Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-4725-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
A13.-4725-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03980-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
G. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A13.-4725-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03980-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 14.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nesukeltų žalos kitų asmenų sveikatai, o būtent 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.30 val., Vilniuje, Alkūnės g., prie namo, pažymėto Nr. 3, jai priklausantis neveislinis šuo palaidas be antsnukio užpuolė V. K. ir įkando į ranką, taip padarė žalą jo sveikatai. Taip G. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės) 5.4 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. Š. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jos šuo ištrūko iš tvora aptverto kiemo. A. Š. vedžiojo kalytę ir patinėlį, jos šuo dėl rujos puolė patinėlį. V. K. ėmėsi skirti šunų. Jos šuo kando V. K., tačiau liko vieno danties įspaudimas, kraujo nebuvo. Žentas iš karto paėmė šunį ir uždarė namuose. Šuniui pastatė voljerą. Gauna 500 Eur per mėnesį dydžio pensiją.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo M. D. 2019 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 13-ANR_P-1542-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, G. Š. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2, 5).

Iš V. K. 2019 m. rugsėjo 3 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.30, eidamas nuo savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link automobilio prie šalia esančių garažų jis išgirdo triukšmą ir moters pagalbos šauksmą. Moterį, vedžiojančią du mažus šunis, užpuolė nuolat iš kaimynų kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pabėgantis vidutinio ūgio stambus mišrūnas šuo. Vykdydamas pilietinę pareigą ir neabejingas pagalbos šauksmus jis buvo šuns apkandžiotas, rankoje liko kąstinė žaizda, taip pat grumdamasis su juo griuvo ir nusibrozdino koją. Netrukus atbėgo šeimininkė ir paėmė šunį. 11.36 val. sutuoktinė A. K. bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams paaiškėjo, kad šuns šeimininkai negali pateikti gyvūno skiepų pažymėjimo. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir išduotas medicinos dokumentų išrašas. Tai ne pirmas kartas, kai iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pabėga šunys ir šeimininkai nesiima priemonių, kad tai nepasikartotų. Agresyvus šuo ir neatsakingas šeimininkų elgesys kelia pavojų daugiabučio namo gyventojams ir jų vaikams (b. l. 6).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. 11.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. K. pranešimas, kad prieš 5 minutes kaimynų šuo apkandžiojo ir apdraskė jos sutuoktinį (b. l. 8), taip pat 11.37 val. buvo gautas moters, pavarde Š., pranešimas, kad jos šunį apkandžiojo kitas šuo, žino, kur gyvena jo šeimininkai (b. l. 9).

Iš V. K. 2019 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.30 val., jis ėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), link savo automobilio, kurį priėjęs išgirdo nuo šalia esančių garažų, esančių Vilniuje, Alkūnės g. 3, sklindantį triukšmą ir moters pagalbos šauksmą. Nubėgęs prie garažų pastebėjo, kad apie 50 cm aukščio stambus baltos spalvos šuo (veislės nurodyti negali) dantimis apžiojęs vieno iš moters vedžiojamų dviejų šunų sprandą minėtą šunį krato-purto. Pribėgęs prie šuns rankomis paėmė už antkaklio ir pradėjo jį sukti, kad atitrauktų nuo šuns. Atitraukus šunį moteriai pasakė, kad bėgtų su savo šunimis toliau ir tuomet laikomas šuo jį užpuolė, t. y. apsisukęs pargriovė ir įkando į dešinės rankos, kurią šunį laikė už pavadžio, dilbį. Po vienos ar dviejų minučių prie jo pribėgo aplinkiniai žmonės, tarp kurių buvo ir šuns savininkai, kadangi reaguodamas į jų komandas šuo nurimo. Atbėgę asmenys paėmė šunį ir nuvedė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis nuėjo į savo namus, kadangi kraujavo ranka ir norėjo apsiplauti žaizdą. Nuėjus į namus sutuoktinė A. K., kuri išgirdusi triukšmą, kai jis laikė šunį už pavadžio, išbėgo iš namų, iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams E. P. pasakė, kad šuo priklauso jam. Ne kartą matė, kaip šuo agresyviai reaguoja į vaikus ir kitus šunis, dažnai pabėga iš gyvenamojo namo teritorijos, kurioje yra laikomas. Dėl šuns įkandimo jam padaryta dešinio dilbio apie 1 cm plėštinė žaizda (b. l. 10-11).

