- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1482-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- A. R., D. L., M. R., Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybinei įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. C. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1156-273/2008 pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovams A. R. , D. L. , M. R. , Kauno apskrities viršininko administracijai, Valstybinei įmonei „Registrų centras“ dėl akto, įsakymo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. C. 2008 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 1998-07-14 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuriuo buvo paženklintas 15,4993 ha žemės sklypas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-11-18 įsakymą Nr. 02-07-7022, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys nuo sudarymo momento, atstatyti ieškovo pažeistas teises į nuosavybę: įpareigoti VĮ „Registrų centras“ suderinti J. C. nuosavybės teise priklausančio 2,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad įsigijo 2,7200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio ribos buvo aiškios ir žinomos, pažymėtos riboženkliais, tačiau 2006 m. užsakius geodezinius matavimus paaiškėjo, kad dalį šio sklypo kaip savą yra įsiteisinę atsakovai. Taip atsitiko, kad atsakovai, turintys žemės sklypą greta ieškovo, atliko geodezinius matavimus, kurių metu buvo paimta ir ieškovui priklausančio žemės sklypo dalis bei įteisinta atsakovų vardu. Tai labai vertinga žemės sklypo dalis, kadangi ji prieina prie Verknės upės ir ieškovui yra labai reikalinga. Ieškovas nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi, tą patvirtina ir tai, kad nebuvo derinamos žemės sklypų ribos su kaimyninių sklypų savininkais, taip pat ir su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo J. C. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Prienų rajono apylinkės teismui. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, nustatė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žemės sklypo ribų akto paženklinimo teisėtumo. Kadangi ginčus dėl žemės ribų sprendžia valstybinio administravimo subjektai, jų priimtų aktų teisėtumą sprendžia administraciniai teismai, ieškovo reikalavimas kyla ir galimai neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, teismas sprendė, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. C. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008-09-29 nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškinio ir taikė teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės: ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Šiuo atveju ieškovas tinkamai nurodė ieškinio dalyką: pripažinti negaliojančiu 1998-07-14 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, bei Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-11-18 įsakymą Nr. 02-07-7022; atstatyti ieškovo pažeistas teises į nuosavybę: įpareigoti VĮ Registrų centrą suderinti J. C. nuosavybės teise priklausančio 2,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 1998-07-14 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra pasirašytas fizinių asmenų, dėl ko kilus ginčui dėl žemės sklypo patikrinimo akto teisėtumo, jis spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi jokių specialių rūšinio teismingumo taisyklių ginčams, kylantiems iš ribų paženklinimo aktų teisėtumo, CPK nėra nustatyta, todėl šiems ginčams taikytina bendroji rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje nustatymo taisyklė, pagal kurią visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai (CPK 26 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis LR ABTĮ 2 str. nuostatomis, viešasis administravimas - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Pažymėtina, kad esant neaiškumų dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo Prienų rajono apylinkės teismas turėjo pareigą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo, o ne atsisakyti priimti ieškinį, kas yra pagrindas priimtą teismo nutartį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.
Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešu interesu, nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso, ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Todėl normos, reglamentuojančios rūšinį teismingumą, privalo būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į piliečių interesus. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valdžios įstaigos, taigi ir teismų sistema, privalo tarnauti žmonėms. Todėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas turi būti sprendžiamas tokiu būdu, kuris yra labiausiai priimtinas žmonėms ir užtikrintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą žmogaus teisę į operatyvų teismo procesą.
Pagal 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį administraciniams teismams teismingos bylos dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo, t. y. viešojo administravimo, subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį viešojo administravimo subjektu laikoma įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą, kas reiškia įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Taigi administracinių teismų kompetencija apibrėžta ne vien per teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektą, bet ir per teisinio santykio pobūdį.
Šioje byloje ieškovas J. C. reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu žemės sklypo ribų paženklinimo aktą bei Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, įpareigoti VĮ „Registrų centras“ suderinti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą ir jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, keliami reikalavimai yra susiję su Kauno apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro, esančių viešojo administravimo subjektais, veiksmais. Apskričių viršininkų administracijų veiklą reglamentuoja 1994 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatymas. VĮ Registrų centro veikla paremta 1997 m. liepos 8 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 742 “Dėl valstybės įmonės Registrų centro įsteigimo”, 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir 1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Prienų skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, kurio kompetenciją apibrėžia Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtintų Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento nuostatų IV dalis, pažeidžiant ieškovo teises priėmė suderinimą P. R. sklypo geodezinių matavimų plane, kuriuo buvo įteisintas sklypo dalies pasisavinimas. Be to, ieškinyje nurodyta, kad 1998-07-14 žemės sklypo ribų paženklinimo akto pagrindu atsakovai neteisėtai įsiregistravo ieškovui priklausančią ir riboženkliu pažymėtą dalį, 1999-11-18 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-07-7022 buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys pažeidžiant viešojo administravimo principus.
Atsižvelgiant į tai, jog ginčas yra kilęs dėl viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumo, byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.