Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A., A. L., V. L., Z. L., valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis V. L., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė B. L.. Jie turėjo keturis vaikus: A. L., Z. L., V. L., I. A. (L.). Pareiškėja yra I. A. dukra. Tiek po V. L., tiek po B. L. mirties nei vienas iš sutuoktinių vaikų į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, palikimo nepriėmė. Palikimą po V. L. mirties priėmė jo sutuoktinė B. L.. Sutuoktiniai gyvendami santuokoje buvo įgiję 0,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9198 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties B. L. tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypus, juose vykdė ūkinę veiklą.

2.2. B. L. po savo mamos I. A. mirties buvo paveldėjusi namą, kuriame gyveno su šeima, tačiau jis nebuvo registruotas kaip jos nuosavybė valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. I. A. namą statė maždaug 1974 metais. Valstybinė komisija 1974 m. rugsėjo 30 d. aktu nutarė priimti pilietės I. A., A., asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijai. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, namas nebuvo registruotas VĮ Registrų centras, nors yra Valstybinės komisijos 1974 m. rugsėjo 30 d. aktas bei 1988 m. kovo 11 d. parengta namo byla.

2.3. Po I. A. mirties B. L. su vyru ir vaikais liko gyventi tame pačiame name, jį prižiūrėjo, tvarkė. 2010 m. spalio 7 d. B. L. papildomai nusipirko 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie namo (duomenys neskelbtini). Po B. L. mirties palikimą priėmė pareiškėja, kuri tvarkė ir prižiūrėjo visą po jos mirties likusį turtą – namą ir žemės sklypus. B. L. žemės sklypus buvo įsigijusi pirkimo pardavimo sutartimis, o namą buvo perėmusi valdyti po savo mamos I. A. po jos mirties. Ji bandė tvarkyti namo dokumentus ir registruoti namą, buvo padarytas įrašas VĮ Registrų centras, tačiau dokumentai nebuvo baigti tvarkyti, įrašas panaikintas. Nepaisant to, kad namas nebuvo registruotas VĮ Registrų centras, jame nuo pat jo pastatymo momento gyveno B. L. su savo mama, vėliau su savo vaikais, o po B. L. mirties namu rūpinosi pareiškėja L. Č.. Ji sprendė visus su namo priežiūra susijusius klausimus, jį tvarkė, prižiūrėjo.

3. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriais prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

5. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

6. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos seneliai V. L. ir B. L. gyvendami santuokoje buvo įgiję 0,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9198 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė V. L., o (duomenys neskelbtini) mirė B. L.. Testamentų registre velionio V. L. palikimo priėmimų faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų nėra įregistruota. Po B. L. mirties dėl palikimo priėmimo 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Iš Rietavo savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, jog V. L. iki mirties gyveno kartu su žmona B. L., adresu (duomenys neskelbtini). Po mirties turtą perėmė ir valdė žmona B. L.. Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 2 d. ūkininko raštas, kuriuo ūkininkas A. K. patvirtina, kad pagal L. Č. prašymą padėjo jai žemės priežiūros darbuose nuo 2011 m., kai ji paveldėjo žemės sklypus iš močiutės B. L..

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja ir jos senelė B. L. kaip įpėdiniai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. pareiškėjos senelė B. L. po sutuoktinio V. L., o pareiškėja po senelės B. L. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypus. Velionių vaikai į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinius faktus, kad po V. L. mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti B. L., o po pastarosios mirties palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti pareiškėja L. Č.. Tokie pareiškėjos ir jos senelės veiksmai įrodo, kad tiek senelė, tiek pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkai, turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad B. L. po sutuoktinio V. L. mirties, o pareiškėja po senelės B. L. mirties, priėmė palikimą pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

10. Pareiškėja ir jos senelė su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamos turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po V. L. mirties palikimą priėmė B. L., o po B. L. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkinami. Šių faktų nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

11. Pareiškėja, taip pat prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjos senelės B. L. mama I. A. apie 1974 metais pastatė namą. Po velionės I. A. mirties namą paveldėjo B. L., kuriame gyveno su šeima, o po B. L. mirties namu rūpinosi pareiškėja L. Č.. Iš 1974 m. rugsėjo 30 d. Akto valstybiniam asmeninio gyvenimo namo priėmimui matyti, kad namo statyba pradėta 1974 m. balandžio 24 d., namo konstrukcijos atitinka projekto reikalavimus, pastovumo, saugumo ir kokybės atžvilgiais taikomos normaliai eksploatacijai, todėl Valstybinė komisija nutarė priimti I. A. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijai. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių, namas nebuvo registruotas VĮ Registrų centras, nors yra Valstybinės komisijos 1974 m. rugsėjo 30 d. aktas bei 1988 m. kovo 11 d. parengta namo byla. Plungės rajono Stalgėnų apylinkės viršaičio 1992 m. birželio 22 d. potvarkiu Nr. 230, B. L. skirtas 1487 kv. m. žemės sklypas prie turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, Plungės raj.

14. Patikrinus VĮ Registrų centro duomenis nustatyta, jog nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas (CPK 179 straipsnis). Nėra duomenų apie gyvenamojo namo priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra. Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs (duomenys neskelbtini) metais būtų kada nors nutrūkęs. Be to, kad pareiškėja valdo minėtą pastatą nuo B. L. mirties netiesiogiai patvirtina ir tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. Č. gyvenamąjį namą valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nebuvo įgijusi nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statinys buvo valdomas kaip savas, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y., yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose, todėl pripažintina, kad L. Č. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.