Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo I. Š. (I. Š.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 259 straipsnio 2 dalyje, gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. I. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 7 d. 15.00 val. miškelyje, esančiame Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 400 Eur įgijo psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), tuomet dalį šios medžiagos suvartojo pats, dalį – 0,838 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), iš anksto suderinęs sandorį „Telegram“ programėlėje, 2025 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val., ties (duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 30 Eur pardavė T. P., o likusią dalį – 0,019 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono) laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. 21.40 val., kol atvyko policijos pareigūnai ir, atlikę buto kratą, rado 0,019 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono). Šiais savo veiksmais I. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat I. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuo 21.14 val. iki 21.40 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas du tikslus, t. y., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš E. B. įsigijo didelį kiekį – 24,689 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono), kurią laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. 21.40 val., kol atvyko policijos pareigūnai ir, atlikę buto kratą, virtuvėje rado didelį kiekį – 24,689 g psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono). Šiais savo veiksmais I. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat I. Š. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 0,129 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) ir neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. 21.40 val., kol atvyko policijos pareigūnai ir, atlikę buto kratą, rado jam priklausančias 0,129 g narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys). Šiais savo veiksmais I. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, I. Š. buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūčio 7 d., 14.30 val.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. spalio 3 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 7 d.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 7 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas konstatavus, kad taikyti griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Skunde kaltinamojo I. Š. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, arba pakeisti kaltinamajam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.

12. Skunde nurodoma, kad kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumas niekaip neleidžia daryti išvados, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Bausmės griežtumas gali būti vertinamas kaip aplinkybė, kuri gali lemti asmens bandymus bėgti (slėptis), tačiau skundžiama nutartimi suėmimas nebuvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo egzistavimas nebuvo nustatytas ir ankstesnėse nutartyse dėl kardomosios priemonės – suėmimo I. Š. taikymo.

13. Gynėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad iki suėmimo paskyrimo kaltinamasis nedirbo, savaime nėra pagrindas manyti, jog jis darys naujas nusikalstamas veikas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kad nusikalstamų veikų darymas yra I. Š. pragyvenimo ar pajamų šaltinis. Iš „SODRA“ duomenų matyti, kad kaltinamasis iš tikrųjų oficialiai nedirbo, tačiau jis iš tikrųjų užsiėmė darbine veikla neoficialiai, tokiu būdu stengėsi išvengti priverstinio skolų išieškojimo. Šiuo metu I. Š. galėtų dirbti oficialiai, nes jis turi specialybę, buvusio darbdavio vertinamas kaip labai kvalifikuotas specialistas ir galėtų vėl būti priimtas dirbti į tą pačią įmonę. Taigi labai tikėtina, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, lėšų pragyvenimui gautų iš teisėtos darbinės veiklos.

14. Skunde tikinama, kad ankstesnis I. Š. teistumas taip pat savaime neleidžia manyti, jog, būdamas laisvėje, jis darys naujas nusikalstamas veikas. I. Š. buvo teistas tris kartus, tačiau jo teistumai yra išnykę. Paskutinį kartą jis buvo teistas beveik prieš dešimt metų. Taigi I. Š. ilgą laiką nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, todėl nėra laikytinas asmeniu, kuris nusikalstamas veikas daro dažnai ar nuolat, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo būdas. Taigi tikimybė, kad kaltinamasis per santykinai trumpą laiką iki nuosprendžio priėmimo galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nedidelė.

15. Gynėjas pastebi, kad I. Š. kardomoji priemonė – suėmimas yra taikoma jau aštuonis mėnesius. Kaltinamojo suėmime išbūtas laikas laikytinas pakankama ir efektyvia atgrasymo nuo nusikaltimų darymo priemone. Be to, kaltinamasis, darydamas naujas nusikalstamas veikas, dar labiau pablogintų savo padėtį. Nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir neapsunkinti savo padėties kaltinamąjį skatintų tai, kad jis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus.

17. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti I. Š. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

18. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi kaltinamajam I. Š. pratęstas suėmimas paliktinas galioti.

