Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta, laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

2) 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2020 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2020 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir 2020 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį 9 punktą, 72² straipsnį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje – palikta galioti;

3) 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, BK 187 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2020 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. sunaikino svetimą turtą visuotiniai pavojingu būdu: 2020 m. liepos 27 d. apie 23.20 val. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), degtukais padegdamas šiukšles, buvusias komunalinių atliekų konteineryje, stovėjusiame prie parduotuvės prekių priėmimo rampos, sunaikino du plastikinius 1,1 m² talpos komunalinių atliekų konteinerius, padarydamas (duomenys neskelbtini) 240,38 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. P. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, kad, tikslios datos nepamena, galimai 2020 m. liepos 27 d., tamsiu paros metu ėjo namo, žaidė su degtukais ir netyčia pataikė į konteinerį. Metė („šovė“) uždegtą degtuką, galvojo, kad degtukas nukrito ant žemės, nežinojo, kad jis nukrito į konteinerį. Jis pro tą konteinerį visada eina namo, tokiu būdu sutrumpina kelią. Nuo konteinerio ėjo gal 5 metrų atstumu. Grįžęs namo po dviejų minučių iškvietė gaisrinę, nes padegė netyčia. Buvo priėjęs prie konteinerio, kad užgesintų ugnį, nes pamatė, kad ėmė rūkti dūmai. Supranta, kad blogai pasielgė. Gailisi, išvadas padarė, daugiau taip nedarys. Sutinka atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kaltinamojo parodymai ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Iš byloje esančio 2020 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad 2020 m. liepos 27 d. apie 23.20 val. prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), buvo padegtas buitinių atliekų konteineris. Vienas konteineris sudegė visiškai, o antras buvo apgadintas nuo kito degančio konteinerio. Prie pareiškimo pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuotas sudegusių buitinių atliekų konteinerių vaizdas (1 t., b. l. 13–15).

Iš 2020 m. liepos 31 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pagal 2020 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1–2).

Liudininkė (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dirba parduotuvės vadove. Parduotuvė yra adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 28 d. ryte pastebėjo, kad prie parduotuvės prekių priėmimo rampos yra sudegęs vienas plastikinis mišrių komunalinių atliekų konteineris, o kitas toks pat komunalinių atliekų konteineris yra apdegęs. Jo buvo apsvilęs visas šonas, išsilydęs dangtis. Konteineris tolimesniam naudojimui netinkamas. Apie tai ji informavo (duomenys neskelbtini) administraciją, dėl turto sugadinimo parašė pareiškimą policijoje. (duomenys neskelbtini) administracija informavo, kad komunalinių atliekų konteineriai yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir nurodė jų vertę, kurią ji pateikė pareiškime policijai. (duomenys neskelbtini) komunalinių atliekų konteinerius nuomoja iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. gruodžio 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotuvės apsaugą vykdo (duomenys neskelbtini). Parduotuvė ir jos išorė yra stebima vaizdo kameromis. 2020 m. liepos 27 d. vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip buvo padegti komunalinių atliekų konteineriai. Šį vaizdo įrašą ji pateikia prie bylos medžiagos. Pati to vaizdo įrašo nematė ir kas padegė komunalinių atliekų konteinerius nežino, tačiau iš aplinkinių kalbų žino, kad tuos komunalinių atliekų konteinerius padegė šalia parduotuvės esančiame daugiabutyje gyvenantis jaunuolis pravarde (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–26).

Iš 2020 m. liepos 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto dėl kilusio gaisro Nr. R-211 matyti, kad gaisro, kilusio 2020 m. liepos 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), objektas – šiukšlių konteineris. Apie gaisrą gelbėjimo tarnybai 2020 liepos 27 d., 23.50 val. pranešė M. P.. Gelbėjimo pajėgos atvyko 2020 m. liepos 27 d. 23.53 val., gaisras užgesintas 2020 m. liepos 27 d. 23.59 val. Gaisro metu sudegė plastikinis šiukšlių konteineris. Gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (nenustatytų asmenų veika) (1 t., b. l. 44–45).

Iš 2020 m. rugpjūčio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. rugpjūčio 7 d. liudytojos R. L. pateikti du kompaktiniai diskai su vaizdo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuota kaip jauno amžiaus, smulkaus sudėjimo vyras, dėvintis sportinį kostiumą, prie komunalinių atliekų konteinerių numeta kažką degančio ir taip uždega atliekas, buvusias konteineryje. Po kurio laiko jis vėl prieina prie konteineryje degančių atliekų, jas pataiso ir greitu žingsniu nueina (1 t., b. l. 50–52).

Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), M. P. parodė vietą, kur prie parduotuvės prekių iškrovimo rampos stovėjo komunalinių atliekų konteineris, kurį jis padegė. Taip pat parodė kryptį, kur jis nuėjo padegęs šiukšlių konteinerį (1 t., b. l. 55–62).

(duomenys neskelbtini) pateikė 240,38 eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 36–38).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. P. tyčia visuotinai pavojingu būdu sugadinus svetimą turtą pasitvirtino.

