Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-739-392/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
2S-739-392/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26884-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. D., S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-739-392/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26884-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.4.; 3.3.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2016 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. – D. ir A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, pagal atsakovų A. D. ir S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų A. R. – D. ir A. D. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams S. D. ir A. D..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovai A. D. ir S. D. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-455-599/2015, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto ar piniginių lėšų areštą 5 489,76 Eur (18 955,05 Lt) sumai (t. II, b. l. 139).

Atsiliepimas

Ieškovai A. R. – D. ir A. D. pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-11-24 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimą ir ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 444,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 49,83 Eur žyminio mokesčio, tačiau neišsprendė ieškovų patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo klausimo. Todėl ieškovai kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teigė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėtų būti sprendžiamas tik teismui papildomu sprendimu tenkinus ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų ieškovams priteisimo ir tik tuomet ieškovai neprieštarautų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsakovams (t. II, b. l. 142 - 143).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-455-599/2015, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams S. D. ir A. D. nuosavybės teise priklausančio turto ar piniginių lėšų areštą 5 489,76 Eur (18 955,05 Lt) sumai (t. II, b. l. 149 – 150).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai A. R. – D. ir A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi, netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutarčiai, kuria atmestas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantų nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik galutinai išsprendus klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones ir toje dalyje, kurioje neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Mano, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas panaikins Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį, išlieka galimybė, kad atsakovai vengs sumokėti paskirstytas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 157 – 158).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. D. ir S. D. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. nepriteisė ieškovams atstovavimo išlaidų, nes ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovai taip pat turėjo atstovavimo išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovai visas teismo priteistas sumas sumokėjo geranoriškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad priėmus papildomą sprendimą atsakovai piktavališkai jo nevykdys (t. II, b. l. 162 – 164).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-11 nutartimi areštavo atsakovams S. ir A. D. nuosavybės teise priklausantį 18 955,05 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai atsakovams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovam atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovais (t. I, b. l. 78 – 79). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu ieškinį atmetė: priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. R. – D. ir A. D., atsakovų S. D. ir A. D. naudai 180 Eur turėtų išlaidų bei 1 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai 12,70 Eur pašto išlaidų (t. II, b. l. 76 – 87). Vilniaus apygardos teismas 2015-11-24 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimą: priteisė ieškovei A. R. – D. iš atsakovų lygiomis dalimis 1 444,10 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 49,83 Eur žyminio mokesčio (t. II, b. l. 129 – 134).

Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nagrinėjamu atveju atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-455-599/2015, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (t. II, b. l. 139).

Apeliantai teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas gali būti išspręstas tik galutinai išsprendus klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi apeliacinės instancijos teismas nepaskirstė ieškovų patirtų atstovavimo išlaidų (t. II, b. l. 144 - 145). Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015-11-24 nutartimi nuspręsta atstovavimo išlaidas bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ieškovams nepriteisti (t. II, b. l. 134). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi prašymą dėl papildomo sprendimo šioje civilinėje byloje atmetė (t. II, b. l. 147-148). Ieškovai šią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartį apskundė apeliacine tvarka (t. II. B. l. 153 – 155).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas 5 489,76 Eur, bus pažeistas ekonomiškumo principas, kadangi areštuoto atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto mastas yra 5 489,76 Eur (18 955,05 Lt), tuo tarpu ieškovai prašo priimti papildomą sprendimą dėl ženkliai mažesnės bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. D. 2015-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 608, per Swedbank, AB ieškovei A. R. – D. sumokėjo 1 565 Eur (t. II, b. l. 140), t. y. teismo nutartį įvykdė geranoriškai, vertintina, kad taikytomis apsaugos priemonėmis buvo pasiektas tikslas (teismo sprendimas įvykdytas), todėl palikus laikinąsias apsaugos priemones galioti bus pažeistas ir proporcingumo principas (atsakovų teisės bus nepagrįstai suvaržytos).

Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015-11-24 nutartyje klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių neišsprendė.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2015-11-24 nutartis įvykdyta, darytina išvada, kad galimybė byloje paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas priimti papildomą sprendimą, nėra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones.

Konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius