo telefoną. Jie visi nusekė nukentėjusįjį takeliu link miškelio, kuris veda į Ugnės gatvę, Kaune, o kaltinamojo draugė pasiliko laukti apačioje, prie garažėlių. Ji matė įvykį, o paskui, dar truputį pabuvusi, išvažiavo. Nei Martynui, nei Gyčiui kaltinamasis niekuo negrasino ir neliepė atimti telefono, jis tiesiog sekė paskui draugus. Miškelyje berniuką aplenkė Martynas ir paklausė, ar šis turi pinigų, o kaltinamasis ir G. K. apstojo nukentėjusįjį ratu. Paskui Martynas nukentėjusiojo paklausė, kiek valandų. Kai šis atsakė, kad pinigų neturi ir pats parodė piniginę, o laiką pasakė, pasižiūrėjęs į laikrodį ant rankos, Martynas paklausė, ar šis turi telefoną. Nukentėjusysis atsakė, kad neturi. Tada Martynas pasakė, kad, jei ras pats telefoną, pagrasino, kad bus blogai. Berniukas išsigando, nes jie buvo trise jį apsupę, ir, išsitraukęs telefoną, jį padavė Martynui, tik paprašė atiduoti SIM ir atminties korteles. Martynas iš telefono išėmė korteles ir jas grąžino nukentėjusiajam. Kaltinamasis pats nieko nedarė ir nesakė, tik stovėjo šalia. Mano, kad nukentėjusysis ir vienam Martynui būtų atidavęs telefoną. Po to Martynas su Gyčiu nuvažiavo į stoties turgų, norėdami parduoti telefoną, o jam liepė palaukti, susitarė, kad, pardavus telefoną, pinigus pasidalins visi trys po lygiai. Taip tarėsi, nes jis turėjo grąžinti 170 litų skolą. Po valandos grįžęs vienas Martynas pasakė, kad nepavyko parduoti telefono, nes jis negaudo ryšio. Tada pats Martynas perlaužė telefoną per pusę ir išmetė. Kaltinamasis nurodo supratęs, kad dalyvavo nusikaltime, bet jis pats nieko nedarė ir nieko nepaėmė. Mano, kad nukentėjusysis išsigando jų visų trijų

Kaltinamasis Ž. L. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 107) ir parodė, kad 2013 m. žiemą su D. M. suplanavo pavogti telefoną iš kokio nors vaiko ir tuo tikslu važiavo į LPC „Mega“. Būdami LPC „Mega“ „Omnitel“ salone, pamatė nukentėjusį, kuris žaidė su savo telefonu. Kaltinamasis su D. M., pasiūlė pastarajam eiti pasivaikščioti. Po kiek laiko jie trise nuėjo prie karuselių lauke. Ten pabuvus apie pusantros valandos, nukentėjusysis pasakė, kad turi važiuoti namo. Tada kaltinamasis, jiems visiems trims esant netoli stotelės, paprašė nukentėjusiojo leisti paskambinti ir paėmė telefoną, o kai nukentėjusysis paprašė telefoną atiduoti, jis atsakė, kad nieko neturi. Telefoną įsidėjo į kišenę ir, kadangi nukentėjusysis vis prašė atiduoti telefoną, kaltinamasis pradėjo bėgti ir, peršokęs tvorą, pabėgo, o D. M. kažkas pagavo, nes berniukas šaukėsi pagalbos. Nuvažiavęs pas draugą, pavogtą telefoną išsimainė į geresnį, SIM kortelę sulaužė, o atminties kortelę atidavė kartu su telefonu.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2013 m. vasario mėn. einant namo nuo stotelės į kalną miško takeliu, prie jo pribėgo iš pradžių vienas vaikinas - Martynas, po to – dar du kiti. Martynas atsistojo priešais, kiti atsistojo jam iš kairės ir už nugaros. Martynas paklausė, ar nukentėjusysis turi pinigų. Atsakius, kad neturi, Martynas pagrasino sumušti, jei pats suras pinigus. Nukentėjusysis ištraukė piniginę ir parodė, kad tikrai pinigų neturi. Tada Martynas paklausė, kiek valandų. Nukentėjusysis supratęs, kad nori jo telefono, pasižiūrėjo į laikrodį ir pasakė, kiek valandų. Tada Martynas paklausė, ar nukentėjusysis turi telefoną. Nukentėjusiajam atsakius, kad neturi, Martynas pagrasino, kad sumuš, todėl, A. L. išsitraukęs padavė seną telefoną ir paprašė atiduoti atminties ir SIM korteles. Apie įvykį papasakojo broliui ir tėčiui, su tėčiu mėgino susirasti telefoną ir jį pagrobusius vaikinus. Surado Martyną, kuris gyvena Raudondvario pl., o šis pasakė kitų vaikinų vardus ir pavardes. Po to jie kreipėsi į policiją. Telefono neatgavo. Teigia telefoną atidavė išsigandęs, nes užpuolikai buvo trise ir galėjo jį sumušti.

