- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- T-1850-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00174-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. D. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtu nutarimu Nr. 95-541 nutarta taikyti nuteistajam A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, nuteistojo elgesio rizika sumažėjo nuo 63 iki 28 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse vienuolika kartų paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, finansinių įsipareigojimų neturi, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 26 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą. Skunde prokuroras pažymėjo, jog Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarime išdėstytos išvados neatitinka nustatytų svarbių faktinių aplinkybių, nepagrįstai konstatuota, kad yra Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, todėl nėra pagrindo teismui patvirtinti Komisijos nutarimą. Ankstesni teistumai, nedarbas, paskutinių įvykdytų veikų sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį rodo, kad nuteistojo dalyvavimas pataisos programose nepadarė pakankamo poveikio jo sėkmingai pataisai. Nors nurodoma, kad rizika pakartotinai nusikalsti yra sumažėjusi, tačiau išlieka neigiami kriminogeniniai veiksniai – neigiami asmenybiniai faktoriai, grįžimas į tą pačią aplinką, kurioje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Nuteistojo asmenybę šiuo metu neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vertinant kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis – ankstesnių teistumų pobūdžiu, nusikalstamų veikų sunkėjimu, patvirtina galimą apsunkintą ir nesėkmingą nuteistojo integraciją lygtinio paleidimo laikotarpiu ir didesnę pakartotinių nusikalstamų veikų riziką.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
1) 2008 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2) 2011 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;
3) 2014 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 7 mėn. 10 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis A. D. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. D. nustatoma žema – 28 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 63 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už du sunkius nusikaltimus, anksčiau jau buvo du kartus teistas už nusikalstamas veikas susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis padarė naujas sunkesnes bei pavojingesnes nusikalstamas veikas, kas rodo, jog švelnus baudžiamumas neskatina A. D. keisti turimų nusikalstamų įpročių ir kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo A. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net septynis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, paskutinį kartą – 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, už ką jam buvo paskirtos septynios drausminės nuobaudos, ir kaip ir teisingai pažymi prokuroras skunde, tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 28 balai, tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį nusikalstamo elgesio rizika ne tik mažėjo, tačiau buvo ir padidėjusi ( 2019 m. vasario 18 d. nuo 35 balų padidėjo iki 39), taip pat iš nustatytų 28 balų dar 3 balai – dinaminiai, kuriuos nuteistasis, savo kryptingu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, atsižvelgiant taip pat ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. D. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-541 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-541 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.