Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

V. T. ( V. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, rusas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ,Klaipėda, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

V. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-09-24, apie 23.50 val., elektriniu metalo pjovimo prietaisu, nupjovė E. B. priklausančio buto, esančio Šturmanų g. 38-3, Klaipėda, dviejų pakopų metalinius laiptus su aikštele, kurių vertė 1600 Lt ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą. E. B. sugadintus laiptus rado 2011-09-25 (duomenys neskelbtini) namo kieme. Sugadintų laiptų atstatymo darbus meistras įvertino 718 Lt.

Kaltinamasis parodė, kad kaimynui E. B. nupjovė laiptus, nes tam buvo priežasčių. Kaimynų susirinkime jam buvo leista pastatyti laiptukus, tačiau jis pastatė tokius laiptus, kad jie užtvėrė visiems kaimynams praėjimą. Jis dėl tų laiptų kreipėsi į įvairias institucijas ir į policiją, tačiau niekas tuo klausimu negalėjo padėti. Kai buvo statomi laiptai, viskas buvo užversta žemėmis, negalėjo preiti ir jis ir kaimynė B. B.. Jis turėjo kojos traumą ir koja darbinga tik 50 procentų, todėl jam sunku lipti per tuos laiptus. Jis su E. B. nebendravo, tačiau ir konfliktų tarp kaimynų anksčiau nebuvo. E. B. atsikraustęs į jų namą, pasakė, kad „mes čia neegzistuojame“, jis čia šeimininkas ir darys ką norės. Kadangi E. B. laiptus pasistatė neteisėtai, todėl juos ir nupjovė, be to, jis savo patalpas pasididino kaimynų patalpų sąskaita. Šiuo metu renka medžiagą apie E. B. neteisėtą statybą, tačiau dar negavo atsakymo iš savivaldybės ir Registrų centro, be to laiptų remontas E. B. nekainavo, jis pats juos susivirino.

Nukentėjusysis, privatus kaltintojas E. B. parodė, kad jis vykdė bute remonto darbus, gavo leidimą statyboms ir sutikimą iš kaimynų statyti laiptus. Kaimynas V. T. nėra buto savininkas, todėl ant leidimo statybai pasirašė jo mama. Praėjimas pro jo buto duris yra 2 m. pločio, laiptai užima 1 m. plotą, todėl praėjimui vietos užtenka. Kaimynė B. B. į butą gali pateikti per kitas duris, tačiau jos užtvertos tvora. Kol vyko statybos, praėjimas pro laiptus nebuvo sutvarkytas, tačiau baigęs darbus praėjimą sutvarkė, tačiau vykstant remonto darbams, kaimynai galėjo eiti žole. Po remonto atvažiavęs į butą vežti daiktus pastebėjo, jog nėra kauptų, jie buvo nupjauti. Klausinėjo kaimynų, gal kas matė kur dingo laiptai, tačiau kaimynai nieko negalėjo pasakyti. Pats apvažiavęs visus kaimynus, laiptus rado vieno kaimyno kieme ir juos nufotografavo. Kaimynas paaiškino, jog laiptus jam į kiemą atvežė V. T.. Apie įvykį pranešė policijai. V. T. nupjautus laiptus pats susiremontavo, kad per žiemą laikinai galėtų jais naudotis, laiptai buvo apibraižyti ir nupjauti turėklai. Nupjauti laiptai sukėlė nepatogumus nešant į butą daiktus. Savaitgaliais pas jį atvažiuoja vaikas ir jam girdint su V. T. apsižodžiavo, dėl to vaikas išsigando ir nenorėjo pas jį važiuoti. Tokiu būdu jis patyrė ir moralinę žalą. Mano, jog V. T. nupjovė laiptus, nes supyko, kai atsisakė iš jo pirkti komunikacijas. Už savo veiksmus V. T. turi atsakyti.

Liudytoja B. B. parodė, kad V. T. ir E. B. yra jos kaimynai. Kieme konfliktų nebūdavo, tačiau įvyko vienas konfliktas dėl laiptų. E. B. nusipirko palėpę, kuri anksčiau buvo V. T. buto dalis. Anksčiau toje vietoje laiptų nebuvo, todėl ji pasiūlė V. T. duoti sutikimą E. B. išsikirsti atskirą įėjimą į butą ir leisti jam pasistatyti laiptus. Ji pasirašė ant sutikimo durims iškirsti, V. T. pasirašė ant leidimo laiptams statyti. Leidime buvo nurodyta kokio dydžio bus laiptai ir kiek jie užims žemės. Užimtos kaimynų žemės dalį E. B. žadėjo grąžinti. Po kiek laiko E. B. pastatė ne pagal projektą didelius laiptus. Praėjimas pro laiptus buvo ilgai nesutvarkytas ir į butą ji eidavo per kitą įėjimą. Vėliau E. B. prie laiptų pametė kelias plyteles. Vieną dieną ji pamatė, kad nėra kaimyno laiptų, E. B. jos klausė, kas nupjovė laiptus, tačiau ji nieko paaiškinti negalėjo. Ji negirdėjo kas pjovė laiptus, tačiau laiptų nebuvo porą mėnesių. V. T. eidamas takeliu pro kaimyno laiptus pasisuko koją ir tikriausiai todėl iš pykčio nuėmė tuos laiptus.

