Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovei K. G. dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas J. G. teismo posėdyje parodė, kad girdėjo, kaip ieškovė sakė: „Palieku raktus, ir jūs juos parsinešite“. Suprato, kad ieškovė virtuvinius baldus atidavė, apie pardavimą ir paskolinimą nekalbėjo. Dukra savo baldus atidavė jiems, dukra tvarkė gautus baldus, pirko lankstus, rankenėles.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių dėl virtuvinių spintelių.

Dėl įpareigojimo atsakovę K. G. per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – devynis vienetus virtuvinių spintelių ir paaiškėjus, kad devyni vienetai virtuvinių spintelių pas atsakovę K. G. nėra išlikę natūra, ieškovei E. Ž. šio turto vertės - 385 EUR priteisimo

Iš 2010-02-19 PVM sąskaitos faktūros, serija IND Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijos) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavė, o Biržų r. savivaldybės Socialinės paramos skyrius nupirko devynias virtuvines spinteles, kurių bendra kaina – 1330 Lt (su PVM).

2010-02-22 Pašalpos našlaičiams ar likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti išmokėjimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), vykdant 2010-01-07 Biržų r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų r. savivaldybės administracija įsipareigoja skirti E. P. 6500 Lt vienkartinę pašalpą namų apyvokos daiktams pirkti ir ją pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” atsiskaitomąsias banko sąskaitas iki 2010-03-05, o gavėjas (E. P.) įsipareigoja prekes naudoti pagal paskirtį (sutarties 1, 1.1, 1.2 ir 2 p.). Iš 2010-02-24 https://www.i-linija.lt duomenų (kopija) matyti, kad 2010-02-24 dviem dokumentais ieškovei E. P. (tuometinė ieškovės ikisantuokinė pavardė) buvo išmokėta 1330 Lt (pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)”) ir 5170 Lt (pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“), t.y. iš viso 6500 Lt pagal 2010-01-07 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-02-22 Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal dvi skirtingas sąskaitas.

Socialinio tinklo „Messinger“ elektroninių žinučių turinys rodo, kad šalys susirašinėjo: atsakovė nurodo, kad (cituojama lietuvių kalba su skyrybos ženklais): „Mano sąžinė tai rami, nes tikrai žinau, jog 60 jau paduota!“. Ieškovė nurodo, kad „Būt gerai savo virtuviniai baldai susirinkti, kur leidau naudotis. Biški (taip tekste) nelaimė šeimoj atsitiko – teks man viską parduoti. Reikia man per mėnesį pinigai surinkti. Tai per mėnesį ieškokitės kitų baldų. Man pačiai sunku, bet tėvam turiu padėt, kai tokia bėda“. Į tai atsakovė atrašo: „Tai kad tu juos dovanojai, anuos išmečiau, kur aš tau gausiu naujus, dar butelį nupirkau – pas mus gėrėm visi už tai“. Ieškovė rašo, kad „Aš tau virtuvinį kampą dovanojau, o ne baldus, ką čia kliedi <...>“.

Šalių ir liudytojo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. gruodžio mėn. ieškovė dešimt metų terminui išsinuomojo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir išsikraustė iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini). Dalį savo buvusių baldų – miegamojo kampą, prieškambario baldus pardavė, virtuvinį kampą ir stalą padovanojo atsakovei. Ieškovė norėjo parduoti virtuvines spinteles, tačiau neatsiradus pirkėjų, o esant būtinybei atlaisvinti socialinį būstą, šias spinteles perdavė atsakovei. Ieškovės posėdžio metu pateiktu paaiškinimu, ji šiomis spintelėmis atsakovei leido naudotis, kol ras kur jas pasidėti, dėl panaudos sutarties termino nesitarė, žinojo, kad atsakovė turi virtuvinius baldus, bet ši žadėjusi juos atiduoti tėvams, o naudotis ieškovės baldais. Praėjus pusmečiui, po birželio 12 d. įvykusio konflikto su atsakove, pareikalavo baldus grąžinti, juos pasidės pas tėvus daržinėje, anksčiau ten nebuvo vietos. Nuomojamo namo šeimininkė neleido keisti virtuvinių baldų, kitur nebuvo jų kur pasidėti. Baldai buvo gero stovio, pirkti 2008 m., jų kaina buvo 1330 Lt, ieškinyje baldus vertina perskaičiavus į 385 EUR. Spintelių nedovanojo, o leido naudotis, todėl dabar jas nori susigrąžinti. Atsakovės paaiškinimu, ieškovė buvo jos draugė, jos dukros krikštamotė, jai išsinuomojus namą, pirko iš ieškovės prieškambario baldus sau, tėvams nupirko miegamojo kampą, sulūžusį virtuvinį kampą ieškovė jai atidavė. Ieškovė privalėjo atlaisvinti socialinį būstą, todėl skelbė apie virtuvinių spintelių pardavimą, atsakovė norėjusi nusipirkti spintelę kriauklei, tačiau neatsiradus pirkėjų šiems baldams, ieškovė jai juos padovanojo, sakydama: „Pasiimkit ir tas spinteles, ir man nereikės sukti galvos“.

Ginčas kilo iš sutartinių santykių. Siekiant tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagal teismo nustatytas ir ginčo šalių nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.). Teismas aiškinosi tikrąją tarp šalių sudarytos sutarties prasmę. Iš aukščiau aptartų parodymų matyti, kad ieškovė turėjo pareigą atlaisvinti socialinį būstą, todėl iki persikraustymo į nuomojamą namą dienos perleido bute buvusius baldus kitiems asmenims – pardavė miegamojo kampą, prieškambario baldus, padovanojo sulūžusį virtuvės kampą, į naujus namus išsivežė šaldytuvą, dujinę, komodą, vaikišką lovelę, kitus daiktus. Bute liko virtuvinės spintelės, kurių nepavyko parduoti. Atsakovė paaiškino, kad jai reikėjo spintelės kriauklei, būtų ją nusipirkusi, o kitas virtuvines spinteles ji turėjo. Abi šalys skirtingai aiškina sutarties rūšį: ieškovė – kad sudarė neterminuotą spintelių panaudos sutartį, o atsakovė – kad jai spintelės buvo padovanotos. Aiškinant sutartį atsižvelgtina į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Sutarties sudarymo metu šalis siejo draugiški kaimynystės santykiai, todėl tikėtina, kad nebuvo naudojama nei „dovanojimo“, nei „panaudos“ sąvokos, dėl ko atsakovė galėjo sudaromą sutartį suvokti skirtingai. Ieškovei nepavykus parduoti virtuvinių spintelių, besikraustant į namą, likusias spinteles ji paliko savo bute, patikėdama buto raktus ir leisdama atsakovei pasiimti ten likusius baldus. Atsakovė, turėdama analogiškos paskirties virtuvinius baldus, juos išvežė ir padovanojo savo tėvams, po to iš ieškovės buto parsigabeno kitas spinteles, ieškovės bute sumontavo kriauklės spintelę. Mažai tikėtina, kad šiuos veiksmus atsakovė būtų dariusi, jei būtų supratusi, kad po savaitės ar po pusės metų gali tekti šiuos baldus atiduoti, nes kainuoja ir baldų pervežimas, ir ardymas, jų sustatymas į vietas. Tuo labiau, kad atsakovė sumokėjo už ieškovės persikraustymui išnuomotą priekabą, benziną, pirko alkoholio. Ieškovės parodymai dėl sutarties sudarymo yra nenuoseklūs. Ji ieškinyje nurodo, kad paprašė atsakovės pasaugoti baldus jos bute, vėliau, kad leido naudotis, nors byloje nustatyta, kad atsakovė saugoti baldų neturėjo galimybės, ieškovė ieškinyje nurodė, kad leido naudotis spintelėmis, kol jų prireiks, o posėdžio metu paaiškino, kad spinteles veš ir sandėliuos pas tėvus daržinėje. Teismas įvertina sutarties sudarymo aplinkybes – ieškovė turėjo pareigą atlaisvinti butą, likę baldai buvo kliūtis, todėl jos pasakymą „Pasiimkit tas spinteles ir man nereikės sukti galvos“ protingas žmogus būtų supratęs kaip neatlygintiną daiktų atidavimą, t.y. dovanojimą. Kylant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai – ieškovė pasiūlė pasiimti spinteles. Šalys dėl sutarties sąlygų nesiderėjo, nesiaiškino, atsakovė sumokėjo visas ieškovės persikraustymo išlaidas, vakare išgėrė butelį alkoholio ir niekam nekilo klausimų, kokia sutartis buvo sudaryta. Teismas taip pat įvertina šalių elgesį po sutarties sudarymo – atsakovė naudojosi spintelėmis kaip savo turtu, jas remontavo, pakeitė lankstus ir rankenėles, įsidėjo lentynas, tai tęsėsi, kol šalių santykiai buvo draugiški, tarp moterų kilus ginčui vaiko gimtadienio metu, kitą dieną ieškovė pareikalavo grąžinti spinteles, t.y. pareikalavo nutraukti sutartį, nors ieškinyje nurodė, kad leido naudotis spintelėmis, kol jai jų prireiks.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis. Todėl dėl visų šių aukščiau nurodytų motyvų, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pirmojo ir antrojo (kaip betarpiškai susijusio su pirmuoju) reikalavimo, t.y. nei 1) įpareigoti atsakovę K. G. per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei E. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – devynis vienetus virtuvinių spintelių; nei 2) jei paaiškėtų, kad devyni vienetai virtuvinių spintelių pas atsakovę K. G. nėra išlikę natūra, priteisti ieškovei E. Ž. šio turto vertę - 385 EUR. Todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės K. G. bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2018-06-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-07-04 Leidimo ir pavedimo sutartimi E. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

2018-07-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Kadangi ieškinys yra atmestas, todėl atmestinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.). Tuo labiau, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai (pažymos) apie patirtas išlaidas ir pagal Tarnybos sprendimus abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos.

Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, todėl iš ieškovės nepriteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ir jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės E. Ž. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.