- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 1-978-408/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- A. S., J. S.
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2009 m. vasario 24 d. Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 1 MGL (130 litų) dydžio bauda; 2) 2010 m. vasario 24 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų; 3) 2010 m. gegužės 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. 75 parų arešto bausme; 4) 2010 m. spalio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2010 m. gegužės 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios – 2010 m. gegužės 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 75 parų arešto bausmės iš dalies pridedant šiuo bei 2010 m. vasario 24 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. c) galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 parų arešto, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs; 5) 2011 m. rugpjūčio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, t.y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2013 m. gegužės 21 d., apie 2 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti nukentėjusiuosius A. S. ir J. S. ir tyčia, nulupęs sofos ranktūrį, juo trenkė vieną kartą nukentėjusiajam J. S. į galvos sritį, antrą kartą – į ranką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia nulupęs sofos ranktūrį ir juo trenkdamas vieną kartą nukentėjusiajam J. S. į galvos sritį, antrą kartą – į ranką, sukėlė J. S. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
A. S. dėl nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, jog 2013-05-20 vakare grįžo iš draugų, mamos paprašė, kad ji atiduotų pinigus, kuriuos jai anksčiau buvo padavęs. Mama A. S. tų pinigų nedavė, kad būtų prašęs automobilio raktelių, neatsimena. Dėl to su mama kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu susibarė. Mamai tada negrasino, sakė, kad pats nusižudys, nors taip elgtis neketino, tai pasakė tik iš piktumo. Kai susipyko su mama, tėvo J. S. namuose nebuvo. Susipykęs išėjo pas draugus. Grįžo neblaivus nakties metu, apie 2 val. Garsiai beldė į duris, duris atidarė mama. Jos prašė, kad duotų pinigų susimokėti už Taksi automobilio paslaugas. Mama pinigų nedavė. Labai supyko ir nuėjo į savo kambarį, ten iš piktumo sulaužė pora kambaryje buvusių savo kėdžių, nulupo sofos ranktūrį. Į konfliktą su mama įsikišo ir tėvas J. S.. Jis kažką pasakė, ką konkrečiai – neatsimena. Tada link jo užsimojo nuluptu sofos ranktūriu, jam tuo ranktūriu apie pora kartų sudavė. Kur pataikė, nežino. Po to išėjo iš namų, kadangi nenorėjo tolimesnių konfliktų. Grįžo paryčiais, kadangi sekančią dieną reikėjo į darbą. Namuose jau laukė policijos pareigūnai, kurie iš tėvo priėmė pareiškimą dėl konflikto. Po kelių dienų su tėvais susitaikė, jų atsiprašė. Jie atleido. Po šio įvykio išvažiavo į Kaišiadoris, ten dirbo ir gyveno. Tėvams savo adreso ir telefono numerio nesakė. Kadangi negyveno pas tėvus, todėl negavo nei vieno šaukimo atvykti apklausai. Šiuo metu vėl gyvena pas tėvus, kur gyvens ir ateityje. Yra teistas, paskutinį kartą 2011 m., šiuo metu bausmes atlikęs pilnai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, dėl to gailisi, su tėvais susitaikė, daugiau su jais nesipyksta (b. l. 87).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas pilnai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 273 str. sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš nukentėjusiosios A. S. parodymų matyti, kad 2013-05-20 pirmas konfliktas tarp jos ir grįžusio neblaivaus sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., įvyko apie 17 val., kai sūnus grįžo išgėręs iš parduotuvės ar draugų. Žino, kad jam gerti negalima, kadangi turi priklausomybę nuo alkoholio. Išgėręs A. pradėjo reikalauti, kad jam dar duotų pinigų – suprato, kad greičiausiai norėjo dar išgerti, atsisakė jam duoti pinigų. Tada jis pradėjo reikalauti, kad duotų šeimos automobilio užvedimo raktelius. Raktelių jam taip pat nedavė, kadangi jis buvo neblaivus. Dėl to sūnus supyko, pagriebė virtuvėje ant stalo padėtą peilį nuo stalo įrankių komplekto – buku galu. Tuo metu pati išėjo iš namo į kiemą. Paskui į kiemą atbėgo ir sūnus A.. Jis, nukreipęs peilį, sakė duoti automobilio raktelius. Jam pasakė, kad neduos, kad jis baigtų taip elgtis, kad skambins policijos pareigūnams. Kaip tik tuo metu rankose turėjo savo mobilaus ryšio telefono aparatą, kurio šiuo metu pavadinimo neatsimena ir šiuo metu naudojasi kitu telefonu, kadangi tas telefono aparatas, praėjus kažkiek laiko po šio įvykio, įkrito į gėlių laistymo vonelę ir nuskendo. Tada A. koja spyrė ir išspyrė