Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-1315/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-16
Bylos Nr.
2-1315/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Cargo Trans Baltija“
Ieškovas
Vokietijos bendrovės „Auto kral“, Vokietijos įmonė
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1315/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Cargo Trans Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5979-565/2009 pagal ieškovo Vokietijos bendrovės „Auto kral“ GmbH ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cargo Trans Baltija“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vokietijos įmonė „Auto kral“ GmbH 2009 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė automobilių pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti nutraukta ieškovo iniciatyva dėl atsakovo UAB „Cargo Trans Baltija“ kaltės, taikyti restituciją natūra ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisti iš atsakovo 55 156 EUR negrąžinto avanso ir 570 EUR nuostolių už sugadintą automobilį, priteisti iš atsakovo 12,70 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6). Taip pat ieškovas prašė areštuoti atsakovo sąskaitose esančias pinigines lėšas ir (ne)kilnojamuosius daiktus, nes atsakovas ilgą laiką vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, į ieškovo raginimus atsiskaityti bona fidei nereaguoja, skolos suma gana didelė – beveik 1/5 mln. Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs ieškinio dydį, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 8-9) tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir, užtikrindamas ieškovo turtinius interesus, neperžengdamas ieškinio sumos ribų areštavo atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, leisdamas atsakovui atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokesčius valstybei.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Cargo Trans Baltija“ atskiruoju skundu (b. l. 18) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad vien ieškinio padavimas nesudaro pagrindo beatodairiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o didelė ieškinio suma automatiškai nepadidina teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieškovui, neįvykdymo rizikos. Teismas turi įvertinti materialinio reikalavimo dydį ne absoliučiais skaičiais, o ar prašoma priteisti suma laikytina didele konkrečiam subjektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2003, 2005 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-664/2005, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2007). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo sunkumus, esant reikalui, atsiskaityti su ieškovu nepagrįsta.

Atsiliepimas

Ieškovas Vokietijos įmonė „Auto kral“ GmbH atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 20-21) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti galioti, remdamasis šiais argumentais. Pirma, ieškovo žiniomis, atsakovui yra iškelta ne viena civilinė byla dėl skolų priteisimo. Antra, atsakovas slapstosi: jo neįmanoma rasti oficialiai skelbiamu adresu (Metalo g. 2, Vilnius), įmonė nevykdo ūkinės veiklos. Trečia, teismų praktikoje aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti negalimas ar iš esmės pasunkėti, preziumuojama, kai turtinis ginčas kyla dėl didelės pinigų sumos. Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka priešingai šaliai, o atsakovas nepaneigė objektyvios teismo sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, neįvykdymo grėsmės. Ketvirta, skundžiamą teismo nutartį vykdantis antstolis S. M. nerado jokio atsakovo vardu registruoto (ne)kilnojamojo turto, o atsakovo banko sąskaitose tėra vos 880 Lt nacionaline ir užsienio valiuta. Penkta, atsakovo veiksmus varžančią laikinąją apsaugos priemonę atsakovas galėjo prašyti pakeisti į banko garantiją ar įmokėti reikalaujamą priteisti sumą į teismo specialią sąskaitą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį. Panaikinti arba pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų.

Kaip matyti iš 2009 m. birželio 8 dieną išsiųsto voko kopijos, atsakovas iš pašto dėžutės Nr. 427 nepaėmė jam skirto laiško. Ieškovo atstovės atsakovui 2009 m. liepos 22 d. adresu Metalo g. 2, Vilnius, siųstas laiškas taip pat grįžo neįteiktas, pasibaigus jo saugojimo laikui (b. l. 23). VĮ Registrų centro 2009 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, atsakovo vadovas nuo 2009 m. birželio 5 d. yra D. B. (b. l. 11). Be to, D. B. pasirašė atsakovo atskirąjį skundą, todėl pranešimas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo išsiųstas atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 str. 4 d.). Posėdžio apeliacinės instancijos teisme dieną iš D. B. gautas raštas, kad jis prieš du mėnesius nutraukė darbo sutartį su UAB „Cargo Trans Baltija“ ir pridėti įrodymai, kad jis nebėra atsakovo direktorius (b. l. 28-30). Nors faktiškai atsakovas (tiksliau – atsakovo kaip juridinio asmens atstovas ex officio) neinformuotas apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, ši aplinkybė netrukdo nagrinėti bylą iš esmės (CPK 121 str. 2 d.), nes nei buvęs, nei juo labiau dabartinis atsakovo atstovas pagal įstatymą nepasirūpino iš anksto pranešti teismui apie atsakovo vadovų ir su tuo susijusio procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl pagrindų, kuriems esant teismas ieškovo prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo ir įrodinėjimo pakankamumo laipsnio.

CPK 144 straipsnio 1 dalis sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių nesiėmus sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų arba išvis pasidarytų neįmanomas. Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ar aplinkybės gali būti susijusios su prievolės dydžiu ir pobūdžiu (sutartinė/deliktinė, solidari/dalinė, pirminė/regresinė atsakomybė), prievolės pabaigos momentu; skolininko asmeniu (fizinis/juridinis asmuo), jo turtine padėtimi, vykdoma ūkine-komercine veikla, kt.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo beveik 200 000 Lt; objektyviąja prasme tai ženkli suma. Didelė ieškinio suma teismų praktikoje per se laikoma realia grėsme, didinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007). Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateities perspektyvas, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų gali būti tiek faktinė (pvz., atsakovas sudarė preliminariąją sutartį, įdėjo skelbimą dėl turto perleidimo), tiek hipotetinė (teoriškai įmanoma). Kad nagrinėjamu atveju būtų galima apsispręsti, ar reikėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užteko objektyviai didelės pareikšto ieškinio sumos. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu ir pan., kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendimas dėl priteisimo, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos jo pažeistų subjektinių teisių ir/ar teisėtų interesų gynybos, jeigu teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama išlaikyti turtinę atsakovo būklę status quo, kas leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Kvestionuodamas žemesnės instancijos nutartį apeliantas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, įrodymų, kad turi (ne)kilnojamojo turto ar kitokio vertingo turto (turtines teises), kurį (-iuos) realizavus būtų galima patenkinti ieškovo reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad atsakovas esant reikalui finansiškai būtų pajėgus iškart sumokėti 1/5 mln. Lt sumą ieškovui.

Atvirkščiai, hipotetinę pirmosios instancijos teismo išvadą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones de facto patvirtina ieškovo prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėti įrodymai, kuriuos teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima. Skundžiamą nutartį vykdančio antstolio S. M. 2009 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 0170/09/01279 apie vykdymo eigą (b. l. 24) nurodyta, kad, užklausus registrus ir kredito įstaigas apie atsakovo turtą ir lėšas, paaiškėjo, jog atsakovas neturi nuosavybės teise valdomo (ne)kilnojamojo turto, todėl antstolis areštavo atsakovo sąskaitas. Atsakovo sąskaitoje, esančioje AB „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriuje, deponuoti 859,56 Lt ir 6,05 EUR; sąskaitoje, esančioje AB banke Snoras, - 0,22 Lt; sąskaita, esanti AB SEB banke, tuščia. Pagal vykdomųjų bylų sąvadą atsakovo atžvilgiu vedama dar viena vykdomoji byla.

Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pagrindų, kuriems esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, buvimo, adekvačiai įvertino grėsmę įvykdyti teismo sprendimą (t. y. galinčias kilti pasekmes), tad skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasDonatas Šernas