Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai F. I., atsakovės atstovei Editai Godliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2015-03-25 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus įsakymą dėl pacientei F. I. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T1-508;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą – 300 000 Eur.

Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagal kurią 2014-04-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja nutarimu Nr. 10-18-S-7158 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 149 ir 150 straipsnius. Po valstybės pareigūnais priverstinai priskirtos psichikos ligos diagnozės ir jos paviešinimo Lietuvos medicinos ir teisėsaugos institucijoms 2014 metais buvo sustabdyti baudžiamieji tyrimai visose ikiteisminio tyrimo bylose: 2014-07-11 byloje Nr. 41-1-1259-09, 2014 m. byloje Nr. 41-1-483-10, 2014-04-23 byloje Nr. 41-1-804-10, 2014-04-23. Teigia, kad jokių medicinos pagalbos paslaugų neprašė, nedavė tokioms nei žodinio, nei raštiško sutikimo, kadangi jos nebuvo suteiktos, o pabloginta fizinės ir sveikatos ir emocinė būklė, galimai, neteisėtu susitarimu suklastoti medicinos dokumentai.

Ginčijamas įsakymas pažeidžia Pareiškėjos žmogaus ir paciento teises, yra parengtas vadovaujantis neegzistuojančiais teisės aktais. Be to, Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius Kontrolės Nr. T3-214/2014 ataskaita Nr. D17-511127 (toliau – ir Ataskaita) yra nepagrįsta ir neteisėta dėl tokių argumentų: 1) neteisingai nurodytas kontrolės objektas, nes 2014-06-18 skunde ir 2015-01-05 prašyme Tarnybos prašė atlikti kontrolę pagal 16 skundo punktų, kurių esmė buvo du aspektai: pateikti teisinę išvadą dėl priverstinai priskirtos psichikos ligos diagnozės procedūrinio teisėtumo ir pateikti teisinę išvadą dėl žmogaus ir paciento teisių pažeidimų; 2) Ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau nevertintas gydytojos A. S. veiksmų teisėtumas ir atitikimas vidaus ir tarptautinės teisės reikalavimams; 3 pastraipos teiginys „Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje įrašė preliminarią diagnozę pagal savo profesinę kompetenciją“ yra neteisėtas dviem pagrindais: a) nepateikti gydytojos kvalifikaciją ir kompetenciją patvirtinantys dokumentai ar bent jų regalijos; b) niekur nepateiktas ir neaprašytos preliminarios diagnozės nustatymo procedūriniai veiksmai, jų teisėtumas ir indikacijos arba bent kokie požymiai, įgalinę gydytoją tokiems neatsakingiems ir neteisėtiems sprendimams; 3) kontrolės metu buvo tik vertintinas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kortelės užpildymas gramatine prasme; 4) Ataskaitoje pateikiama sąmoningai klaidinga informacija apie G. S. ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis veiksmų atitikimą šios įstaigos vidaus dokumentams; 5) Ataskaitoje pateikta melaginga informacija apie tai, kad atsisakė pasirašyti SMPS kortelėje; 6) Ataskaitoje neteisėtų G. S. ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties veiksmų kaltė neteisėtai perkeliama policijos pareigūnams ir Lietuvos bei pačios VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties taisyklėms; 7) Ataskaitoje nėra pateikta analizės ir išvadų dėl priverstinai priskirtos psichikos ligos diagnozės procedūrinio teisėtumo ir dėl žmogaus ir paciento teisių pažeidimų vidaus ir tarptautinės teisės ir normatyvinių aktų požiūriais, iš šešiolika prašymų punktų neatsakyta į 14 klausimų, į vieną pateiktas atsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nebuvo vertinti Prievartos veiksmų jos asmens atžvilgiu panaudojimas, profesinių pareigų ir etikos pažeidimai, procedūrinių reikalavimų pažeidimai, medicininių dokumentų klastojimas, žmogaus teisių pažeidimai ir neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų kvalifikavimas pagal požymius veikų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

