- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- eI-8391-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02948-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- VĮ „Regitra“
- Advokatai
- Gediminas Gudeliauskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai R. D., atsakovo VĮ „Regitra“ atstovams Algimantui Tarabildai ir advokatui Gediminui Gudeliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui dėl protokolinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016-06-23 praktikos egzamino protokolą Nr. 4297491 ir VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. (3.21)-49 ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pripažinti, kad R. D. 2016-06-23 dieną vykęs A kategorijos transporto priemonės egzaminas išlaikytas.
Skunde pareiškėja nurodė, jog 2016-06-23 12:45 val. VĮ Regitra Vilniaus filiale laikė A kategorijos egzaminą. Atlikus manevrus aikštelėje, buvo leista vykti į miestą. Pravažiavus maršrutą, institucijos atstovas nurodė, kad ji neišlaikė egzamino, kadangi kelis kartus važiavo daug lėčiau nei buvo leidžiama atitinkamose atkarpose. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutiko ir pateikė apeliaciją, nurodė svarbias, jos manymu, aplinkybes bei paaiškino, kad gali pateikti papildomus įrodymus.
Elektroniniu paštu 2016-07-08 gavo apeliacijos komisijos 2016-07-04 protokolą, kuriame tik formaliai nurodyta, kad pagrindo panaikinti egzamino protokolą nėra. Pareiškėja pažymi, kad komisija apskritai netyrė skunde nurodytų aplinkybių, dariusių įtaką pasirinktam važiavimo greičiui, dėl jų nepasisakė ir nevertino, tik konstatavo, jog peržiūrėjus įrašą matyti, kad egzaminuojamoji kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklais – 100 km/h, važiavusi 67-74 km/h greičiu, nevykdė Vertinimo aprašo 2.18 papunkčio reikalavimo greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu. Komisija taip pat nepasisakė ir dėl Kelių eismo taisyklių 134 punkto taikymo šioje situacijoje. Pareiškėjos manymu, šis apeliacijos komisijos protokolas yra neteisingas ir turėtų būti panaikintas.
Šalies argumentai
Skunde prašo teismo išaiškinti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 134 punkte įtvirtintos teisės normos taikymą. Pareiškėjai kyla klausimas, ar toks teisės normos aiškinimas ir reikalavimas per egzaminą važiuoti didesniu nei 70 km/h greičiu nesukelia egzaminuojamam dar daugiau papildomo streso ir įtampos, taip pat padidintos rizikos. R. D. įsitikinusi, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi, kol egzaminas neišlaikytas, egzaminuojamojo padėtis nepasikeičia – jis išlieka mokiniu. Egzaminas yra skirtas patikrinti vairavimo mokykloje įgytas žinias bei vairavimo įgūdžius. Pareiškėja aiškina, kad egzaminuojamasis važiuoja taip, kaip jį mokė vairavimo pamokų metu, t. y. kelyje su skiriamąja juosta jis važiuoja 70 km/h greičiu, kadangi tik tokiu greičiu galima važiuoti (nepažeidžiant KET) vairavimo pamokų metu. Siekiant pašalinti bet kokias šios normos interpretacijas, pareiškėjos nuomone, teismas turėtų pasisakyti, ar pagrįstai vairavimo egzamino metu egzaminuotojai nesivadovauja KET 134 p. ir reikalauja iš egzaminuojamojo kelyje su skiriamąja juosta, kuriame nustatytas didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams - 100 km/h, važiuoti tokiu greičiu.
Egzamino metu, kaip paaiškina pareiškėja, ji važiavo kelyje su skiriamąja juosta. Vadovaudamasi KET, negalėjo važiuoti greičiau nei 70 km/h, nes tas kelias nėra automagistralė ar greitkelis, važiavo 64-74 km/h greičiu.
Atkreipia dėmesį, kad tuo keliu važiuoti didesniu nei 70-75 km/h greičiu jai atrodė nesaugu, nes miškinga teritorija, nuolat keitėsi vėjas, jo gūsiai buvo 3-6 m/s, todėl, keičiantis miško tankumui, reljefui, keitėsi ir vėjo stiprumas, bijojo, kad tai gali padaryti įtaką motociklo stabilumui kelyje. Tą dieną buvo 28-30 laipsnių karščio, o egzaminas vyko šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams, jai pasirodė, kad kelias yra provėžuotas (kelio nelygumai), todėl nenorėjo rizikuoti važiuoti didesniu greičiu, kad neprarastų motociklo kontrolės. Rinkosi saugų greitį.