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia sugadinus svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą visuotinai pavojingu būdu patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojos parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos aktas dėl kilusio gaisro ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltės įrodymais.

Liudytojos R. L. parodymais, (duomenys neskelbtini) pateiktais rašytiniais duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – du šiukšlių konteineriai, kurių bendra vertė 240,37 eur.

Nors kaltinamasis teigė, kad konteinerį padegė netyčia – tiesiog einant pro šalį ir bežaidžiant su degtukais įkrito degantis degtukas į konteinerį, tačiau šiuos jo parodymus paneigia jau aptarti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, priešgaisrinės tarnybos aktas, todėl šie parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose aiškiai matyti, jog kaltinamasis ne atsitiktinai eina pro šalį, o tikslingai, iš pradžių numetęs kažką degančio ant žemės prie konteinerio, prieina prie šiukšlių konteinerio, jame kažką aktyviai daro, tada stebi, kas vyksta jo viduje, po to kiek paėjęs į šalį stebi konteinerį iš toliau, sugrįžta prie jo, dar kartą kažką jame daro ir po to staigiu žingsniu pasišalina. Būtent po šių jo veiksmų ir pasišalinimo ima rūkti dūmai ir kyla gaisras. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte nurodyta, jog gaisras kilo ne savaime, o dėl žmogaus veiksmų. Šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis veikė sąmoningai, tyčia.

Kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu požymiai, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes.

M. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis sutinka atlyginti žalą.

M. P. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare negydytas, nesilankė (b. l. 110), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje konsultuotas/gydytas dėl Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (F10.2) (b. l. 109), tačiau 2020 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1019/2020 nurodyta, kad M. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 125). nuo 2020 m. vasario 14 d. lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą (b. l. 169), specialisto išvadoje konstatuota, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 175).

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbo, mokosi, administracine tvarka teistas daug kartų, daugiausia dėl nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, be to, M. P. anksčiau teistas tris kartus. Ankstesnius nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu, jam buvo skirtos laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Paskutiniu nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas taip pat ir už svetimo turto sugadinimą jį padegant, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. P. bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 1 metams 6 mėnesiams, nes kaltinamasis neneigė, jog turtas sugadintas dėl jo veiksmų, pats iškvietė ugniagesius, padaryta žala nėra didelė, sutiko ją atlyginti.

Nors byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltę pripažįsta, sutiko duoti parodymus ir juos davė. Tai sudarė sąlygas proceso greitumui ir operatyvumui – byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-261-489/2018) pasisakyta, kad sutrumpinto įrodymų tyrimo (BK 273 straipsnis) ir BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų taisyklių, skirtų baudžiamojo proceso operatyvumui, taikymo ar netaikymo baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nesieja su lengvinančių ar sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių nustatymu. Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, esant aptartoms aplinkybėms, nors kaltinamojo prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįstamas, tačiau byloje yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl M. P. paskirtoji bausmė mažintina 1/3 ir skirtina sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Kadangi ši nusikalstama veika padaryta prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu M. P. paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, pridedant dalį (keturis) mėnesius šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams. Dalinis bausmių sudėjimo būdas pasirinktas įvertinus tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą, savo poelgį vertina blogai.

Pažymėtina, jog kaltinamasis šią naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus, tepraėjus vos keliems mėnesiams po to, kai sulaukė pilnametystės. Vertinant jo pavojingumą taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (kitų nuosprendžių), kaltinamasis augo šeimoje, kuri vaiko teisių apsaugos specialistams žinoma nuo 2002 m. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, vaikų motinos girtavimo. 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, motina yra visiškai nusišalinusi motinos pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, gyvena kitu adresu. 2019 m. gegužės 16 d. ir 28 d. dėl M. P. intoksikacijos alkoholiui buvo pildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa – nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, M. P. įpareigotas nuvykti į RPLC konsultacijai pas gydytoją dėl priklausomybės alkoholiui, lankyti mokyklą. M. P. turi problemų su alkoholio vartojimu, yra priklausomas, dauguma jo administracinių nusižengimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu vykdoma probacija, jam skirtas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. M. P. teigia, jog jis draudimų stengiasi laikytis, byloje nėra duomenų, kad būtų pažeistos probacijos sąlygos.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vadovaujantis teismų praktika, turi būti vengiama laisvės atėmimo bausmės skyrimo, jei bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai – kaltinamojo nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija gali būti pasiekta ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant kaltinamajam draudimus bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, esant nuolatinei probacijos pareigūnų stebėsenai, pagalbai ir kontrolei, gali turėti teigiamą įtaką M. P. elgesio korekcijai, integracijai į visuomenę. M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 valandos, bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 6 punkte, 7 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytus įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje (duomenys neskelbtini) pareiškė 240,38 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ( 1 t., b. l. 36–38).

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė bendrą 240,38 eurų turtinę žalą. Žalos dydis pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija ir sutinka jį atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo M. P. civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai 240,38 eurus turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys byloje (b. l. 49), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 valandos, bei skiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2020 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. P. 240,38 eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 38 centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius byloje (b. l. 49), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.