Pažeidimai pasireiškė tuo, kad nebuvo Pareiškėjos raštiško sutikimo dėl procedūrų, diagnozių nustatymo ar gydymo, nebuvo informuota apie priverstinai priskirtą psichikos susirgimo diagnozę, nebuvo supažindinta su medicininiais įrašais, neteisėtai paviešinta informacija apie nesamą susirgimą, medicininių dokumentų klastojimas, galimas piktnaudžiavimas ir prekyba poveikiu, privataus būsto ir privatumo pažeidimas. Todėl buvo pažeisti E. Ž. Teisių Konvencijos 2, 3, 5.1, 8, 14, 17 straipsniai, Konstitucijos 6, 7, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 29 str.

Dėl neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, veiksmų, padarytos ir tebedaromos tokios žalos: socialinis asmenybės sunaikinimas, moralinė žala, žala sveikatai, teisinė žala, materialinė žala (dėl sunkių sužalojimų tyrimus darėsi UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“, turėjo pirkti daug vaistų, medikamentų sveikatos stiprinimui). Neteisėtais medikų veiksmais padaryta tokia teisines pasekmes ir grėsmes sveikatai bei gyvybei paliekanti žala: 1) sustabdyti baudžiamieji tyrimai bylose, 2) nutraukti ikiteisminiai tyrimai, 3) Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tęstinio terorizavimo, 4) sukurtas precedentas naujoms nusikalstamoms veikoms rastis, 5) sukurtas precedentams socialiniam mobingui, persekiojimui, patyčioms; 5) atimta visaverčio asmeninio ir socialinio gyvenimo galimybė; 6) atimta profesinės veiklos galimybė ir perspektyvos; 7) atimta mokslinės veiklos galimybė, dalyvavimo mokslinėse iniciatyvose, leidinių publikavimo galimybė. Žalos atliginimą skaičiuoja minimalų - iš Pareiškėjos išprievartauta, sunaikinta ir sugadinta materialaus turto už 300 000 Eur. Kadangi dėl melagingos medikų diagnozės Generalinė prokuratūra atsisakė pardėti ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo ir asmens terorizavimo, nenustačius nusikaltimus padariusių asmenų, ji negali įrodyti turto prievartavimo faktus.

Per teismo posėdį Pareiškėja prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis neturėjo prievolės pasirašytinai įforminti pacientės sutikimo/atsisakymo, kuriuo ji patvirtintų sutinkanti/atsisakanti jai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Nagrinėjamu atveju, pakako žodinio pacientės nesutikimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų, kurios pacientei ir nebuvo visa apimtimi suteiktos, šį faktą patvirtinant Kvietimo kortelėje padarytais įrašais. Tiek policijos pareigūnai, iškvietę greitąją medicinos pagalbą, tiek atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, elgėsi teisėtai. Gydytoja psichiatrė G. S. pagal susidariusios situacijos (kvietimo priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai) objektyvias galimybes (pacientės atsisakymas bendrauti su atvykusia brigada ir vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą) iš dalies įvertino pacientės psichinę sveikatos būklę, kiek toje situacijoje buvo įmanoma iki pacientei atsisakant kalbėti su atvykusia brigada – pabendravo su paciente (,,<...> pacientė nusiskundimų neišsakė, teigė, kad jos bute naktimis kartais būna vyrų, rašė paaiškinimą policijai“), atliko objektyvų sveikatos būklės, nustatė tik preliminarią diagnozę. Preliminarios diagnozės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytos galutinės klinikinės diagnozės statusas yra skirtingas. Gydytojos psichiatrės G. S. kvietimo kortelėje pagal TLK pažymėtas ligos kodas (duomenys neskelbtini), reiškiantis preliminarų diagnozavimą, kaip pacientės sveikatos būklės pagal buvusias indikacijas įvertinimą, savaime nereiškia, kad Pareiškėjai prieš jos valią buvo nustatyta ir Kvietimo kortelėje įrašyta psichiatrinė liga, tokiu būdu klastojant medicininę dokumentaciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2015-03-25 įsakymo Nr. T1-508 teisėtumo ir pagrįstumo, žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis 2014-03-27 10.26 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), pagal policijos kvietimą, kurio priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai (kiti). Gydytoja psichiatrė G. S. ir pagalbinis darbuotojas R. L. apie 10.42 val. atvyko pas Pareiškėją. Gydytoja psichiatrė G. S. į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelę įrašė, kad pacientė F. I. nusiskundimų neturi, nenori kalbėti su brigada, pasakė, kad jos bute naktimis kartais būna vyrų, rašė paaiškinimą policijai, atsisakė važiuoti į ligoninę, policijos komisariatą, pasirašyti atsisakė. Atlikusi Pareiškėjos apžiūrą, kortelėje pažymėjo arterinį kraujo spaudimą – 150/85, pulsą – 70 kartų per minutę, preliminarios diagnozės šifrą – (duomenys neskelbtini) bei rekomendaciją kreiptis į psichiatrą. F. I. palikta vietoje, nurodyta, kad nėra būtinybės perduoti Pareiškėjos į polikliniką. Išvykimo laikas – 11.18 val. (t. I, b. l. 131-132).

