- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- ATP-443-135/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 str. 7 d. 579 eurų bauda, kurios mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui, T. P. kas mėnesį mokant po 28,95 EUR, su teisės medžioti atėmimu 1 metams bei pažeidimų įrankių, įvardintų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 00225, konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d. už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 13 d. 23.45 val., Joniškio rajone, T. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete vykdė medžioklę tykojant. T. P. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo), medžiojo sėlindamas, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo Š. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, apšviečiant medžioklės plotą dirbtinės šviesos šaltiniu - prožektoriumi. Medžiotojas T. P. graižtviniu medžioklės šautuvu (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėtas medžioklinis prožektorius, 23.45 vai. apšviesdamas medžioklės plotus, t.y. medžiodamas draudžiamu medžioklės būdu, šovė į rudąją lapę. Draudžiamu medžioklės būdu sumedžiojęs nieko nebuvo. Tuo pažeidė LR medžioklės taisyklių 16.2, 58.2.1, 58.5, 58.15, 58.29, 74.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 7 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Nurodo, kad teismas, vertindamas surinktus administracinėje byloje rašytinius įrodymus, o taip pat duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jo parodymus, turėjo papildomai apklausti tuo metu buvusius kartu su juo medžiotojus A. P. (medžioklės vadovą), N. P. ir M. D.. Teigia, kad visi šie jo išvardyti asmenys sulaikymo metu buvo su šautuvais, jų pavardės, kaip ir jo, buvo per klaidą taip pat įrašytos ne į tą medžioklės lapą. Apeliantas nurodo, jog jam nesuprantama, kodėl Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos inspektorius nustatė, kad jis vienas neturėjo galiojančio lapo Š. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, nors, kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu buvęs medžioklės vadovas A. P. suklydo juos visus įrašydamas ne į tą medžiokles lapą. Nurodo, kad ta aplinkybė nebuvo išsiaiškinta, o tai, jo nuomone, galėjo turėti įtakos skiriant jam nuobaudą, nes suklydimas įrašant ne į tą medžioklės lapą, negalėjo būti vertinamas kaip tyčinis siekimas nuslėpti kitą pažeidimą.
Taip pat nurodo, jog teismas nevertino to, kad tuo metu jie visi oficialiai medžiojo ir buvo sulaikyti jau po medžioklės, grįžtant iš palaukimo bokštelio. Pažymi, kad jis ir visi jo nurodyti asmenys yra medžiotojai, turėjo medžiotojų bilietus, leidimus ginklams, kartu buvo ir medžioklės vadovas, sustabdyti Gyvosios gamtos inspektoriaus padėjo išsiaiškinti pažeidimą, kuris buvo padarytas per neapdairumą. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jam vienam buvo paskirta nuobauda, kuri, jo teigimu, yra neadekvati padarytam pažeidimui. Teigia, kad visi buvę medžiotojai buvo įsitikinę, jog taisykles pažeidė per neapdairumą, tačiau nemanė, jog padarė ATPK numatytą pažeidimą. Taip pat nurodo, kad teismas, taikydamas jam teisėtai turėto graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, neteisingai taikė ATPK 85 str. 7 d. numatytą sankciją, nes jis jokio žvėries nesumedžiojo, šautuvas yra įgytas teisėtai, o jis turi galiojantį leidimą ginklui. Mano, kad Gyvosios gamtos inspektoriai, surašydami jam protokolą pagal ATPK 85 str. 7 d., neteisingai vertino jo padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą. Nurodo, kad teismas turėjo grąžinti surinktą medžiagą inspekcijai, kad būtų tinkamai išsiaiškinta, ar jo veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo požymiai. Mano, kad teismas netyrė, ar pagrįstai buvo surašytas pažeidimo protokolas, o vadovavosi tik jo nuoširdžiu prisipažinimu ir surašytu protokolu, nors aplinkybės leidžia manyti, kad to nepakanka objektyviai tiesai nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-07 nutarimą.
Nurodo, kad skundžiama nutartis motyvuota ir pagrįsta. Pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, kad medžioklės vadovas A. P. 2015-08-13 organizavo ir vykdė medžioklę bei pats medžiojo be galiojančio medžioklės lapo, patikrinimo metu medžioklės vadovas pateikė užpildyta medžioklės lapą Nr. 67, 2015-07-30 galiojantį Šiaulių - Kelmės rajonuose esančiame T. medžiotojų būrelio Varputėnų medžioklės plotų vienete, kuriame buvo be medžioklės vadovo įrašyti dar keturi medžiotojai. Nurodo, kad minėtas medžioklės lapas nesuteikia teisės vykdyti medžioklės tykojant Joniškio rajono T. medžioklės būrelio medžioklės plotų vienete, vėliau medžioklės vadovas pateikė kitą neužpildytą medžioklės lapą. Tvirtina, kad už tai medžioklės vadovui artimiausiu metu bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 85 str. 5 d.
Pabrėžia, kad medžiotojas T. P. darydamas šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, buvo sulaikytas Šiaulių rajono Š. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete. Tą ir pats patvirtino rašydamas paaiškinimą, teigdamas kad žinojo, jog plotai priklauso Š. medžiotojų būreliui, tai patvirtindamas ir žodiniu paaiškinimu. Teigia, jog dėl to, kad buvo vykdoma medžioklė Joniškio rajono T. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, todėl negalėjo ir neprivalėjo turėti Š. medžiotojų būrelio medžioklės lapo.
Atsiliepime pabrėžiama, kad medžiotojas T. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų eilę punktų - baigęs medžioklę tykojant neišėmė šovinių iš graižtvinio medžioklinio ginklo Remington 783 vamzdžio ir dėtuvės, kas buvo nustatyta sulaikant minėtą medžiotoją, sulaikymo metu minėto ginklo vamzdyje buvo išauto šovinio gilzė, bei dėtuvėje buvo dar trys šoviniai. Nurodo, kad T. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 70 punktą. Taip pat nurodo, kad sulaikymo metu nustatyta, jog medžiotojas draudžiamu medžioklės būdu medžiojo Š. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 punktą; 58.2.1 punktą, kuriame nurodytą, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklu neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Teigia, kad minėtas medžiotojas pažeidė tų pačių taisyklių 58.5 punktą, kuris nurodo, kad draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais; 58.15 punktą, kuriame nurodo, kad draudžiama medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejį, kai medžiojami šernai tykojant).
Nurodo, kad medžiotojas T. P. tiek sulaikymo metu, tiek rašydamas raštiškus paaiškinimus, neneigė medžiojęs draudžiamu būdų, bei apšviesdamas medžioklės plotus 23⁴⁵ val., šovęs į rudąją lapę, ką draudžia daryti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimai. Tvirtina, kad medžiotojas pažeidė ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.29 punkto reikalavimus, kuriuose aiškiai apibrėkšta, kad draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau, kaip pusantros valandos iki saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno.
Pažymi, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 74.1 punktas, nurodo, kad šiurkščiais medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1 - 58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai. Tvirtina, kad tai T. P. turėjo būti žinoma.
Nesutinka su apelianto tvirtinimu, jog pažeidimai buvo padaryti per neapdairumą, kadangi darant šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą reikėjo sekos veiksmų - užtaisyto medžioklinio ginklo, ant kurio pritvirtintas prožektorius, eiti, bei apšviesti medžioklės plotus, šauti į rudąją lapę, kas yra griežtai draudžiama.
Mano, kad nuobauda nėra per griežta, nes padarytas šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, nuobauda atitinka padaryto ir užfiksuoto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teigia, kad šiuo atveju medžiotojui paskirta administracinė nuobauda yra adekvati T. P. neteisėtos veiklos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
T. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas T. P. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 7 d., kadangi, apelianto manymu, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų jo kaltei pagrįsti ir jie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, laiko, kad T. P. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje T. P. kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 7 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos savo naudai, nėra pagrindas keisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą jo skunde nurodytais argumentais.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina T. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, o pareigūnai, fiksavę teisės pažeidimą, nesurinko pakankamų įrodymų jo kaltei pagrįsti, atmetami.
Administracinio teisės pažeidimo protokole, M. K. tarnybiniame pranešime, foto nuotraukose, 2015-08-14 patikrinimo akto Nr.65 kopijoje, medžioklės lapų kopijose nustatyti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai laikė įrodymais, taip pat paties T. P. paaiškinimai, iš dalies A. P., N. P., M. D. paaiškinimai sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad T. P. padarė ATPK 85 str. 7 d. numatytą pažeidimą.
Nors apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad jį inspektoriai sulaikė jau po medžioklės ir jis medžiojo ne vienas, buvo ir kiti medžiotojai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės pažeidimas buvo fiksuojamas iš kart po to, kai inspektoriai išgirdo šūvį, buvo nustatyta, jog šovė būtent T. P., jo ginkle buvo iššauto šovinio gilzė, jis miške sėlino pasišviesdamas prožektoriumi, buvo sulaikytas kitam medžiotojų būreliui priklausančiuose plotuose, be galiojančio medžioklės lapo. Kaip matyti tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš paties T. P. surašytų paaiškinimų, jis įvykio aplinkybių neneigė, o medžioklės vadovo A. P. paaiškinime nurodyta, jog jie galėjo medžioti tik stirnas ir šernus iš bokštelių, medžiotojams buvo nurodyta medžioti pagal medžioklės taisykles. Kad medžioklė turėjo vykti tik iš bokštelių ir T. medžiotojų būrelio medžioklės plote nurodė savo paaiškinimuose ir N. P., ir M. D.. Todėl, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagrįstai T. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų, numatytų 16.2 p., 58.2.1 p., 58.5 p., 58.15., 58.29 p., pažeidimo.
Kaip nepagrįstas laikytinas ir skundo argumentas, jog teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai nesiėmė visų veiksmų, būtinų išsiaiškinti visas pažeidimo aplinkybes, t.y. to, kad per klaidą medžiotojų pavardės buvo įrašytos ne į tą medžioklės lapą. Šiuo atveju pažymėtina, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog buvo medžiojama su negaliojančiu medžioklės lapu ir dėl netinkamo medžioklės lapo užpildymo pradėtas tyrimas. Pažymėtina, kad T. P. buvo sulaikytas Š. medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, nors vyko medžioti su T. medžiotojų būrelio medžiotojai ir galėjo medžioti tik šio būrelio medžioklės ploto vienete, todėl tai, kad galimai per klaidą buvo netiksliai užpildyti medžioklės lapai įrašant pavardę ne į tą lapą, kuriame nurodytas medžioklės ploto pavadinimas (17, 18 b. l.), jo atsakomybės už medžiojimą Š. medžiotojų būrelio ploto vienete nešalina.
Skundo argumentai dėl to, jog pažeidimai buvo padaryti per neapdairumą, apelianto kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo taip pat nešalina. Kiekvienas medžiotojas privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą T. P. kaip medžiotojo patirtį, teigtina, kad jis privalėjo gerai išmanyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatas, kuriose aiškiai reglamentuota medžiojimo tvarka. Apeliacinio teismo vertinimu, T. P. privalėjo žinoti Medžioklės taisykles, jomis vadovautis bei įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
Dėl skundo argumento, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą konfiskuoti jo teisėtai turėtą graižtvinį šautuvą, nes jis jokio žvėries nenušovė, pažymėtina, kad ATPK 85 str. 7 d. numatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, todėl taikyti ATPK 85 str. 7 d. numatytą nuobaudą nereikia, kad gyvūnas būtų nušautas, užtenka, jog būtų nustatyta, kad buvo medžiojama draudžiamomis priemonėmis ir būdais, o sankcijoje numatytas pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti, gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas yra privalomas. Ir nors šiuo atveju nustatyta, kad T. P. nieko nesumedžiojo, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. P. siekė sumedžioti laukinį gyvūną nesilaikydamas nustatytų taisyklių, todėl jam paskirta teisinga nuobauda.
Įvertinus išdėstytus duomenis, konstatuotina, jog T. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta visiškai, o byloje esantys įrodymai yra pakankami tokiai išvadai. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam T. P. veikų kvalifikavimui bei kitas bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.