jai iš rankų tą telefono aparatą. Jis į ranką nepataikė, todėl nesužalojo. Pamatęs, kad nieko negaus, jis grasino – sakė, kad pats nusižudys. Jam atsakė, kad jis tegul daro, ką nori. Tada A. metė į krūmus peilį ir išėjo. Paėmė peilį ir parnešusi padėjo atgal į virtuvę. Šio konflikto metu A. nesužalojo, tik grasino peiliu nusižudyti. Tuo metu jo išsigando, buvo nemalonu, nežinojo, ko iš jo galima tikėtis. Kiek atsimena, šito konflikto metu vyro J. S. namuose nebuvo, jis buvo kažkur išvažiavęs. Po kiek laiko namo grįžo vyras J. S., jam papasakojo, ką padarė A.. Tai apkalbėję, vakare, nuėjo miegoti. Nakties metu, jau po vidurnakčio, galėjo būti 2013-05-21, 2 val. nakties, išgirdo, kad į namo duris garsiai beldžia, daužo, atidarė duris, už durų stovėjo išgėręs sūnus A. S.. Jis įėjo į namą, jai ir vyrui – savo tėvui – sakė, kad duotų jam pinigų. Pinigų jam nedavė. Tada jis nuėjo į savo kambarį antrame aukšte, buvo įpykęs, nuėjo paskui jį. Matė, kaip jis savo kambaryje pagriebė kėdę, trenkė ją į grindis ir taip sulaužė, sulaužė ir antrą kėdę, bei nuo savo sofos nulupo medinį ranktūrį. Tai darydamas jis grasino viską išdaužyti ir abu su vyru užmušti. A., pagriebęs sulaužytą sofos ranktūrį, juo trenkė vieną kartą savo tėvui J. S. į galvą ir vieną kartą – į ranką. Pačiai jis jokių smūgių nesudavė, jį visą laiką ramino. Tada iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus vėl išėjo kažkur į (duomenys neskelbtini). Gana greitai atvyko policijos pareigūnai, kai sūnus grįžo, juos jau rado namuose. Greičiausiai policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri A. išvežė į Apskrities ligoninę. Kada A. iš ligoninės grįžo į namus, tikslios datos neatsimena. Grįžęs, jis jos ir vyro dėl įvykusio konflikto nuoširdžiai atsiprašė. Jam atleido. Nuo to laiko su sūnumi nekonfliktavo. A. jokių pretenzijų dėl įvykusio konflikto neturi ir ateityje neturės. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje A. išsikraustė iš namų ir šiuo metu gyvena kitu adresu, kur konkrečiai – nežino (b. l. 15-17).
Iš nukentėjusiojo J. S. parodymų matyti, kad 2013-05-21 apie 2 val. nakties, įvykus konfliktui, sūnus A. pora kartų su sofos nuluptu ranktūriu sudavė: vieną kartą - į galvos sritį, antrą kartą – į ranką. Nuo tų smūgių ant galvos ir ant rankos buvo guzas ir mėlynė. Pirmas apklausinėjęs pareigūnas buvo išdavęs užduotį, su kuria turėjo kreiptis pas teismo medicinos ekspertus. Kadangi sūnus, grįžęs iš ligoninės, tiek paties, tiek savo mamos atsiprašė, o jie jam atleido, pas teismo medicinos ekspertus dėl padaryto sužalojimo nesikreipė, kadangi nenorėjo nustatyti savo sužalojimo sunkumo laipsnio. Taip pat nori papildyti, kad sūnaus sulaužytos dvi kėdės ir nuluptas sofos ranktūris. Tada su juo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Dėl kėdžių sulaužymo ir sofos ranktūrio nulupimo turtinė žala padaryta tik jam pačiam, nei pačiam, nei žmonai jokia turtinė žala nepadaryta. Su sūnumi A. jau susitaikė, jam pretenzijų dėl šio įvykio neturi ir ateityje neturės. Šiuo metu sūnus gyvena atskirai, su juo mažai bendrauja (b. l. 20, 23).
Iš 2013-05-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14).
Iš 2013-05-21 asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-05-21 7.27 val. pil. A. S. konstatuotas 1.49 promilės girtumas (b. l. 24).
Surinktų objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 145 str. 1 d., be to, sukėlė žmogui fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. d.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis A. S. pilnai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitam ir objektyviam visų bylos aplinkybių ištyrimui, todėl, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis A. S. teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 37-47), A. S. priklausomybės ligų įskaitoje užregistruotas (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psicho aktyviąsias medžiagas). Atlikus psichiatrinį tyrimą, išvadoje konstatuota, kad A. S. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (b. l. 76-83).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad A. S. yra padaręs du nusikaltimus, anksčiau teistas, tačiau jauno amžiaus, dirbantis, konfliktas įvyko tarp šeimos narių, prisipažino, gailisi, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Paskyrus bausmę kaltinamojo atžvilgiu yra taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytas bausmės mažinimas.
Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti:
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2011-08-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-05-29.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.