Tarnyba 2014-06-23 gavo Pareiškėjos 2014-06-18 skundą, kuriame ji prašė: 1) įvertinti gydytojų P. S. ir G. S. veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą priskiriant Pareiškėjai psichikos ligų diagnozes; 2) įvertinti psichiatrės G. S. veiksmų atitikimą teisės ir etikos normoms, pažeidžiant Pareiškėjos asmens ir būsto privatumą, jos teises, viešinant informaciją apie nesamą psichikos susirgimą, savo profesiniais veiksmais įtakojant procesų sprendimus nusikalstamų veikų prieš jos asmenį tyrimuose; 3) įvertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą be akivaizdaus poreikio ir jos sutikimo kviečiant GPM ir nurodant GMP iškvietimo priežastį - psichikos ir elgesio sutrikimai; 4) įvertinti J. G.-D. specialisto išvadą Nr. G 1150/14(01), kaip teismo medicinos apžiūros dėl lytinio nusikaltimo fakto nustatymo diagnostikos ir išvadų pagrįstumą bei atitikimą teisės ir norminiams aktams; 5) pripažinti negaliojančiomis jai prievartiniai priskirtas psichikos ligų diagnozes ir dokumentus, kuriose jos įrašytos, ir išbraukti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ją iš ASPĮ informacinės sistemos. Jeigu tai ne institucijos įgaliojimų sfera, prašė nurodyti institucijas, į kurias galėtų kreiptis su šiuo prašymu; 6) įvertinti medikų ir policijos pareigūnų veiksmus, viešinant tendencingą ir melagingą konfidencialią informaciją apie jos asmenį, pažeidusią jos teises ir padariusią didelę materialinę ir nematerialinę žalą; 7) atsakyti į klausimą, ar gali būti teikiama policijos pareigūnams melaginga išvada apie jos psichikos ligos diagnozę, kuri žinomai neturi įtakos nusikalstamos veikos tyrimui, nes ji turi nukentėjusiojo asmens procesinį statusą; 8) atsakyti į klausimą, ar gali policijos pareigūnai teikti užklausimą visoms Lietuvos psichiatrijos įstaigoms apie tai, ar ji nesigydė šiose ligoninėse, o jeigu gydėsi, tai kokia yra jos psichikos ligos diagnozė, nors ta informacija žinomai neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, kadangi ji turi nukentėjusiojo asmens procesinį statusą; 9) pateikti teisinę išvadą dėl prievartinės psichikos ligos diagnozės priskyrimo; 10) atsakyti į klausimą, kas ir kokia tvarka turi atlyginti materialinę ir nematerialinę žalą dėl prievartinės žinomai melagingos psichikos ligos diagnozės priskyrimo (t. I, b. l. 162-171).