Nukentėjusioji G. R. Labutienė parodė, kad 2013 m. vasario mėn. sūnus A. L. grįžo iš mokyklos neįprastai susierzinęs, o, paklausus, kas nutiko, jis nieko neatsakė. Vėliau paskambinęs vyresnis sūnus papasakojo, kad iš Aido atėmė telefoną, jį gąsdino. Sūnus A. L. buvo išsigandęs. Vėliau papasakojo, kad, važiuojant iš mokyklos namo, išlipus prie Lampėdžių karjero, pakalnėje jį užpuolė trys vaikinai, grasino jam, reikalavo pinigų, po to klausė, ar turi telefoną. Vienas iš vaikinų grasino sumušti, jei ras telefoną. Kadangi sūnus išsigando, pats atidavė telefoną. Sūnui buvo stresas, nes atėmė jo daiktą, jis išsigando.

Liudytojas M. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2013 m. balandžio mėn. apie 15.00 val. kartu su Ž. L. ir G. K. nuėjo už parduotuvės „Express Market“, esančios Raudondvario pl., esančių garažėlių. Pamatę nukentėjusįjį, pasivijo jį. Liudytojas berniuko paklausė, kiek dabar valandų, tikslu sužinoti, ar jis turi mobiliojo ryšio telefoną. Berniukas, pasakė, kiek valandų, pasižiūrėjęs į laikrodį. Tuo metu kaltinamasis ir Ž. L. buvo prie pat berniuko, o G. K. stovėjo per kokius du žingsnius. Jie berniuką buvo apstoję. D. Ž. L. berniuko klausė, ar šis turi pinigų. Jam atsakius, kad neturi, Ž. L. jam pagrasino, kad, jei ras pas jį pinigų ir jis meluoja, tai jį sumuš. Berniukas parodė piniginę, kad joje pinigų nėra. Liudytojas berniuko paprašė telefono, pasakydamas, kad, jei neparodys telefono, jį sumuš. Išsigandęs berniukas jam padavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Sim kortelę berniukas pats iš telefono išsiėmė. Liudytojas su Gyčiu telefoną nuvežė parduoti į turgų, tačiau to padaryti nepavyko, nes telefonas neveikė. Todėl Gytis nuvažiavo namo, o liudytojas, susitikęs su Žilvinu, telefoną sulaužė. Tą pačią dieną apie 19.00 val., būnant prie parduotuvės „Express Market“, prie jo privažiavo nukentėjusiojo tėtis su nukentėjusiuoju, ir jie kartu nuvažiavo pas Ž. L., tačiau jo nerado namuose. Liudytojas berniuko tėčiui prisipažino, kad iš jo sūnaus atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jam grasino, nurodė, su kuriais draugais buvo, tai yra su Ž. L. ir G. K.. Liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad Ž. L. nukentėjusiam grasino peiliu ir, paėmęs telefoną, iš karto pabėgo, iš tikrųjų jis - liudytojas paėmė telefoną ir kartu su Gyčiu važiavo į turgų parduoti telefono. Be to, Ž. L. nevertė jo eiti paimti telefoną iš nukentėjusiojo.