Pareiškėja aiškina, kad vairuodama nuomotą transporto priemonę, nerimavo, kad nieko nenutiktų ir nenorėjo labai greitai važiuoti, kad, reikalui esant, spėtų tiksliai sustabdyti. Pareiškėjos manymu, svarbu pažymėti, kad toje atkarpoje kelias yra dviejų juostų, nė vienai transporto priemonei netrukdė, srautas nebuvo apsunkintas dėl jos važiavimo tokiu greičiu, transporto spūstis nesusidarė.
Mano, jog svarbi aplinkybė buvo ir ta, kad važiavo užsidėjusi „Lazer“ firmos šalmą, kuris beveik nesumažina vėjo keliamo triukšmo. Pažymi, kad važiuojant 100 km/h greičiu, vairuotojo girdimas triukšmas viršija 90 decibelų. Nepavojingas ir nekeliantis grėsmės klausai garsas yra iki 80 decibelų. Važiuojant didesniu nei 70 km/h greičiu ženkliai padidėja rizika, kad būtų neišgirdusi teikiamų per raciją nurodymų, o tai kėlė papildomą įtampą. Dėl to važiavo lėčiau, kad spėtų paprašyti pakartoti nuorodą ir kartu sustabdyti, jeigu bus nurodyta sukti į vieną ar kitą išvažiavimą.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamame praktikos egzamino protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjos egzaminas pripažintas neišlaikytu, nenurodyti konkretūs punktai, kuriuos ji pažeidė, o tik abstrakčios išvados, jog važiavo per lėtai. Pareiškėjai kyla abejonių, ar protokolas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad jos sprendimas važiuoti saugiai (t. y. 70 km/h greičiu) bei lėtesniu nei maksimalus greitis, buvo teisingas, nes užtikrino saugų važiavimą, netrukdė kitoms transporto priemonėms, nekėlė pavojaus, bei atitiko KET reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėja 2016-06-23 laikė vairavimo egzaminą A kategorijos transporto priemone. Egzaminavo specialistas S. S. (toliau – ir egzaminuotojas). Egzaminuotojas, vadovaudamasis VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymo Nr. V-223 „Dėl motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 2.18 ir 48.2 punkto nuostatomis, įvertino, kad egzaminuojamoji važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu ir nevykdė Aprašo 2.18 punkto nuostatos, nurodančios važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu. Atsiliepime nurodyta, kad specialistas S. S. egzamino metu nekomentavo pareiškėjos važiavimo ar daromų klaidų, tačiau antrą kartą jai pasirinkus nepakankamą važiavimo greitį reikiamų įgūdžių pademonstravimui, atkreipė jos dėmesį į pasirinktą važiavimo greitį. Pažymi, kad egzaminuotojas egzamino protokole užfiksavo, jog egzaminuojamoji net tris kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu. Be to, egzamino metu padarytos greičio pasirinkimo klaidos nebuvo trumpalaikės. Todėl, atsakovų manymu, specialistas R. D. egzaminą įvertino pagrįstai. Vertinimas atitinka Aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro 1 kritinę klaidą.
Pareiškėjos 2016-06-23 praktinio vairavimo egzaminas A kategorijos transporto priemone buvo vykdomas ir vertinamas vadovaujantis nurodyto teisinio reguliavimo nuostatomis. Egzamino metu pareiškėja privalėjo pademonstruoti vairavimo įgūdžius ir gebėjimus laikantis tiek minėtų teisės aktų reikalavimų, tiek KET nuostatų. Įstatymo prasme pareiškėja nebuvo laikoma pradedančiąja vairuotoja, nes jau buvo įgijusi teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę ir turėjo virš dvejų metų vairavimo stažą. Todėl vairavimo egzamino metu pareiškėja privalėjo pademonstruoti vairavimo įgūdžius ir gebėjimus, t. y. važiuoti leistinu greičiu ir nevažiuoti daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu. Pareiškėja egzamino metu net kelis kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, dėl ko, vadovaujantis Aprašo 48.2 papunkčio nuostatomis, egzaminuotojas jos veiksmus įvertino kaip kritinę klaidą. Pasak atsakovų, šiuo atveju egzaminuotojas pagrįstai įvertino, jog pareiškėja praktinio vairavimo egzamino neišlaikė.