Tarnyba 2014-07-04 raštu Nr. D2-8616-(1.20) informavo Pareiškėją, kad neturi įgaliojimų įpareigoti asmens sveikatos priežiūros įstaigą pašalinti iš paciento medicinos dokumentų neteisingus ir nepagrįstus įrašus, informavo, jog konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais, neturint raštiško paciento sutikimo teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir kitoms šioje tvarkoje bei kituose tokią teisę suteikiančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms institucijoms. Skundo dalis dėl 2011-10-06 VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebus nagrinėjama, nes praėjo daugiau nei vieneri metai, kai sužinojo, kad Pareiškėjos teisės galimai buvo pažeistos. Informavo, kad skundo dalis dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra paliekama nenagrinėta, nes Pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba neturi teisių ir įgaliojimų vertinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados pagrįstumo bei spręsti dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, taip pat Tarnyba nėra kompetentinga vertinti policijos pareigūnų veiksmų. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl Tarnyba nenagrinės skundo dalies dėl žalos atlyginimo (t. I, b. l. 188-189)

2014-10-18 Pareiškėja Vilniaus miesto VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui pateikė skundą dėl prievartinio psichikos ligos diagnozės priskyrimo ir asmens teisių pažeidimo, kuriuos siejo su 2014-03-27 greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimu (t. I, b. l. 176-186)

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis 2014-11-05 raštu Nr. 8-R-360 informavo Pareiškėją, kad greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kortelė negali būti panaikinama, taisoma ir pan. Savo diagnozę nustatyti, patikslinti, paneigti ar patvirtinti gali kreipiantis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą (polikliniką), kurioje yra registruota. Paaiškino, kad nenustatė jokių gydytojos G. S., įstaigos pažeidimų, taip pat pateikė 2014-03-27 10:25:14 kvietimo garso įrašą (t. I, b. l. 187).

2015-01-05 Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, pateikdama įrodymus, kad pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir prašydama nagrinėti jos 2014-06-18 prašymą (b. l. 174-175).

2015-03-23 Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-214/2014 ataskaitoje Nr. D17-51-(1.27) nurodyta, kad kontrolės metu vertinta F. I. Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė Nr. 112105 (apskaitos forma Nr. 110/a), pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusios gydytojos Medicinos praktikos licencija, pareigų instrukcija, darbo sutartis, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus patvirtinti įstaigos vidaus dokumentai: 2014-11-25 įsakymu Nr. 1-R-84 patvirtinta darbo procedūra – Ligonio būklės įvertinimas, diagnozės nustatymas. Skubios medicinos pagalbos suteikimas ir ligonio nukreipimas tolimesniam gydymui ir tikslūs duomenų įrašai iškvietimo kortelėje forma Nr. 110/a, Pacientų skundų ir pareiškimų nagrinėjimo procedūra, Paciento informacija dėl sveikatos būklės, atsisakius gydymo ar hospitalizacijos, Paciento ar jo atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Ataskaitoje konstatuota, kad greitąją medicinos pagalbą į pacientės namus iškvietė policija, gydytoja G. S., nebuvus pacientės sutikimo, jos išsamios objektyvios somatinės bei psichinės sveikatos būklės nevertino, gydymo neskyrė, be pacientės sutikimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą jos nevežė, t.y. pacientės teisių nepažeidė. Padaryta išvada, kad 2014-03-27 F. I. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (t. I, b. l. 117-118).

Tarnybos direktorius 2015-03-25 įsakymu Nr. T1-508, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 30 punktu ir atsižvelgdamas į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą kokybės kontrolę pagal Pareiškėjos skundą dėl jai 2014-03-27 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei parengtą Kontrolės Nr. T3-214/2014 2015-03-23 ataskaitą Nr. D17-51-(1.27), nustatė, kad 2014-03-27 F. I. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų (t. I, b. l. 119).

Nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar Tarnyba, atlikusi pacientei F. I. 2014-03-27 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šios paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų bei įvertinti, ar pagrįstai Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl Tarnybos direktoriaus 2015-03-25 įsakymo Nr. T1-508.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 (2014-12-04 redakcija, toliau – ir Aprašas).

Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tarnyba, nustačiusi, kad pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai, priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo.

Aprašo, reglamentuojančio skundų Tarnyboje nagrinėjimo tvarką, 4.1 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pagal Aprašo 23 punktą Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, 26.5 p. – gavus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos šio aprašo 26.1 papunktyje nurodytų visų skundo nagrinėjimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar) įstaigos darbuotojų paaiškinimus, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, darbuotojas/tarnautojas surašo Kontrolės ataskaitos (3 priedas) projektą dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, kuris vizuojamas Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Kontrolės ataskaitos projekte teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Pagal Aprašo 30 punktu skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad gydytoja psichiatrė G. S. (I-ma gydytojos psichiatrės kvalifikacinė kategorija) pas Pareiškėją vyko policijos kvietimu. Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkoje, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr. 133, 8 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, jei jie įtaria sunkius asmens psichikos būklės sutrikimus, privalo kviesti psichiatrijos pagalbą arba patys pristatyti asmenį į psichiatrijos įstaigą. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kortelėje kvietimo priežastimi nurodyti psichikos ir elgesio sutrikimai (kiti) (t. I, b. l. 131-132). Tuo remiantis atmestini Pareiškėjos argumentai, kad gydytoja G. S. įsiveržė be Pareiškėjos leidimo, nes šiuo atveju vyko pagal policijos iškvietimą.

Pagal Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 (2007-08-01 redakcija), 6 punktą kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga pagal kompetenciją privalo užtikrinti (suteikti ir organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-11-06 įsakymu Nr. V-895, nustatyta GMP įstaigos uždavinys – pradėti teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915), skubiai juos nugabenti į stacionarinę ASPĮ arba patarti kreiptis į ambulatorinę ASPĮ (3 punktas); GMP įstaigos veiklos apskaita ir atskaitomybė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas formas. Gali būti naudojami ir GMP įstaigos vadovo patvirtinti vidaus dokumentai (32 punktas).

Pareiškėjos teigimu, pažeidimai pasireiškė tuo, kad nebuvo jos raštiško sutikimo dėl procedūrų, diagnozių nustatymo ar gydymo. Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats (14 str. 1 d.); paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas (15 str. 2 d.); sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus (3 str.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyti atvejai, kada būtina paciento sutikimo rašytinė forma, o būtent kai - yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus bei prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą. Nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad šiuo atveju VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stočiai nekilo pareiga gauti Pareiškėjos rašytinio sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o Pareiškėjos nusiskundimų nenurodymas, nenoras kalbėti su atvykusia brigada, kategoriškas atsisakymas vykti į ligoninę nagrinėjamu atveju pagrįstai įvertintas kaip Pareiškėjos nesutikimas sveikatos paslaugų teikimui, kuriam rašytinė forma nebuvo nustatyta ir privaloma. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, Tarnyba pagrįstai nenustatė VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėja argumentuoja, kad nebuvo informuota apie priverstinai priskirtą psichikos susirgimo diagnozę, nurodo, kad Tarnyba nepateikė išvados dėl priverstinai priskirtos psichikos ligos diagnozės procedūrinio teisėtumo. Formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-20 įsakymu Nr. V-1234, nustatyta, kad už kortelės duomenų teisingumą atsako ją pildanti ASPĮ (3 punktas); kortelę pildo ASPĮ, teikiančios GMP paslaugas, asmens sveikatos priežiūros specialistai (4 punktas); kortelė pradedama pildyti gavus kvietimą teikti GMP paslaugą (5 punktas); kortelė baigiama pildyti suteikus GMP paslaugą (6 punktas); kortelėje įrašomi pacientui suteiktų GMP paslaugų duomenys, būtini pacientui suteiktai medicinos pagalbai aprašyti, statistinei analizei ir ataskaitoms sudaryti (10 punktas). Šių taisyklių 28.8 p. detalizuota, kad pagal kompetenciją įrašoma nustatyta preliminari diagnozė (nurodo gydytojas)/vyraujantis sindromas (nurodo skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas)/simptomas (nurodo paramedikas) ir kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį peržiūrėtą ir pataisytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Tuo atveju, kai pacientui nustatoma ūmi liga/nelaimingas atsitikimas, užtušuojamas atitinkamas langelis.

„Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklėse nėra nustatyta galimybė asmens sveikatos priežiūros specialistui nustatyti ir į kvietimo kortelę įrašyti galutinės paciento diagnozės. Nagrinėjamu atveju gydytoja G. S. preliminariai nurodė įtarimą dėl galimos ligos (sveikatos sutrikimo). Preliminarios diagnozės įrašymas nereiškia patvirtinimo apie nustatytą ligą. Tai įtarimas, kokia liga gali būti diagnozuota, tačiau galutinei diagnozei nustatyti ir patvirtinti būtini išsamesni tyrimai, todėl kvietimo kortelėje ir buvo rekomenduota kreiptis į psichiatrą. Taigi, Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai buvo diagnozuota liga, nes preliminarios diagnozės nustatymas nėra tapatus galutinės diagnozės nustatymui.

Remiantis Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. V-601, 4.2 p. gydytojo psichiatro praktika – gydytojo psichiatro pagal nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens psichikos sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. GMP gydytojo pareiginių nuostatų, patvirtintų VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus 2012-11-26 įsakymu Nr. 1-R-56 (b. l. 141-143), 16 punkte, be kita ko, nustatyta, kad atvykus pas ligonį ar nukentėjusį, GMP gydytojas įvertina jo būklę, esant reikalui, skubiai teikia medicininę pagalbą savo kompetencijos ribose, <...>. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad gydytoja psichiatrė G. S., pagal susidariusioje situacijoje buvusias galimybes įvertinusi pacientės sveikatos būklę ir Kvietimo kortelėje įrašiusi įtartą preliminarią (duomenys neskelbtini) diagnozę, neviršijo šioje medicinos normoje apibrėžtų gydytojo psichiatro kompetencijos ribų.

Kaip minėta, ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137, 30 punktu ir atsižvelgiant į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą kokybės kontrolę pagal Pareiškėjos skundą bei parengtą Kontrolės Nr. T3-214/2014 2015-03-23 ataskaitą Nr. D17-51-(1.27). Nurodyti teisės aktai yra įregistruoti, oficialiai paskelbti Teisės aktų registre ir įsigalioję, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19, 20 straipsniuose, todėl šis Pareiškėjos argumentas niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Teismas taip pat neturi duomenų, kad atliekant kokybės kontrolę vertinti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus patvirtinti įstaigos vidaus dokumentai negalioja, tokių įrodymų nepateikė ir Pareiškėja.

Pareiškėjos skundo argumentai dėl prievartos veiksmų panaudojimo nepagrįsti ir paneigiami byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad Pareiškėjai atsisakius bendrauti su GMP brigada, jokios sveikatos priežiūros paslaugos (išskyrus kraujo spaudimo ir pulso pamatavimą) jai nebuvo teiktos (t. I, b. l. 131-132).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo Pareiškėjos skundą dėl 2014-03-27 jai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, remdamasi galiojančiais teisės aktais ir VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus patvirtintais įstaigos vidaus dokumentais pagrįstai nustatė, kad F. I. 2014-03-27 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, todėl ginčo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja taip pat prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą - 300 000 Eur.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėja žalos atsiradimą sieja su Tarnybos atliktu Pareiškėjai 2014-03-27 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės atlikimu. Teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, nenustatė jokių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento - neteisėtų veiksmų - negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta Pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

Teismas nenustatė Tarnybos, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ar gydytojos G. S. jokios nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos posėdyje pateikto prašymo pranešti prokurorui, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje.

Teismas taip pat pažymi, kad E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos F. I. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.