19. BPK 121 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad kardomoji priemonė, taip pat ir suėmimas, gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis/kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamojo gynėjo skunde nėra ginčijamas duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad I. Š. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas. Skunde yra tvirtinama, kad žemesnysis teismas nepagrįstai konstatavo, jog taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bei sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje (švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų). Taigi aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl paminėto suėmimo taikymo pagrindo bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatytos suėmimo sąlygos egzistavimo.

20. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti taikomas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba šiame straipsnyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių nusikaltimų ar nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

21. I. Š., kuris paskutinį kartą buvo nusikaltęs beveik prieš dešimtmetį, šiuo metu yra kaltinamas penkių nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių dvi yra priskiriamos sunkių ir dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms, o viena yra baudžiamasis nusižengimas, padarymu. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia manyti, kad I. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jis iš nusikalstamų veiksmų gavo pajamų, kurios galimai buvo tapusios ir vienu iš kaltinamojo bei jo artimųjų pragyvenimo šaltinių, jos buvo naudojamos ir jo priklausomybės keliamų poreikių tenkinimui. Įvertintina ir tai, kad I. Š. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti žemesniojo teismo išvadai, kad taikyti I. Š. kardomąją priemonę – suėmimą yra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes manytina, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

22. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. Š. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, jis iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo dirbo neoficialiai. Vis tik nurodyti faktai, atsižvelgus į aplinkybes, aptartas šio procesinio sprendimo 21 pastraipoje, niekaip nepaneigia pagrįsto manymo, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Šiuo atveju manytina, kad kaltinamojo palaikomi socialiniai bei ekonominiai ryšiai nesulaiko jo nuo galimų nusikalstamų veiksmų darymo. Tokios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad kaltinamasis galėtų įsidarbinti ankstesnėje darbovietėje, kurioje dirbo beveik prieš penkerius metus ir kurioje yra charakterizuojamas teigiamai. Šiuo atveju, vertinant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, iš esmės nėra reikšminga tai, ar jis gautų pajamų iš oficialios ar iš neoficialios darbinės veiklos.

23. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad I. Š. parinkus švelnesnę ar švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiektas vienas iš tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, t. y. nebus patikimai užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Švelnesnės kardomosios priemonės šiuo metu efektyviai neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų kompleksinio įgyvendinimo. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta suėmimo taikymo sąlyga.

24. BPK 119 straipsnyje yra nustatyta, kad kardomosios priemonės, taip pat ir suėmimas, yra skiriamos, siekiant užtikrinti tris alternatyvius tikslus: 1) įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese; 2) netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą; 3) užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Čia pabrėžtina, kad kardomosios priemonės nėra alternatyva bausmei ir jomis galima siekti tik anksčiau nurodytų tikslų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminą buvo nutarta pratęsti siekiant užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui. Skundžiamoje nutartyje nebuvo konstatuota, kad kardomosios priemonės terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ar užtikrinti netrukdomą procesą. Šioje nutartyje iš tikrųjų yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju kaltinamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nes jis yra kaltinamas ir dviejų sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Vis tik toks žemesniojo teismo teiginys neleidžia daryti išvados, kad šiuo atveju buvo nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, jis tik rodo, jog buvo padaryta išvada, kad taikoma kardomąja priemone bus efektyviai įgyvendinamas ir dar vienas kardomųjų priemonių tikslas, nors vien tik jo įgyvendinimui griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo metu, tikėtina, nebūtų būtinas.

25. Pažymėtina, kad faktas, jog vienam iš kaltinamųjų toje pačioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę, nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo I. Š., nes kardomųjų priemonių taikymo klausimai yra sprendžiami atsižvelgiant į konkretų asmenį bei jo galimai padarytą nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas apibūdinančius faktus, t. y. individuliai. Tvirtinti, kad skundžiamoje nutartyje aplinkybės, reikšmingos kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, buvo įvertintos netinkamai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

26. Esant aptartų aplinkybių visumai, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo skundas negali būti tenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi kaltinamajam I. Š. pratęstas suėmimas turi būti paliktas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi kaltinamajam I. Š. pratęstą suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.