Pati pareiškėja turėjo įsivertinti šalmo savybes ir pasirinkti tinkamą šalmą egzaminui laikyti. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašas numato, jog praktinio vairavimo egzamino tikslas ir yra išbandyti egzaminuojamąjį įvairiomis eismo sąlygomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į jų pasikeitimus. Be to, egzaminas kelyje turi tęstis ne mažiau kaip 25 minutes, o šiuo atveju egzaminas kelyje truko 27 minutes. Todėl nurodomos oro sąlygos, kelio dangą bei egzamino trukmė negalėjo turėti reikšmingos (lemiamos) įtakos pareiškėjos padarytoms kritinėms klaidoms. Šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti atsakovų priimtus sprendimus ir laikyti praktikos egzaminą išlaikytu.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamame praktikos egzamino protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais teisės aktais vadovaujantis egzaminas įvertintas kaip neišlaikytas, nenurodyti konkretūs punktai, kuriuos pažeidė (kokių teisės aktų, kokie punktai), o tik abstrakčios išvados, jog važiavo per lėtai, todėl protokolas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis. Atsakovai nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Aprašo 42 p. nustatyta, kad pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu, įteikdamas praktikos egzamino protokolo kopiją. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad praktikos egzamino protokolui negali būti keliami tokie patys motyvavimo reikalavimai kaip kitiems individualiems administraciniams aktams. Teismai yra įvertinę, jog praktikos egzamino protokolas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, nes jis yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, aiškiai nurodyta egzamino laikymo data, eismo sąlygos, egzaminuojamojo padarytų klaidų skaičius ir jų aprašymas, egzamino rezultatas, protokolas pasirašytas įgalioto VĮ „Regitra“ darbuotojo. Teismo prašo atmesti pareiškėjos patikslintą skundą kaip nepagrįsta, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas keliamas dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016-06-23 praktinio egzamino protokolo Nr. 4297491 ir VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. (3.21)-49 teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).
Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-06-23 laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kuris nebuvo išlaikytas (kritinė klaidą) ir buvo surašytas 2016-06-23 praktikos egzamino protokolas Nr. 4297491 (b. l. 13). Minėtame protokole nurodyta, kad pareiškėja padarė nekritines klaidas: be reikalo užgesino variklį; pasirinko pavarą, kuri neatitiko: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudarė potencialiai pavojingos situacijos (2 klaidos); tinkamai neparodė posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina; neišjungė posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigas; važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja. Be to, padarė kritinę klaidą, važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu greičiu, nei leistina, kai eismo situacija to nereikalavo. Padaryta galutinė išvada, kad pareiškėja važiavo lėčiau nei leido KET ir eismo sąlygos, skirtumas buvo nuo 20 iki 30 km/h.
VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacijos komisijos posėdžio protokole Nr. (3.21)-49 (b. l. 9– 12) nustatė, kad pareiškėja kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 100 km/h, važiavo maždaug 67-74 km/h greičiu, nevykdė Aprašo 2.18 p. reikalavimo. Minėta klaida buvo pagrįstai įvertinta kaip kritinė. Egzaminuotojas egzaminą įvertino pagrįstai ir šis vertinimas atitinka Vertinimo aprašo 9.3 p. nuostatas.
Pareiškėja nesutikimą su skundžiamais administraciniais aktais grindžia tuo, kad: 1) pagal KET 134 p., ji galėjo važiuoti maksimaliu 70 km/h greičiu; 2) konkreti situacija reikalavimo pasirinkti greitį apie 70-75 km/h, kadangi buvo miškinga teritorija, nuolat keitėsi vėjas, jo gūsiai buvo apie 3-6 m/s, pasirodė, kad kelias buvo nelygus (provėžuotas), be to, pareiškėja serga tachikardija bei hipertenzija; 3) buvo užsidėjusi „Lazer“ firmos šalmą, kuris pasižymi triukšmingumu, beveik nesumažina vėjo ūžimo keliamo triukšmo.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčui aktualiame kelyje didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 100 km/h. Pareiškėjos nuomone, vadovaujantis KET 134 p., pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Pareiškėjos įsitikinimu, egzamino metu, egzaminuojamojo pozicija nesikeičia, t. y. jis laikomas mokiniu.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 str. 30 d. numatyta, kad mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę. Tuo tarpu, vairuotojų mokymo reikalavimus, kokias žinias, gebėjimus ir įgūdžius privalo turėti vairuotojas, šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką nustato Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014-04-30 įsakymas Nr. 2B-84 (toliau – ir Mokymo aprašas). Pagal minėtą aprašą, mokymo metu turi dalyvauti vairavimo instruktorius arba šeimos vairavimo instruktorius (11 ir 18 p.). Tuo tarpu, pagal SEAKĮ 2 str. 46 d., pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.
Vertinant susietai KET 134 p., ir SAEKĮ 2 str. 46 d. ir 30 d., matyti, kad nustatant KET 134 p. buvo siekiama, kad asmuo, kuris pirmą kartą siekia įgyti teisę vairuoti (pavyzdžiui, B kategorijos transporto priemonę), jam taikomas apribojimas ir mokantis vairuoti, ir laikant vairavimo egzaminus (VĮ Regitra), ir iki dviejų metų įgijus teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonė. Vadovaujantis atsakovų logika, kad laikydamas vairavimo egzaminą asmuo nėra laikomas mokiniu, o asmuo, kuris neturi įgijęs teisės vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos transporto priemonę taip pat negali būti laikomas pradedančiuoju vairuotoju, nors ir yra baigęs atitinkamus vairuotojų mokymus. Taigi, anot atsakovų, asmuo, kuris pirmą kartą siekia ir dar nėra įgijęs teisės vairuoti A, A1, A2, B, B1 laikydamas egzaminus nėra laikomas mokiniu (jau yra pabaigęs vairuotojų mokymus), tačiau dar nėra laikomas pradedančiuoju vairuotoju (dar nėra įgijęs teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustatydama apribojimus, nesiekė nustatyti, jog asmuo tik mokantis vairuoti ir tapus pradedančiuoju vairuotoju, jam būtų taikomi greičio apribojimai, kurie numatyti KET 134 p., o laikant vairavimo egzaminą – ne. Priešingai, asmeniui nuo mokslų pradžios, iki įgis teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę ir turės 2 metų vairavimo stažą, taikomi KET 134 p. apribojimai, t. y. taikomi ir egzamino metu.
Vertinant pareiškėjos situaciją, byloje nekyla ginčo, jog ji nelaikoma pradedančiąja vairuotoja. Pareiškėjos nuomone, ji turėtų būti laikoma mokine. Įvertinus aukščiau pateiktą KET 134 p. aiškinimą, ginčo situacijoje nėra pagrindo laikyti jos nei mokine, nei pradedančiąja vairuotoja, kadangi neatitinka nei vieno, nei kito apibrėžimo. Iš kitos pusės, kaip minėta prieš tai, KET 134 p. numatytas apribojimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog asmeniui, laikančiam vairavimo egzaminą, nebūtų taikomi šie apribojimai (nepriklausomai nuo to ar asmuo jau yra įgijęs teisę vairuoti kokios nors kategorijos (pavyzdžiui, B) transporto priemonę ar siekią ją įgyti pirmą kartą). Teismo vertinimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo iš pareiškėjos reikalauti, kad ji važiuotų tokiu greičiu, kuriuo ji net mokymosi proceso metu negalėjo (neturėjo teisės) važiuoti. Pažymėtina, kad asmuo, kuris yra įgijęs 10 valandų praktinio vairavimo įgūdžių mokymus (Mokymo aprašo 10.1 p.) neturi tokių gerų įgūdžių, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemonę ir turi daugiau nei 10 metų vairavimo stažą, ar jis neturi įgijęs teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę. Akivaizdu, kad įgūdžiai vairuoti A kategorijos transporto priemonę susiformuoja ne vairuojant B kategorijos transporto priemonę.
Iš VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacijos komisijos posėdžio protokolo Nr. (3.21)-49 matyti, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl kelio miškingoje teritorijoje, vėjo gūsių, karšto oro, tačiau minėtų aplinkybių atsakovė net ir nevertino. Apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje. Taigi, neįvertinus visų pareiškėjos nurodytų argumentų, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi nebuvo įvertintos (nevertintos) visos objektyvios aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamą maksimalų greiti, netinkamai taikė KET 134 p. bei visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytų faktinių aplinkybių, todėl VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos protokolas nelaikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamus objektyvo ir pagrįstumo reikalavimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacinės komisijos posėdžio protokolas Nr. (3.21)-49 naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pagrindais. Panaikinus VĮ „Regitra“ 2016-07-04 apeliacinės komisijos posėdžio protokolą, administracinę procedūra (skundo nagrinėjimas), pradėta pareiškėjos skundo pagrindu, pripažintina nebaigta, todėl VĮ „Regitra“ įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30), 132 str. 1 d. (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01),
nusprendžia:
Pareiškėjos R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės Valstybės įmonės „Regitra“ 2016-07-04 apeliacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. (3.21)-49.
Įpareigoti atsakovę Valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.