- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1121-538/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00301-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- P. S., A. S.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1121-538/2011
Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00301-2009-0)
2011 m. gruodžio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams P. S., A. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje R. S., D. K., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal LR galiojančias teisės normas per arti nuo jos valdos atsakovų sklype pasodintus dešimt vaismedžių ir vieną krūmą bei 23 tujų gyvatvorę. Nurodė, kad minimi augalai pasodinti pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2008 „Vienbučiai gyvenamieji namai“, patvirtinto 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-38 nustatytus atstumus nuo ieškovės sklypo ribos. Ne kartą kreipėsi į savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos darbuotojus, šie pareikalaudavo netinkamai pasodintus vaismedžius apsigenėti, tačiau po kiek laiko medžių šakos vėl suaugo ir vėl daro žalą ieškovei, t. y. ji negali pasisodinti gėlių ar kitų augalų, nes dėl pavėsio jie sunyksta, neauga. Paaiškino, kad tujas atsakovai pasodino maždaug prieš devynerius metus be jos leidimo prie pat tvoros, nors jos turėjo būti pasodintos 1 metro atstumu. Dėl tujų neauga gėlės, nes tujos yra iš pietų pusės, šakos lenda į jos teritoriją, jų šaknys trukdo susikasti žemę, be to, per jas nėra galimybės prieiti nusidažyti tvorą. Atsakovai 2–3 kartus per metus karpo tujas, tuo metu eina į jos teritoriją, trypia gėles. Karinto buvo dvidešimt stiebų, atsakovai jo nepjaustydavo, todėl teko du kartus taisyti stogą. Kai seniūnijos atstovai pradėjo lankytis, karintą atsakovai apgenėjo, paliko tik vieną stiebą, bet jis yra virš trijų metrų ir vėl liečia stogą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-03-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus P. S. ir A. S. pašalinti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančius: slyvą – ją perkelti 2 metrų atstumu nuo ieškovės S. J. sklypo ribos, vyšnią – ją perkelti 2 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. J. atsakovui P. S. 1255,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. S. ieškovei S. J. 17,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tujos sodintos prieš 8–11 metų, t. y. galiojant Respublikinėms statybos normoms RSN 151-92, kurios nenustatė tujų sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m. Tai reiškia, kad atsakovai privalo nepažeisti nustatyto maksimalaus aukščio ir tujas reguliariai karpyti, kad jos neviršytų 1,3 metrų aukščio, kartu tai atlikti nepažeidžiant ieškovės interesų, t.y. užtikrinti, kad genėjimo metu šakos nekristų į ieškovės teritoriją, šakas ir šaknis prižiūrėti taip, kad jos nebūtų ieškovės teritorijoje. Teismas sprendė, kad tujų gyvatvorės buvimas iš esmės ieškovės teisių nepažeidžia. Nors tujų gyvatvorė iš dalies užstoja saulę, negalima teigti, kad prie jos jokie augalai negali augti, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad prie tujų gyvatvorės gėlės auga. Dėl karinto, kuris yra uogakrūmis, įvairių laikotarpių teisinis reglamentavimas nustato, kad jis turi būti sodinamas ne arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai jį daugelį kartų retino, genėjo, sumažino aukštį. Iš 2011 metais atliktų atstumų matavimų (FAKP2 ir FAKP3) matyti, kad šis krūmas yra 1,05 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, t. y. leistina riba. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus slyvą ir vyšnią perkelti 2 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos ir pirmosios instancijos teismas prašymus tenkino. Taip pat nurodė, kad ieškovė geranoriškai atsisakė ieškinio dalies dėl likusių vyšnių perkėlimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. J. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą atmesti arba pakeisti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovus P. S. ir A. S. pašalinti per arti valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos (duomenys neskelbtini), žemės sklype pasodintus vaismedžius ir vieną krūmą bei prie tvoros susodintą tujų gyvatvorę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus: nukelti 1 vyšnią (iki 10 m. amžiaus) – 3 m atstumu nuo ribos; vyšnią (iki 5 m. amžiaus) – 2 m atstumu; 3 vyšnias (seno amžiaus) įpareigoti sumažinti aukštį ir genėti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 1 slyvą persodinti 2 m atstumu nuo ribos; karintą – 5 m atstumu nuo ūkinio pastato (3,40 m nuo ribos); tujų gyvatvorę – 1 m atstumu nuo ribos, išlaikant 1,30 m aukštį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su netenkinta ieškinio dalimi nesutinka, kadangi toks teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tujų gyvatvorė ieškovės teisių nepažeidžia. Miestų ir gyvenviečių sodybos RSN 151-92 respublikinės statybos normos nustato medžių ir krūmų nuo kaimyninio sklypo ribos atstumą – 1 m. Mano, kad normos taikomos sodinant tujas norint auginti kaip medžius ar kaip krūmus, o šiuo atveju yra kaip gyvatvorė. Atsakovai suformavo 0,05 m - 0, 15 m atstumu nuo ribos tujų gyvatvorę, kuri ieškovei trukdo tinkamai valdyti savo turtą – dažyti tvorą, kadangi tujų šakos nuolat prišlijusios prie tvorelės, ji rūdija. Karpydami gyvatvorę atsakovai eina į ieškovės privačią teritoriją, karpomos šakelės krenta tarp ieškovės auginamų gėlių, jie grėbstydami aplamdo gėles, dalį šakelių palieka, gėlės nenoriai auga ir dėl saulės šviesos trūkumo, kurią užstoja gyvatvorė. Taip pat teismo išaiškinimas dėl karinto yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į karinto aukštį – 3,20 m, (karintas vis dar auga ir gali išaugti iki 9 m). Taip pat pagal faktines aplinkybes yra likę 6 vaismedžiai (penkios vyšnios ir slyva). Visos susodintos per arti ribos, dvi vyšnios jų iki 10 m. amžiaus, likusios trys senos. Teismas įvertino ir patenkino ieškinį tik dėl vienos jauno amžiaus vyšnios ir slyvos, o vienos jauno amžiaus vyšnios nepagrįstai išvis nevertino. Likusių trijų seno amžiaus vyšnių teismas atsakovų neįpareigojo tinkamai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, genėti ir prižiūrėti. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė 63 proc. bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovės ieškinys pagrįstas ir teisingas: medelių bei gyvatvorės pasodinimo atstumai neatitinka Lietuvos Respublikos galiojusių ir galiojančių įstatymų. Taip pat nesutinka su teismo išaiškinimu dėl ieškinio sumažinimo, kadangi teisėjui kalbant apie tai, kad byla nagrinėjama naujai, kad šalims reikėtų taikiai spręsti konfliktą, ieškovė tik pasakė, kad sutiktų, kad senieji medžiai nebūtų persodinami, nes teismo proceso metu atsakovai juos stipriai apgenėjo, t. y. iš dalies patenkino ieškovės ieškinį ir prašė, kad teismas įpareigotų tinkamai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus juos genėti ir prižiūrėti, 23 tujas persodintų 1 m atstumu nuo ribos, karintą – 5 m atstumu nuo ūkinio pastato, slyvą – 2 m atstumu nuo ribos, vyšnią – 2 m atstumu nuo ribos. Toliau byla buvo nagrinėjama iš esmes, taikaus susitarimo šalims nesiūlyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. S. ir A. S. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, jis pagrįstas, todėl naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi atsakovė ginčija tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl nepatenkinto ieškinio, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad ginčas liko tik dėl tujų gyvatvorės, karinto, slyvos ir vyšnių perkėlimo. Tujų gyvatvorė užfiksuota nuotraukose (t. 1, b. l. 33, 35, 47, 52, 80,81, 82). Ginčo nekyla dėl to, kad yra 23 jų sodiniai. Iš J. L. PĮ 2009-08-25 sudaryto žemės sklypo plano (t. 1, b. l. 60, toliau – Planas) matyti, kad gyvatvorė yra 9 metrų ilgio, nuo ribos pasodinta už 5 cm iš pietų pusės. 2010-10-21 antstolės Nijolės Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 168–169, toliau tekste – FAKP1) nustatyta, kad gyvatvorės ilgis 7,90 m, iškasus tują matosi, kad šaknys smulkios, neišplatėjusios. 2011-02-09 antstolės Nijolės Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 196, toliau tekste – FAKP2) užfiksuota, kad gyvatvorės pasodinimo atstumas nuo tvoros svyruoja nuo 0,10 iki 0,20 m, gyvatvorės aukštis svyruoja nuo 1,05 m. iki 1,45 m. Pati gyvatvorė yra virš 10 metų senumo. 