Iš A. Š. 2019 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie pietus, Vilniuje, Turgelių g., ji vedžiojo du šunis, kurie buvo pririšti. Priėjus aukštą medinę tvorą, kuria aptverta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija, pastebėjo, kaip apie 50-60 cm aukščio baltos spalvos su juodomis dėmėmis šuo (veislės nurodyti negali) be antsnukio ir pavadžio peršoko tvorą ir užpuolė vieną iš jos šunų, t. y. apkandžiojo jo visą kūną. Ji išsigando ir pradėjo rėkti, kad kas nors paimtų šunį, tikėdamasi, kad iš namo kiemo, kuriame buvo šuo, kas nors atbėgs. Tuomet iš Alkūnės g. atbėgo vyras, kurio ji nepažinojo ir rankomis paėmęs už antkaklio atitraukė šunį nuo jos šuns ir pasakė, kad ji bėgtų toliau. Bėgdama pastebėjo, kad vyro laikomas šuo aktyviai muistėsi ir stengėsi išsivaduoti. Namuose apžiūrėjo apkandžiotą šunį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Belaukiant policijos pareigūnų lauke sutiko šuns šeimininkus: vyrą ir moterį, kurie gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos šuo dėl užpuolimo rimtai nenukentėjo: ant kūno matėsi nedidelių žaizdų, tačiau jis taip susižeidžia ir žaisdamas miške. Į veterinarijos įstaigą šuns nevedė, nes jis nepatyrė rimtų sužeidimų. Pažymėjo, kad šuo iš namo teritorijos pabėgo ir jos šunį užpuolė ketvirtą kartą (b. l. 12-13).

Iš G. Š. 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.00 val., ji kartu su jai priklausančiu apie 35 cm aukščio baltos spalvos su juodomis dėmėmis neveisliniu šunimi išėjo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į namo kiemą, kurį juosia 175 cm aukščio medinė tvora ir prie tvoros esantis „elektrinis piemuo“ (sugedęs). Ji stebėjo kieme tarp automobilių lakstantį šunį, kuris staiga peršoko tvorą. Tai pamačiusi ir išgirdusi šunų pjautynių garsus ji skubėdama priėjo prie kiemo vartų, pro kuriuos pamatė, kad jai nepažįstama moteris vedėsi du nedidelius šunis, kuriuos užpuolė jos šuo, prie kurių staiga pribėgo nepažįstamas vyras, kuris rankomis paėmė jo šunį už antkaklio ir atitraukė nuo kitų šunų. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Paskui iš namo kiemo išbėgo jos dukros vyras E. P., kuris įvykio metu buvo namuose, ir priėjęs prie vyro perėmė laikytą šunį, o ji nuėjo atgal į namus. Ji nematė, kaip šuo įkando vyrui. Praeityje šuo buvo palikęs kiemo teritoriją, tačiau buvo imtasi atsargumo priemonių, t. y. įdiegtas „elektrinis piemuo“ ir paaukštintos tvoros (b. l. 14).

Iš E. P. 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. ryte jis būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo šunų keliamą triukšmą ir greitai apsirengęs nubėgo lik triukšmo sklidimo vietos, t. y. už gyvenamojo namo tvoros, kur pamatė kaimyną, už pavadžio laikantį jo sutuoktinės motinai G. Š. priklausantį apie 35 cm aukščio baltos spalvos su juodomis dėmėmis šunį. Nedelsdamas iš kaimyno perėmė šunį ir paklausė, kas atsitiko. Kaimynas pasakė, kad šuo užpuolė moters vedžiojamus šunis ir parodė ranką, kurioje matė šuns grybštelėjimo žymę bei nubrozdintą kojos blauzdą. Ant rankos ir kojos kraujo nematė. Paklausus kaimynas atsakė, kad moters šuniukai sužaloti ir vienas iš jų gali neišgyventi. Tuomet kaimynas nuėjo į savo namus, o jis nuvedė ir užrakino šunį savo namuose. Su žmona K. G.-P. nuėjo ieškoti minėtos moters, kurią sutiko Alkūnės g., jos atsiprašė ir pasiteiravo, kas atsitiko ir, ar šunims reikalinga veterinarijos pagalba. Moteris nurodė, kad jos šuniukams viskas gerai ir pretenzijų neturi. Besikalbant atvyko nukentėjęs kaimynas ir policijos pareigūnai, kurie padėjo taikiai išspręsti konfliktą ir visi išsiskirstė į namus. Po penkių dienų po įvykio pastatė voljerą, todėl šuo nepabėgs (b. l. 15).