2013-04-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra už namo, esančio Raudondvario pl. 190A, vedančiame takelyje į Ugnės gatvę, Kaune (1 t., b. l. 64-66).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Ž. L. nurodė vietą prie namo, esančio Raudondvario pl. 190A, takelio į Ugnės gatvę, Kaune, kur apiplėšė A. L., vietą, kur Martynas sugadino nukentėjusiojo telefoną ir jį išmetė (1 t., b. l. 116-117).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji Ž. L. ir G. K., veikdami bendrai bei kartu su mažamečiu asmeniu M. L., būdami iš anksto susitarę padaryti nusikaltimą, apsupę nukentėjusįjį ratu, M. L. grasinant A. L. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, kaltinamiesiems pasinaudojant kiekybine persvara prieš nukentėjusįjį bei aplinkybe, kad tuo metu aplinkui jokių kitų suaugusiųjų žmonių, kurių būtų buvę galima prašytis pagalbos, nebuvo, tuo nukentėjusįjį įbauginant bei palaužiant jo valią, dėl ko nukentėjusysis nesipriešino bei pats atidavė turėtą mobilaus ryšio telefoną, ir tokiu būdu kaltinamieji užvaldė G. R. Labutienei priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Nusikaltimo pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamųjų (taip pat su jais kartu veikusio mažamečio M. L.) veiksmų rezultatas, todėl nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupe. Taigi, kaltinamieji Ž. L. ir G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamieji elgėsi pagal savo valią.

Nukentėjusiosios A. D. 2013-02-11 protokole – pareiškime nurodyta, kad 2013-02-11 apie 12.30 val. jai pranešė, kad iš jos sūnaus R. M. nepažįstamas berniukas pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Sūnus jai papasakojo, kad jis LPC „Mega“ susipažino su dviem berniukais: Žilvinu ir Deividu. Apie 12.15 val. jie visi išėjo iš LPC „Mega“, o jiems esant netoli autobusų sustojimo aikštelės, Žilvinas paprašė, kad sūnus jam duotų pasiskambinti mobiliojo ryšio telefonu. Jis Žilvinui davė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S 5230“, juodos spalvos korpusu, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 249 litai, su jame buvusia SIM kortele „Bitė“, abonento Nr. 865075915, kurios vertė 19 litų, ir atminties kortele 4 GB, 20 litų vertės. Tačiau Žilvinas, paėmęs telefoną iš jos sūnaus, pabėgo. Sūnus jo nepasivijo, tačiau pavijo mažesnį berniuką Deividą ir jį nuvedė apsaugos darbuotojui. Mobiliojo ryšio telefonas priklauso jai, tačiau jį buvo davusi naudotis sūnui (1 t., b. l. 13, 40, 41).

2013-02-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie PLC “Mega”, Islandijos pl. (1 t., b. l. 14-16).

2013-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. D. pateikė UAB „Tele2“ telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad buvo įsigijusi mobilaus ryšio telefoną “Samsung S5230”, kurio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21 -22).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Ž. L. nurodė nusikaltimo padarymo vietą, esančią netoli autobuso stotelės, už PLC „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaune (1 t., b. l. 116-117).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog Ž. L., paimdamas iš nukentėjusiojo pastarojo telefoną paskambinimui, tačiau jo negrąžindamas ir su svetimu telefonu pabėgdamas, tokiu būdu iš nukentėjusiojo R. M. atvirai pavogė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5230“, priklausantį nukentėjusiajai A. D.. Todėl kaltinamasis Ž. L. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis pagrobtą telefoną iškeitė į kitą, t. y. pagrobtu turtu elgėsi pagal savo valią.

Bausmių skyrimas.

Kaltinamasis G. K. padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, neteistas, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, Kauno apylinkės teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) padarymu, VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 16), įrašytas į policiją dominančių vaikų įskaitą (2 t., b. l. 18), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje G. K. įrašytas į socialinės rizikos grupės vaikų apskaitą nuo 2012 m. dėl mokyklos nelankymo; VTAS duomenimis, G. K. tėvas E. K. socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruotas, baustas administracine tvarka už sūnaus nepriežiūrą, jis vienas augina G. K., skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje Ž. L. registruotas nuo 2012 m. dėl mokyklos nelankymo (2 t., b. l. 20). Kauno A. P. gimnazijos 2013-05-20 charakteristikoje nurodoma, kad G. K. jų mokykloje pradėjo mokytis nuo 2013-04-16, jis nuolat lanko mokyklą, dalyvauja pamokose, vykdo visus mokytojų nurodymus. Berniukas ramus, niekada netrukdo vesti pamokų, su juo nuolat dirba socialinis pedagogas ir psichologas, jis stebimas klasės vadovo. Palaikomas glaudus ryšys su mokinio tėvu (2 t., b. l. 26).

Kaltinamojo G. K. atstovas pagal įstatymą E. K. parodė, kad namuose sūnus yra geras vaikas, jo elgesys normalus, pamokas padaro, nors mokosi nelabai gerai, nelankė mokyklos, todėl buvo pašalintas iš mokyklos. Dabar mokosi A. Puškino gimnazijoje ir pamokas lanko, nes, jam neatvykus į mokyklą, iš karto paskambina klasės auklėtoja. Sūnus dabar jau suvokė, kad blogai elgėsi. Ankščiau nelankė mokyklos, nes tingėjo eiti į ją. Taip pat tuo metu turėjo netinkamus draugus. Dabar su ankstesniais draugais nebebendrauja, turi kitus draugus, nebedaro nusikaltimų, pažadėjo ir ateityje nebenusikalsti. Įstatyminis atstovas mano, kad sūnus pats suprato, kad blogai elgėsi ir sau gyvenimą gadino. Sūnus mamos neteko, kai jam buvo 8 metai. Namuose sūnui nieko netrūksta, jis sūnų pilnai viskuo aprūpina. Dabar sūnus yra labai pasikeitęs. Šeimoje dar esantys brolis ir vyresnė dukra taip pat stengiasi G. K. tinkamai auklėti ir prižiūrėti.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis padarė tik vieną, tačiau apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, veikė kartu su kitu asmeniu bei BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu, kas rodo dar didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, nors neteistas, tačiau teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byloje, kurioje jis kaltinamas keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) padarymu; kaltinamojo tėvas ne kartą baustas už sūnaus padarytus teisės pažeidimus, sūnui neturint amžiaus, nuo kurio yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis nelankė mokyklos, iš ko darytina išvada, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, laikytis įstatymų, jis linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nusikaltimo padarymo ir šiuo metu kaltinamasis yra nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Kaltinamasis Ž. L. padarė du apysunkius tyčinius, vieną iš jų smurtinį nusikaltimus nuosavybei, neteistas, tačiau Kauno apylinkės teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas šešių tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) padarymu, nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 153), Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ 2013-08-01 pranešime nurodoma, kad jų namuose laikinoji Ž. L. globa nustatyta tik nuo 2013-06-14 ir jis iki pranešime nurodyto laiko nė karto nėra juose buvęs (1 t., b. l. 51), nuo 2012-11-06 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, nes nuolat valkatauja, bėga iš namų, nelanko mokyklos, jam tris kartus per metus laiko buvo paskelbta paieška (1 t., b. l. 127). Vaikų gerovės centro “Pastogė“ charakterizuojamas neigiamai, nes nuolat bėga iš centro, daro nusikaltimus, į juos įtraukia centre gyvenančius mažamečius, valkatauja, nelanko mokyklos, už vaiko nepriežiūrą administracine tvarka bausta jo mama A. L.; nurodoma, kad globos laikotarpiu vaikas nelankė mokyklos, psichologų konsultacijų, išsakydavo, kad nenori čia gyventi, nes negali išeiti ir grįžti kada nori, nes neleidžiama rūkyti; nors su Ž. L. buvo kalbama apie netinkamo elgesio pasekmes, tačiau jis jokių išvadų nedarė, kadangi vaiko elgesys kėlė pavojų aplinkiniams ir jam pačiam, dėl minėtų priežasčių jo poreikio ir tinkamos priežiūros užtikrinti centras negalėjo, o jo tėvai atsisakė tai daryti, socialinis darbas su šeima laukiamų rezultatų nedavė, todėl buvo kreiptasi dėl tikslingumo vaikui taikyti vidutinės priežiūros priemonę, apgyvendinti jį socializacijos centre (1 t., b. l. 146, 148). Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-05-24 duomenimis, Ž. L. motina A. L. nuo 2013-02-01 registruota socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui ir socialinių įgūdžių stokos; sūnų A. L. augina viena; vaiko tėvas R. L. po ištuokos 1999 m. su šeima negyvena, su sūnumi Ž. L. nebendrauja, jo auklėjime nedalyvauja, išlaikymo neteikia; skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje Ž. L. registruotas nuo 2012 m. dėl delinkventinio elgesio. Jis charakterizuojamas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, neturintis mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, sistemingai valkataujantis ir vagiliaujantis (1 t., b. l. 150).