2011-01-29 ieškovės S. J., trečiojo asmens R. S., liudytojų S. V., R. K. pasirašytame ir teismui pateiktame rašte dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (t.1, b. l. 204, toliau – FAKP3) užfiksuota, kad tujų gyvatvorės atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos vidutiniškai 0,05 iki 0,15 m, ilgis – 8,20 m, aukštis nuo 1,11 m. iki 1,50 m. Amžius iki 9 m. Karintas užfiksuotas nuotraukose (t. 1, b. l. 34, 47, 50, 51, 83, 84). Ieškinyje (t. 1, b. l. 1–2) ir patikslintame ieškinyje (t. 1, b.l. 42–43) nurodyta, kad jo atstumas nuo ieškovės sklypo ribos – 0,97 m. Iš S. V. paaiškinimo (t. 1, b. l. 19) matyti, kad karinto krūmas pasodintas 0,9 m atstumu nuo sklypo ribos, 2008 m. jis apipjaustytas paliekant žmogaus ūgio kamienus. Atsiliepime (t. 1, b. l. 20–21) nurodyta, kad karinto krūmas pasodintas 0,97 m atstumu nuo sklypo ribos. Iš Plano matyti, kad karintas yra 0,97 m nuo ribos, jo aukštis 3 m. Iš FAKP1 matyti, kad jo atstumas 1,05 m nuo sklypo ribos, aukštis apie 3 m, šakos eina į viršų, nestoros, kamieno storis apie 14 cm. Iš FAKP2 matyti, kad karinto amžius galėtų būti iki 10 metų senumo. Iš FAKP3 matyti, kad karinto atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos – 1,05 m, aukštis 3,20 m, karinto 20 stiebų nupjauti iki žemės, ataugusio 1 ūglio amžius iki 1 metų. Slyva užfiksuota nuotraukoje (t. 1, b. l. 198). Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyta, kad jos atstumas nuo sklypo ribos 1,05 m. FAKP1 užfiksuota, kad žemaūgė slyva yra už 1,05 m nuo sklypo ribos, jos aukštis 2,15 m. FAKP2 užfiksuota, kad jos amžius galėtų būti iki 10 metų senumo. Iš FAKP3 matyti, kad slyvos atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos – 0,90 m, aukštis – 2,40 m, amžius iki 8 m. Ginčas dėl vyšnios, esančios sklypo kampe (t. 2, b. l. 4). Ji užfiksuota nuotraukoje (t. 1, b. l. 199). FAKP1 užfiksuota, kad žemaūgė vyšnia pasodinta nuo sklypą skiriančios tvoros per 1,13 m, nuo gatvės pusės per 1,20 m, jos aukštis 1,20 m. FAKP 2 užfiksuota, kad kampe sklypo auganti vyšnia (išaugusi iš kamieno) galėtų būti iki 10 metų senumo. Iš FAKP3 nustatyta, kad šios vyšnios atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos – 1,20 m, aukštis 1,72 m, amžius iki 5 m.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.).
Dėl tujų.
Byloje nustatyta, kad ginčo tujos sodintos prieš 8–11 metų, t. y. tujų sodinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. 243 patvirtintos Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“. Šių normų 2.4 punkte numatyta, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: obelys, kriaušės, trešnės, riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; vyšnios, slyvos – 2 m; serbentai, agrastai, avietės ir kiti krūmai – 1 metras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis minėtomis normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2001, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas ginčas dėl tujų persodinimo, reikalavimas įpareigoti persodinti tujas atmestinas, kadangi RSN 151-92 2.4 punktas kalba apie vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumus nuo kaimyninių valdų ribų, t. y. tuo metu galioję teisės aktai nenustatė tujų sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų. Vėlesnis teisinis reglamentavimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio 5 punkte nustatė: nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; 5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m; 5.3. kitų medžių – 3 m; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, kurių 4.5. punkte nustatyti tokie augalų veisimo atstumai: krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų; 4.6. punkte nustatyta, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje – ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės. Tai reiškia, kad vėlesnis teisinis reglamentavimas jau nustatė gyvatvorių sodinimo atstumus, tačiau šios taisyklės gali būti taikomas tik po jo įsigaliojimo pasodintiems augalams, todėl atmestinas ieškovės teiginys, kad tujos atsakovų buvo pasodintos nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl tujų gyvatvorės perkėlimo (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl karinto.
Byloje nustatyta, kad karintas yra uogakrūmis ir jo amžius iki 10 metų. Vadovaujantis Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.4 punktu, kuriame numatyta, kad krūmų atstumas nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip 1 metras, 2011 metais atliktais atstumų matavimas (FAKP2 ir FAKP3), kuriuose nurodyta, kad šis krūmas yra 1,05 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovus persodinti šį krūmą. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jis yra tvarkomas, prižiūrimas ir genimas, dėl to ieškovės teisių nepažeidžia. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl karinto persodinimo (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl vaismedžių (5 vyšnių).
Byloje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė S. J. sumažino patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė nagrinėti tik reikalavimus dėl tujų, karinto, slyvos ir vyšnios. Apeliantė teigia, kad neatsisakiusi reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.
Nustatyta, kad 2011-02-18 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dėl penkių vyšnių pretenzijų neturi, tačiau CPK 140 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes, žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Tačiau teismo posėdžio protokole ieškovė nepasirašė ir teismas 2011-03-04 sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtas ir ši bylos dalis nutraukta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.).
Iš J. L. PĮ 2009-08-25 sudaryto žemės sklypo plano (t. 1, b.l. 60) matyti, yra 1) dvi vyšnios: nuo ribos 0,81 m ir 1,08 m, aukščiai 5,30 m ir 5 m; 2) dvi vyšnios: nuo ribos 0,66 m ir 0,88 m, aukščiai 5,60 m ir 5 m; 3) vyšnia nuo ribos 0,99 m, aukštis 6,45 m. 2010-10-21 antstolės Nijolės Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 168–169) nustatyta, kad sklype auga 5 vyšnios. Žemaūgė vyšnia (dėl jos išspręsta pirmosios instancijos teismo sprendime) pasodinta nuo sklypą skiriančios tvoros per 1,13 m, nuo gatvės pusės per 1,20 m, jos aukštis 1,80 m; vyšnia nuo sklypo ribos per 1,10 m, jos aukštis 4,20 m; vyšnios nuo sklypo ribos per 1,0 m ir 0,9 m, o aukštis vienos apie 3,90 m, kitos apie 4,0 m; vyšnia nuo tvoros pasodinta per 0,65 m, aukštis apie 3,50 m. 2011-02-09 antstolės Nijolės Genutienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 196) nurodyta, kad iš sklype augančių vaismedžių tik slyva ir kampe auganti vyšnia bei karintas galėtų būti iki 10 metų senumo, kiti sklype augantys vaismedžiai yra senyvo amžiaus. 2011-01-29 ieškovės S. J., trečiojo asmens R. S., liudytojų S. V., R. K. pasirašytame ir teismui pateiktame rašte dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (t.1, b. l. 204, toliau) užfiksuota, kad vyšnių atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos yra nuo 0,65 m iki 1,20 m, aukščiai nuo 1,72 m iki 3,9 m.
Kadangi 5 ginčo vyšnios pasodintos galiojant Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymu Nr. 243 patvirtintoms Respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, konstatuotina, kad atsakovai, sodindami ginčo vyšnias, pažeidė minėtas nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato, kad medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, turi būti ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Konstatuotina, kad 5 ginčo vyšnių aukštis siekia virš 3 metrų, todėl atsakovai įpareigotini perkelti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančias 5 vyšnias 3 metrų atstumu ieškovės sklypo ribos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo dėl 5 vyšnių pažeidė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo dalis, kurioje netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 5 vyšnių, keistina ir atsakovai įpareigotini perkelti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančias 5 vyšnias 3 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo ribos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 326 str. 1 d. 3 p).
Pakeitus teismo sprendimą, keistinos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Nustatyta, kad ieškovė S. J. sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį (64 Lt už ieškinį – t. 1, b. l. 16, 67 Lt už apeliacinį skundą – t. 2, b. l. 35), taip pat pateikė kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurio matyti, kad už autobuso bilietus sumokėta 39 Lt (t. 1, b. l. 202), antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sumokėjo 300 Lt (t. 1, b. l. 86), iš viso 470 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas P. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 154), už advokato pagalbos išlaidas sumokėjo 2100 Lt (t. 1, b. l. 23, 25, 153, t. 2, b. l. 43), antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus sumokėjo 450 Lt (t. 1, b. l. 170, 197) iš viso 2682 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta didžioji dalis ieškovės ieškinio, dalis apeliacinio skundo, iš atsakovų priteistina po 185 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, iš ieškovės priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. S.. Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovui P. S. iš ieškovės priteistina 215 Lt (400 Lt – 185 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei S. J. iš atsakovės A. S. priteistina 185 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).
Kadangi ieškovė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, nuo 50 procentų žyminio mokesčio atleista, todėl iš atsakovų priteistina po 51 Lt valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 5 vyšnių perkėlimo, panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti. Įpareigoti atsakovus P. S. ir A. S. perkelti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančias 5 vyšnias 3 metrų atstumu nuo ieškovės S. J. sklypo ribos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sumažinti priteistą iš ieškovės S. J. atsakovui P. S. 1255,50 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 215 Lt.
Padidinti priteistą iš atsakovės A. S. ieškovei S. J. 17,50 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 185 Lt.
Padidinti priteistą iš atsakovų P. S. ir A. S. po 11 Lt iš kiekvieno valstybei žyminį mokestį iki 51 Lt iš kiekvieno.
Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.