Liudytojas K. V. parodė, kad V. T. pažįsta, o E. B. yra jo kaimynas. V. T. jam pasakojo apie konfliktus su E. B.. Kartą. apie 12 val. nakties išgirdo, kad po mano kiemą kažkas vaikšto. Per langą pamatė po kiemą su broliu vaikštantį V. T.. Kai jie išėjo, savo kieme pamatė laiptų turėklus. Kitą dieną pamatęs V. T. rūkantį kieme, jo paklausė „kada pasiimsi, nes paskui žmogus ieškos“. Kai V. T. atnešė laiptų turėklus suprato, kad tuos laiptus V. T. atnešė iš savo namo, todėl pamanė, kad tas žmogus, kurio laiptai, ateis jų paimti. V. T. nesakė, kad laiptus jis nupjovė. Jei V. T. laiptus būtų norėjęs pavogti jų nebūtų atnešęs į jo kiemą, o jei būtų palikęs kieme, tai juos būtų valkatos paėmę.

Ši baudžiamoji byla iškelta privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo skundą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorei nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-01629-11, nenustačius V. T. veikoje požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1d., t.y. vagystės , o turto sugadinimą įvertinus kaip veiką, numatytą BK 187 str. 1d. Iš 2011-12-19 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-01629-11, nenustačius V. T. veikoje požymių nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1d. (vagystės), išaiškinant nukentėjusiajam, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str., (turto sugadinimas) neatliekamas, tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Prokurorė savo nutarime nurodė, kad nupjautus laiptus kaltinamasis V. T. nunešė ir padėjo į gretimą kiemą, juos padėjo atvirai, kad šie būtų matomi ir pačiam nukentėjusiajam per buto langą, todėl nėra pagrindo teigti, jog V. T. turėjo tikslą laiptus pagrobti, t.y. padaryti veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, jog 2011-09-24, apie 23.50 val., V. T. elektriniu metalo pjovimo prietaisu tyčia nupjovė E. B. priklausantį turtą, dviejų pakopų metalinius laiptus, esančius Šturmanų g. 38-3, Klaipėda, taip sugadindamas svetimą turtą. Šie veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str. 1 d. požymius. Tačiau dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d., kai nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo yra žinomas, ikiteisminis tyrimas neatliekamas ( BK 407 str.) ir nukentėjusiajam paliekama teisė pradėti privataus kaltinimo procesą teisme.

Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog šiuo atveju V. T. savavališkai 2011-09-24, apie 23.50 val. elektriniu metalo pjovimo prietaisu tyčia nupjovė E. B. priklausantį turtą, dviejų pakopų metalinius laiptus, esančius Šturmanų g. 38-3, Klaipėda, dėl to, jog jie jam trukdė pareiti, tokiu būdu neteisėtais būdais įgyvendindamas savo tariamą teisę.

Tokie kaltinamojo veiksmai neteisėti, kaip matyti kilę ginčai tarp kaimynų sprendžiami neteisėtomis priemonėmis. Teisės teorijoje veikos, padarytos neteisėtomis priemonėmis vertinamos, kaip savavaldžiavimas. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai – žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės gynimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Taip veikdamas asmuo pats imasi vykdyti teisingumą, nesikreipdamas į teismą, pvz. - nesulaukęs teismo spendimo atlieka kasimo, griovimo, statybos, rekonstravimo ar kitus darbus, varžančius ginčo šalių interesus. Šiuo atveju kaltinamasis V. T. neturėjo tikslo pavogti ar sugadinti svetimą turtą, jo tyčia pasireiškė noru apginti savo tariamą teisę, dėl jam trukdančių pareiti laiptų. Todėl kaltinamojo V. T. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį, kaip savavaldžiavimas. Atsakomybė pagal minėtą BK straipsnį kyla tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir kiekvienu konkrečiu atveju jis įrodinėjamas atsižvelgiant į visos bylos aplinkybes: turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt. Visais atvejais nustatytina, kad didelę žalą sukėlė būtent savavališkas tikros ar tariamos teisės vykdymas.

Veikos kvalifikavimą pagal BK 294 str. 1 d. nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: veika, jos padariniai ir priežastinis ryšys. Veika pasireiškia, kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos tiek ginčijamos, tiek pripažįstamos, tikros ar tariamos teisės vykdymas.

Visi savavaldžiavimo požymiai atitinka kaltinamojo padarytą veiką, t.y. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos Respublikos BPK 407 str., reglamentuojantis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą, neatliekant ikiteisminio tyrimo, nenumato bylos užbaigimo privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 1d. Nusikalstama veika, numatyta BK 294 straipsnyje, nėra ta, dėl kurios baudžiamasis procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka ar tik paties nukentėjusiojo iniciatyva. Dėl savavaldžiavimo pobūdžio byla yra viešojo, o ne privataus kaltinimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, užbaigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą privataus kaltinimo tvarka nėra galimybės, todėl baudžiamoji byla perduodama prokurorui, nes V. T. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, o bylose dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnyje, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 str., 409 str.4 d.

nutaria:

privataus kaltinimo bylos procesą kaltinant V. T. (V. T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. nutraukti, bylos medžiagą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.