Kaltinamojo Ž. L. atstovė pagal įstatymą D. P. parodė, kad Kauno vaikų globos namai „Atžalynas“ kaltinamojo globėju yra tik pagal įstatymą, tačiau apie jį patį nieko pasakyti negali, kadangi jis į globos namus atvyko iš Vaiko gerovės centro „Pastogė“ ir iš karto pasišalino, buvo savaitę ar dvi paieškomas, o paskui buvo sulaikytas už nusikaltimus. Ji asmeniškai susipažino su Ž. L. tik teismo salėje. Jos duomenimis, Ž. L., apgyvendintas Vaiko gerovės centre „Pastogė“, ten nakvojo per visą laiką gal kokias šešias naktis.

Kaltinamojo Ž. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius, iš jų vieną smurtinį, tyčinius nusikaltimą, charakterizuojamas tik neigiamai, šiuo metu Kauno apylinkės teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas šešių tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) padarymu, kaltinamasis pastoviai bėgdavo iš jį globojančių namų, nelankė mokyklos, dėl jo padarytų teisės pažeidimų ne kartą buvo bausta jo mama, nusikaltimus, už kuriuos jis jau galėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pradėjo daryti neturėdamas nė 15 metų amžiaus, tai yra tik neseniai sukakus amžiui, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, šie nusikaltimai yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, todėl, nors nusikaltimus padarė būdamas neteistu, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, bausmės dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Tačiau, kadangi nusikaltimus padarė būdamas neteistu, būdamas nepilnamečiu, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, padarė du nusikaltimus, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.), bausmės vykdymą atidedant, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą pripažinti ją civiline ieškove dėl jai padarytos 288 litų turtinės žalos bei 200 litų neturtinės žalos (1 t., b. l. 43).

Kadangi nukentėjusioji į teismo posėdžius neatvyko, telefonu pranešė, kad jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, nepateikė prašymo ar pranešimo, jog atsisako ieškinio ar prašo priteisti jai padarytos ir jos prašyme nurodytos žalos sumą, be to, neatvykus civilinei ieškovei ir negavus papildomų duomenų, nėra galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, todėl civilinės ieškovės pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 252 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei BK 178 str. 2 d., ir nuteisti:

- pagal BK 180 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 str. 2 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam G. K. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 252 str. 1 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.