Iš VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ gydytojo ortopedo traumatologo G. V. 2019 m. rugpjūčio 18 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo Nr. LA 2019-110637 / 1040-V-2019-156137 matyti, kad V. K. diagnozuota dešinio riešo žaizda (S61.88). Trauma patirta 2019 m. rugpjūčio 18 d. 12.00 val. Pacientas skundžiasi dešinio dilbio skausmu, kąstinėmis žaizdomis dėl to, kad Vilniuje, Alkūnės g. 3, įkando žinomas šuo. Traumos mechanizmas – dūris/pjūvis. Nustatyta dešinio dilbio plėštinė žaizda, apie 1 cm, žiojėjanti, nekraujuojanti, plaštakos funkcija nesutrikusi (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

G. Š. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos G. Š. kaltė neužtikrinus, kad jai priklausantis šuo nesukeltų žalos kitų asmenų sveikatai, o būtent 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 11.30 val., Vilniuje, Alkūnės g., prie namo, pažymėto Nr. 3, jai priklausančiam neveisliniam šuniui palaidam be antsnukio užpuolus V. K. ir įkandus į ranką, taip padarius žalą jo sveikatai, t. y. pažeidus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punktą ir padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. Š. apklausiama teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jos šuo įkando V. K.. Tai įvyko V. K. skiriant susipjovusius jos ir A. Š. šunis. Jos šuo A. Š. šunį puolė dėl rujos. Tokia G. Š. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai V. K. pareiškimo ir rašytinių paaiškinimų sugretinimas rodo, kad jam į dešinės rankos dilbį įkando kaimynų (kurių nurodytu adresu gyvena G. Š.) šuo, su kuriuo grumdamasis jis griuvo ir nusibrozdino koją. Tai įvyko, kai pagal pagalbos prašymą jis skyrė susipjovusius moters ir kaimynų šunis (b. l. 6, 10-11). A. Š. rašytiniai paaiškinimai atskleidžia, kad vieną iš jos šunų užpuolė gyvenamojo namo (kurio nurodytu adresu gyvena G. Š.) šuo. Išgirdęs jos pagalbos šauksmą atbėgo vyras, kuris atskyrė susipjovusius šunis. Bėgdama iš įvykio vietos pastebėjo, kad vyro laikomas šuo aktyviai muistėsi ir stengėsi išsivaduoti (b. l. 12-13). Netrukus po įvykio pasirodęs E. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad V. K. jam parodė ranką, kurioje matė šuns grybštelėjimo žymę, ir nubrozdintą kojos blauzdą (b. l. 15). Apie tai, kad kaimynų šuo apkandžiojo ir apdraskė sutuoktinį, Bendrajam pagalbos centrui pranešė V. K. žmona. Tai užfiksuota Policijos registruojamų įvykių registre (b. l. 8). Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas pavirtina, kad netrukus po įvykio dėl šuns įkandimo besikreipusiam V. K. diagnozuota dešinio riešo dilbio plėštinė apie 1 cm žaizda. Diagnozė ir traumos mechanizmas – dūris/pjūvis (b. l. 16) atitinka šuns įkandimo požymius. Pateikti įrodymai sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vienas kitą papildo, todėl yra patikimi ir sudaro pagrindą išvadai, kad G. Š. šuo išties įkando V. K., kai pagal pagalbos prašymą jis skyrė susipjovusius šunis.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad G. Š. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.

Dėl G. Š. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Teismas, G. Š. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį – susijęs su gyvūnų globa, šuns įkandimu sukėlus žalos asmens sveikatai, kai padaryta dešinio riešo dilbio plėštinė apie 1 cm žaizda ir kojos blauzdos nubrozdinimas; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nepagrįstas pasitikėjimas; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – garbaus amžiaus, pensininkė, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta ir neteista. G. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdama sulaukusi 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo tarpu G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai G. Š. charakterizuoja teigiamai, neleidžia spręsti apie jos polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, kartu, G. Š. savo kaltės pripažinimas ir išreikštas nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad ji padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje nedarys atitinkamų pažeidimų. Tuo taip pat leidžia įsitikinti aplinkybė, kad po pažeidimo padarymo buvo pastatytas voljeras, kuriame šuo yra laikomas (b. l. 15). Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad G. Š. už administracinio nusižengimo padarymą skirtina mažesnė bauda negu ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Š. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jai skirti penkiasdešimties eurų (50 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104960513.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas