Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariato atstovui Ž. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariato Anykščių policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariato 2014 m. vasario 10 d. oficialaus perspėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK Anykščių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjas Ž. Č. 2014-02-04 tarnybiniu pranešimu informavo komisariato viršininką, jog yra gauti duomenys apie G. Ž. ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, linkusiais nusikalsti, todėl pasiūlė pareiškėjui taikyti oficialų perspėjimą (b. l. 24). Iš rezoliucijos ant tarnybinio pranešimo bei įgaliojimo matyti, jog komisariato viršininkas įgaliojo pareigūną Ž. Č. taikyti prevencinio poveikio priemonę (b. l. 24-25). Utenos AVPK Anykščių r. PK 2014-02-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Utenos AVPK Anykščių r. PK viršininko, atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie G. Ž. elgesį, pareiškėjui nutarta taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 26). Pareiškėjas duoti paaiškinimus dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme atsisakė. Vykdydamas minėtą nutarimą, Utenos AVPK Anykščių r. PK KPS vyresn. tyrėjas nurodė, kad G. Ž. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves bei, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškė pareiškėjui oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu buvo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, oficialiai perspėjant, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 27). Pareiškėjas su taikyta prevencine poveikio priemone supažindintas raštu, jam įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas (b. l. 4).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl oficialaus perspėjimo yra kilęs prevencinių poveikio priemonių taikymo teisinių santykių srityje. Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir tvarką numato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (toliau – Užkardymo įstatymas). Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencijos poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Tokiu būdu, teisės normos prevencinių priemonių taikymą sieja su Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytos informacijos turėjimu bei aplinkybe, kad ši informacija turi būti gauta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nurodyto straipsnio blanketinis pobūdis nulemia, kad būtina vadovautis jame nurodytos informacijos rinkimą reglamentuojančiais teisės aktais, konkrečiai – Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad operatyvinė informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir, kad dėl tokių ryšių bei dėl paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; 2008-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1859/2008, 2009-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1387/2009).

Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos nacionalinės teisės aiškinimui bei taikymui (ABTĮ 4 str. 3 d.), savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.).

Pareiškėjo skundo priėmimo metu teismas 2014-03-10 nutartimi pasiūlė atsakovui, tuo atveju, jei oficialus perspėjimas yra grindžiamas valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančiais duomenimis, esant galimybei išslaptinti įrodymus, o jeigu įrodymai nebus išslaptinti, įpareigojo atsakovą juos pateikti teismui susipažinti (b. l. 17). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui susipažinti įslaptintus faktinius duomenis, sudarančius tarnybos paslaptį, iš kurių matyti, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui G. Ž. grindžiamas žvalgybos metu surinktais duomenimis apie jo ryšius su organizuota nusikalstama grupuote, bendravimą su šios grupuotės nariais.

Be to, atsakovas teismui pateikė policijoje surinktą viešą informaciją apie pareiškėją. Byloje pateiktas įtariamų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašas patvirtina, kad Utenos AVPK Anykščių r. PK 2013-07-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00291-13, kurioje G. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-12-05 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris 2014-02-20 nutartimi pratęstas; Utenos AVPK Anykščių r. PK 2014-01-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00077-14, kurioje R. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 29). Be to, pareiškėjas anksčiau tris kartus buvo teistas (baudžiamosios bylos Nr. 53-1-00002-85, Nr. 53-1-00614-00, Nr. 53-1-00361-02), išnykus teistumui, duomenys perkelti į archyvą (b. l. 28). Pareiškėjas pripažino, kad paskutinį kartą buvo teistas 2002m. už vagystes, bausmės atlikimo laikas baigėsi 2007m. Be to, prevencinių poveikio priemonių taikymo registro išrašas patvirtina, jog pareiškėjui praeityje buvo taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas (b. l. 30). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui praeityje skirti teismo įpareigojimai – nebendrauti su L. M., tačiau pareiškėjas šių įpareigojimų nevykdė, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2001-01-05 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 212¹ str. ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams bei 1250 Lt dydžio bauda (b. l. 31-33). Atsakovas, pagrįsdamas pareiškėjo ryšius su nusikalstamos grupuotės nariais, nurodė, jog Utenos AVPK Anykščių r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 53-1-00291-13 ir baudžiamoji byla, kurioje G. Ž. kaltinamas tuo, kad veikė organizuotoje grupėje kartu su A. B. ir R. B. susitarę neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas (kokainą bei kanapes) ir jų dalis, turint tikslą jas platinti, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t. y. A. B. organizuoja narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą bei platinimą R. B., o R. B. ir G. Ž. vykdo narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą bei platinimą, bus perduota nagrinėti teismui. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su A. B., kuriam 1998-09-09, 2004-08-11, 2005-09-01, 2009-09-25 buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai, L. M., kuriam skirti teismo įpareigojimai nuo 2000-10-05 iki 2001-01-05, 2002-03-08 taikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. L. M. 2004 m. skirta laisvės atėmimo bausmė 13 metų, jis ryšius su pareiškėju palaikė netgi būdamas laisvės atėmimo vietoje. Pareiškėjas taip pat bendrauja su I. G., su kuriuo susipažino būdamas įkalinimo vietoje, R. K. Įvardyti asmenys buvo teisti, jiems anksčiau skirtos prevencinio poveikio priemonės – oficialūs perspėjimai. G. Ž. teismo posėdyje neneigė pažįstantis ir bendraujantis su aukščiau nurodytais asmenimis, tačiau teigė, jog juos sieja tik darbiniai ryšiai. Šie vieši duomenys patvirtina G. Ž. glaudžius ryšius su anksčiau teistais asmenimis, kuriems taikytos prevencinio poveikio priemonės. Teismas, vertindamas išvardintus duomenis, atsižvelgia į tai, kad pareiškiant oficialų perspėjimą pareiškėjui, jam buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ir jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, tačiau G. Ž. atsisakė paaiškinti šias aplinkybes ir tai, teismo vertinimu, laikytina G. Ž. nenoru atskleisti jo ryšių su organizuota nusikalstama grupe bei jos nariais, siekiant išvengti prevencinio poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu.

Apibendrinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad jie leidžia teigti, jog G.Ž. vykdyta tam tikra veikla turi teisei priešingą bei pavojingą pobūdį, todėl prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kitiems teisės aktams, kelia pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Be to, iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjo palaikomi tarpusavio ryšiai su L. M., A. B., I. G., R. K. yra ilgalaikiai, pastovūs ir neapsiribojantys vien darbinio pobūdžio bendravimu. Pareiškėjo teiginiai, kad oficialus perspėjimas negalėjo būti pareikštas vien todėl, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, atmestini, kadangi atsakovas pateikė pagrįstų duomenų apie tai, kad net ir būdamas įkalinimo vietoje, G. Ž. gali daryti nusikalstamas veikas, juolab, kad Užkardymo įstatymas, kuriame įtvirtinti prevencinių priemonių taikymo pagrindai, nenustato draudimo oficialų perspėjimą taikyti asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose. Teismas nenustatė aplinkybių, jog ginčijamu nutarimu bei jo pagrindu priimtu oficialiu perspėjimu, nepagrįstai pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, taip pat nenustatyta, jog buvo pažeista pusiausvyra tarp būtinybės apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią (ar kitą įslaptintą) informaciją (viešojo intereso) ir pareiškėjo teisių apsaugos.

Nagrinėjamu atveju teismas, tikrindamas, ar oficialus perspėjimas pareiškėjui paskirtas esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir priimdamas sprendimą, remiasi ne tik faktiniais duomenimis, kurie sudaro valstybės paslaptį, ir dėl to pareiškėjui susipažinti negalėjo būti pateikti vadovaujantis galiojančiais įstatymais (pvz., Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 3, 7, 12, 23 str.), bet ir vieša (neįslaptinta) prie nagrinėjamos bylos pridėta medžiaga. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamoje byloje esančiais viešais dokumentais ir su Utenos AVPK Anykščių PK KPS pateikta riboto naudojimo medžiaga, konstatuoja, kad visų byloje ištirtų duomenų visuma juos vertinant įrodymų pakankamumo aspektu patvirtina išvadą, jog pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas buvo pritaikytas esant Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Byloje nustatyta, kad Utenos AVPK Anykščių PK viršininkas, susipažinęs su Utenos AVPK Anykščių PK KPS vyresn. tyrėjo 2014-02-04 tarnybiniu pranešimu dėl G. Ž., 2014-02-04 parengė įgaliojimą, suteikiantį teisę aukščiau nurodytam pareigūnui pareikšti pareiškėjui prevencinę priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 24-25). Utenos AVPK Anykščių PK KPS vyresn. tyrėjo nutarimas G. Ž. taikyti oficialų perspėjimą įformintas raštu, jis patvirtintas policijos įstaigos vadovo, oficialus perspėjimas pateiktas pareiškėjui susipažinti ir pasirašyti, jam įteiktas dokumento nuorašas (b. l. 26-27, 4). Išvardinti duomenys patvirtina išvadą, kad Utenos AVPK Anykščių PK oficialų perspėjimą G. Ž. pareiškė, laikydamasis Užkardymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. Ž. skundas dėl pareikšto oficialaus perspėjimo panaikinimo nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

G. Ž. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2014 m. vasario 10 d. pareikšto oficialaus perspėjimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.