Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas N. J. surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 13.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „BMW 520I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Be to, N. J., nepranešęs apie eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Skunde nurodoma, kad apeliantas savo pasiaiškinimais ir teismo posėdžio metu sutiko bei pripažino kaltę dėl 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau nesutiko dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tačiau visi šie išvardinti duomenys iš esmės yra išvestiniai.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (apžiūros, fotolentelių, techninės eskpertizės, etc.) dėl automobilio TOYOTA AVENSIS apgadinimų, todėl netirti, nepašalinti prieštaravimai tarp jo parodymų, jog beveik stačiu kampu atsirėmė (bakstelėjo) į išsikišusį šio automobilio vilkimo kablį ir todėl niekaip negalėjo padaryti pažeidimų galiniam TOYOTA AVENSIS bamperiui. Teismas rėmėsi išvestiniais liudytojų L. J., K. R., policijos pareigūnų parodymais, nors nė vienas jų į teismo posėdį nešauktas ir neapklaustas, tuo buvo atimta galimybė detalizuoti jų paaiškinimus bei pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje kaltinamajam garantuojama teisė apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. Liudytojų apklausa būtina sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus keturis teisės pažeidimo sudėties elementus, o šiuo atveju nepasisakyta subjektyvinės pusės aspektu – nevertinta, ar pagal sugadinimų pobūdį, lokalizaciją bei kitas aplinkybes jis suprato darąs teisei priešingą veiką, įtvirtintą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad jo automobilis kliudė stovinčią transporto priemonę „TOYOTA AVENSIS“, jog nebuvo duotas kelias kitiems eismo dalyviams, o tai kelia abejonę dėl Kelių eismo taisyklių 132 punkto inkriminavimo.

Apibendrinusi visas šias aplinkybes laikytina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apeliantas įvykdė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas bent jau iš dalies ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ATPK 257 straipsnis), arba šioje dalyje nutarimas naikintinas, o administracinė byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Apelianto nuomone, jo byloje yra priimtas neteisėtas sprendimas, neužtikrintos pačios svarbiausios asmens teisės, padaryti esminiai administracinių bylų teisenos pažeidimai, numatyti ATPK 248 straipsnyje bei kituose straipsniuose.

Motyvuojamoji dalis

N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo dėl N. J. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra. Apeliantas nesutinka tik dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai N. J. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Kaip minėta, apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teigdamas, jog jo kaltė buvo pagrįsta išvestiniais įrodymais, byloje nebuvo apklausti liudytojai, nenustatyta jo tyčia – netirta, ar pagal automobiliams padarytus sugadinimus, jis galėjo suprasti darąs teisei priešingą veiką, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. J. veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 234 punkte (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-3-2014).

Apeliantas pripažįsta įvykio aplinkybes, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas automobilį „BMW 520I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo N. J. pažeidė KET 132 punktą (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11). Be to, apklaustas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, N. J. nurodė, kad suprato sukėlęs eismo įvykį, pajuto, jog važiuodamas atsirėmė į kitą automobilį. Buvo išlipęs iš savo automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius, tačiau nepastebėjo kitam automobiliui padarytos žalos, tik matė savo automobilio apgadinimus. Dėl to, kad skubėjo į darbą ir buvo įsitikinęs, kad nieko nepadarė, įvykio vietoje nepasiliko, savo kontaktų nepaliko ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Analogiškai įvykio aplinkybes pažeidėjas nurodė ir savo 2014 m. spalio 12 d. paaiškinime (b. l. 8).

Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nepašalinti prieštaravimai dėl to, kad jis beveik stačiu kampu atsirėmė į automobilio Toyota Avensis vilkimo kablį, todėl negalėjo apgadinti šio automobilio bamperio, byloje nėra objektyvių duomenų dėl minėto automobilio apgadinimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai, todėl jų parodymais negalėjo vadovautis teismas, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, nes iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 22-23) matyti, kad bylos nagrinėjimo metu N. J. pripažino savo kaltę, jokių bylos aplinkybių neginčijo, apklausti liudytojų ar atlikti papildomus tyrimo veiksmus, nustatyti naujas aplinkybes neprašė. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl padarytos veikos aplinkybių ir pažeidėjo kaltės, todėl teismas pagrįstai nesiėmė nustatinėti papildomų aplinkybių ir savo iniciatyva.

Pažymėtina, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Taigi, teismas nustatydamas įvykio aplinkybes ir spręsdamas dėl pažeidimo buvimo, vadovaujasi visais byloje surinktais duomenimis, kuriuos ištiria ir įvertina teismo posėdyje ir pripažįsta įrodymais.

Šiuo atveju teismas sprendė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kuri išvardinta nutarime: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), fotolentelėmis (b. l. 4), tarnybiniais pranešimais (b. l. 5 - 6), L. J. paaiškinimu (b. l. 7), N. J. paaiškinimu (b. l. 8), K. R. paaiškinimu (b. l. 9), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13 - 15), kita bylos medžiaga. Vadinasi, N. J. kaltė, priešingai nei tvirtinama apeliaciniam skunde, grįsta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, kurie sudarė tarpusavyje sujungtą nuoseklią ir logišką grandinę, patvirtinančią pažeidimo aplinkybes, tuo labiau, kad jas pripažino ir pats pažeidėjas teismo posėdyje.

Be to, įvertinus liudytojų paaiškinimus, nenustatyta ir jokių prieštaravimų tarp šių paaiškinimų ir pažeidėjo parodymų bei faktinių įvykio aplinkybių.

K. R. paaiškinime (b. l. 9) nurodė, kad nematė įvykio aplinkybių, tik išėjusi iš parduotuvės pamatė, kad į jos automobilį buvo atsitrenkta – padaryta nemažai nubrozdinimų ant galinio buferio. Praeiviai nurodė, kad jos automobilį apgadino sidabrinės spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo važiavo du jaunuoliai. Kad automobiliu važiavo kartu su bendradarbiu, parodė ir pats N. J..

Liudytoja L. J. (b. l. 7) patvirtino, kad jos sūnus prie prekybos centro, pajudėdamas iš vietos, prisilietė prie kito automobilio, apžiūrėjęs automobilius ir nepastebėjęs žalos, neapgalvojęs pasekmių, iš įvykio vietos išvažiavo.

Vyresnioji patrulė N. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą, jame buvo rastas apgadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje subraižė įvykio schemą ir atliko matavimus.

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 3) užfiksuota, kad ant automobilio Toyota Avensis galinio bamperio dešinės pusės yra kontakto žymė. Gana aiški brėžimo žymė užfiksuota ir ant pažeidėjo vairuoto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio bamperio kampo (b. l. 4), kas paneigia apelianto prielaidas, kad jis į kitą automobilį galėjo tik šiek tiek atsiremti važiuodamas stačiu kampu.

Šie duomenys patvirtina, kad žala kito asmens turtui – K. R. automobiliui Toyota Avensis – buvo padaryta. Be to, lemiamą reikšmę kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nustatymui turi ne kito asmens turto sugadinimo padarymo mechanizmas, žalos mastas, o suvokimas, kad sukeltas eismo įvykis, ir kad pasišalinimas iš šio įvykio vietos yra neteisėtas.

Apeliaciniame skunde keliama versija, jog N. J. pagal sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją galėjo nesuprasti, kad pasišalindamas iš įvykio vietos daro priešingą teisei veiką, yra tik bandymas išvengti atsakomybės, nes jis pats aiškiai nurodė, jog pajuto atsitrenkęs į kitą automobilį, netgi išlipęs jį apžiūrėjo, taigi, be abejonių suprato, kad sukėlė eismo įvykį, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, dėl kurio privalėjo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų (akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) nuostatos. Būtent šių pareigų neatlikimas, gana skubus pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės.

Taigi, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. J. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir jis pagrįstai nubaustas už šią veiką, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. N. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, jam minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos paskirtos laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o galutinė subendrinta nuobauda skirta sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytiems pažeidimams ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o N. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.