- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-714-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00439-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- M. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-708-339/2015 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 809,45 Eur skolą, 426,33 Eur palūkanas, 526,03 Eur delspinigius, 121,18 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 8,5 procentų dydžio metines palūkanas už 809,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-11 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl bankas nutraukė sutartį. 2009-11-09 AB SEB bankas ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią bankas perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartį. Teigė, kad atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo M. S. 809,45 Eur skolą, 260 Eur palūkanas, 400 Eur delspinigius, 1 469,45 Eur sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 809,45 Eur sumos 8,5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nėra grąžinęs 2 794,88 Lt (809,45 Eur) skolos, šią skolą priteisė ieškovei. Teismo vertinimu, 426,33 Eur palūkanos ir 526,03 Eur delspinigiai yra aiškiai per dideli, nes kartu sudėjus viršija skolos sumą. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė nesiėmė priemonių skolai išieškoti, lėmė neprotingas, akivaizdžiai per dideles netesybas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių, apeliantė (ieškovė) UAB „Gelvora“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos prašymas priteisti 166,33 Eur palūkanas, ir šias palūkanas priteisti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sumažino pelno palūkanas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (ieškovės) UAB „Gelvora“ apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantė skunde kelia klausimą dėl pelno palūkanų iš atsakovo priteisimo.
Byloje nustatyta, kad 2007-04-11 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, ir joje buvo nustatyta 11,41 metinė bendra kredito kaina ir 8,5 proc. palūkanų norma. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, bankas išsiuntė atsakovui 2009-01-15 pranešimą, kad, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-01-29, bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Pagal 2009-11-09 reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal vartojimo kredito sutartį.
Pagal LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 dalies 15 punktą vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas M. S. yra vartotojas, netinkamai vykdęs vartojimo kredito sutarties sąlygas.
Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (1 dalis); preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (2 dalis).
Sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui (pvz., mėnesiui), todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).
Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 11,41 metinė bendra kredito kaina neviršija Vartojimo kredito įstatymu įtvirtintos 200 proc. ribos.
Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutarties dalis panaikintina ir ieškinio dalis dėl 166,33 Eur pelno palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintina.
Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinas 20 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo teismui padavimą (CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 166,33 Eur pelno palūkanų priteisimo ir priimti naują procesinį sprendimą.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834) iš atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 166,33 Eur pelno palūkanas ir 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.
Kitą Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.