- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-124-307/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Albinas Bielskis (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 448 MGL (58 240 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš E. V. nuspręsta konfiskuoti automobilio ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 15 010 Lt (13 310 Lt + 1 700 Lt). Iš E. V. valstybei priteista 72,16 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2012 m. gegužės mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 31 500 pakelių (63 dėžes) cigarečių „Premjer“, 221 608 Lt vertės, 96 500 pakelių (193 dėžes) cigarečių „Fest“, 678 892 Lt vertės, 10 000 pakelių (20 dėžių) cigarečių „Fest 7“, 70 352 Lt vertės, 7 360 pakelių (15 dėžių) cigarečių „Viceroy red“, 51 778,80 Lt vertės, ir 8 000 pakelių (16 dėžių) cigarečių „Viceroy blue“, 56 281 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 078 911,80 Lt, bei, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai jas gabeno ir laikė automobilyje „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabintoje priekaboje „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gegužės 17 d., 5 val. 00 min,. kol (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabinta priekaba „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juose neteisėtai laikomomis ir gabenamomis cigaretėmis buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neišanalizavo įrodymų tarpusavio ryšio, jų sąsajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismas ignoravo nuteistojo poziciją, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, bei ją pagrindžiančius byloje esančius įrodymus, t. y. liudytojų J. V., Ž. V., E. V., M. A. parodymus, kurie sutapo su apelianto duotais parodymais ir jiems neprieštaravo. Tokiu būdu teismas nuosprendį E. V. atžvilgiu priėmė iki galo neištyręs visų įrodymų, buvo šališkas, nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl neteisingai išsprendė baudžiamąją bylą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta konkretus laikas, kada E. V. galimai įsigijo cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nenustatyta, iš kokio asmens jos buvo įsigytos, taip pat nenustatyta, kokie asmenys sudarė tariamą bendrininkų grupę. Anot apelianto, šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių cigarečių įgijimą. Cigarečių pervežimas nėra ir negali būti cigarečių įgijimo patvirtinimas. Nelegalių cigarečių įgijimą įrodyti, apelianto teigimu, nepakanka tik tų cigarečių radimo automobiliuose fakto, todėl šiuo atveju kaltinimas neteisėtai įgijus cigaretes buvo grindžiamas vien tik prielaidomis.
Nesutikdamas su nuteisimu dėl akcizais apmokestinamų cigarečių gabenimo ir laikymo veikiant bendrininkų grupėje, apeliantas nurodo, jog bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apelianto teigimu, žinant, kad cigaretes pervežė grupė asmenų, būtina nustatyti tų asmenų tarpusavio ryšį arba bendrininkavimo formą, jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, susitarimo ribas ir pan. Šiuo atveju nėra išsiaiškinta, kas įgijo cigaretes ir kas jas pervežė, kas buvo organizatorius, kas buvo vykdytojas, o kas padėjėjas. Cigarečių įgijėjas ir jų pervežėjas, neįrodžius jų susitarimo, t. y. bendrininkavimo, negali būti laikomi bendrininkais daryti tą patį nusikaltimą, jie gali daryti kiekvienas savo nusikaltimą, kurį turi pagrįsti ir įrodyti kaltinimas. Skundžiamame nuosprendyje nepateikta nė vieno konkretaus įrodymo dėl nusikaltimų padarymo bendrininkų grupėje. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama veika bendrininkų grupėje yra tai, kad cigaretės buvo gabenamos dviem automobiliais, o vienas automobilis – „Audi A6“, tyčia manevruodamas, trukdė VSAT pareigūnams sulaikyti automobilius. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi dėl grupės nario vaidmens nusikalstamų veikų padaryme. Visiškai neaišku, koks vaidmuo tariamoje bendrininkų grupėje galėjo tekti ar teko E. V., ir kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus jis atliko. Apeliantas pažymi, kad byloje objektyvių duomenų apie nuteistojo sąsajas su jokiais kitais asmenimis nėra. Byloje nebuvo surinkta konkrečių ir vienareikšmiškų įrodymų, kurie patvirtintų E. V. vaidmenį bendrininkų grupėje, atskleistų ir parodytų konkrečius jo veiksmus įsigyjant, gabenant ar laikant akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Apelianto teigimu, neišsiaiškinus tariamos bendrininkų grupės narių, kokie buvo jų vaidmenys, jų veiksmų bendrumo, susitarimo daryti nusikalstamą veiką kartu, jų tyčios, negalima teigti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apygardos teismas svarbiu apelianto kaltės įrodymu laikė automobilyje „VW Transporter“ rastas ir paimtas cigarečių nuorūkas bei saulėgrąžų lukštus su E. V. DNR profiliu, tačiau šis įrodymas, apelianto įsitikinimu, negali tiesiogiai įrodyti, kad būtent jis įsigijo akcizais apmokestinamas prekes, kad būtent jis konkrečiai 2012 m. gegužės 17 d. 5.00 val. automobiliu „VW Transporter“ su priekaba bei automobiliu „Fiat Ducato“ jas gabeno ir laikė. Pats E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad minėtu laiku su žmona buvo namuose, tą patvirtino ir jo žmona liudytoja J. V.. Apeliantas neneigė, kad rūko ir valgo saulėgrąžas ir kad 2011 ir 2012 metais naudojosi automobiliu „VW Transporter“, todėl, jo įsitikinimu, nieko keisto, kad automobilyje galėjo likti nuorūkos ir saulėgrąžų lukštai su jo pėdsakais. Negalima paneigti aplinkybės, kad E. V. saulėgrąžų lukštai ir nuorūkos galėjo būti palikti dar tuo metu, kai jis naudojosi automobiliu, t. y. prieš tai, kai automobilis „VW Transporter“ buvo pernuomotas Lenkijos Respublikos piliečiui. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, kad būtent jis įgijo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kad būtent jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno ir laikė cigaretes automobilyje „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabintoje priekaboje „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. gegužės 17 d. 5.00 val. Šių faktų nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nė vienas byloje esantis daiktinis ar rašytinis įrodymas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir atpažinti asmenys, vairavę minėtus automobilius. Byloje esantys įrodymai, pasak apelianto, tiesiogiai ir neginčijamai neįrodo jo kaltės, o, priešingai, – kelia pagrįstas abejones dėl jo kaltės. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo nuosprendyje minimos cigarečių nuorūkos ir saulėgrąžų lukštai rodo apelianto ryšį tik su automobiliu „VW Transporter“, todėl lieka neaišku, koks yra E. V. ryšys su automobiliu „Fiat Ducato“. Apeliantas nurodo, jog šiuo automobiliu nėra važiavęs, kam jis priklauso – nežino. Visi byloje parodymus davę asmenys nieko nežinojo apie automobilį „Fiat Ducato“. Apie šį automobilį informacijos turėjo vienintelis liudytojas J. Z., nurodęs, kad ši transporto priemonė yra registruota jo vardu, tačiau automobilis jam nepriklauso. Šią transporto priemonę J. Z. vardu paprašė užregistruoti jo pažįstamas Danielius. Šio asmens tapatybė byloje nenustatyta ir jis nėra apklaustas. Liudytojas J. Z. parodė, kad jis nieko nežino apie automobilį „VW Transporter“ bei priekabą „Syland“, jis nežinojo, kam šios transporto priemonės priklauso, nepažinojo šių transporto priemonių savininkų. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, koks yra apelianto bei kitų liudytojų ryšys su liudytoju J. Z., nėra jokių duomenų, kurie rodytų apelianto ir automobilio „Fiat Ducato“ ryšį. Todėl teismo išvada, kad E. V. automobiliu „Fiat Ducato“ gabeno cigaretes, apelianto vertinimu, yra niekuo nepagrįsta ir neteisėta.
Apeliantas pažymi, kad rinkti kaltinančius (ir teisinančius) duomenis yra tyrimo pareiga (BPK 2 straipsnis, 20 straipsnio 1, 3 dalys, 44 straipsnis ir kt.). Apelianto vertinimu, šioje byloje tyrimas nebuvo atliktas išsamiai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtos ir ištirtos mikrodalelės nuo automobilių sėdynių, nepaimti pirštų antspaudai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Anot apelianto, byloje esantys įrodymai tiesiogiai ir neginčijamai neįrodo jo kaltės, todėl darytina išvada, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, rėmėsi prielaidomis, o ne faktais ir įrodymais, kas yra laikoma nesuderinama su nacionaline ir tarptautine teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su apygardos teismo išvadomis, kad automobilio „VW Transporter“ nuomos sutartis, automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilinės priekabos „Syland A600/4“ nuomos sutartys yra fiktyvios ir sudarytos tam, kad pateisintų E. V. veiksmus ir paneigtų jo dalyvavimą gabenant akcizais apmokestinamas prekes, apeliantas nurodo, jog tokios teismo išvados yra pagrįstos vien prielaidomis. Pasak apelianto, byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų ir aiškiai parodytų, kad minėtos sutartys buvo sudarytos fiktyviai. Priešingai, byloje yra užfiksuoti apelianto parodymai apie jam žinomas automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutarties, automobilio „VW Transporter“ nuomos sutarties sudarymo aplinkybes. Būtent, kad automobilis „Audi A6“ priklausė jo broliui Ž. V., kuris jį pardavė (duomenys neskelbtini) gyvenančiam M. A.; įmonė, kurioje apeliantas dirbo iš V. P. buvo išsinuomojusi automobilį „VW Transporter“, kurį vėliau išnuomojo Lenkijos Respublikos piliečiui. Šie parodymai sutampa su liudytojų M. A. ir Ž. V. parodymais. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja kitų liudytojų E. V. ir V. P. parodymams. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilis „VW Transporter“ buvo ne kartą išnuomotas kitiems asmenims, tai patvirtino ir liudytojas V. P., kuris nurodė, kad 2012 m. balandžio–gegužės mėnesį iš Ž. V. kelis kartus nuomojosi automobilį „VW Transporter“ ir priekabą. Byloje yra iš M. A. paimtos automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartys, iš kurių matyti, kad 2012 m. gegužės 8 d. šį automobilį Ž. V. pardavė M. A.. Tai patvirtina Transporto priemonės registracijos žurnale atlikta registracijos operacija. 2012 m. gegužės 10 d. M. A. šį automobilį pardavė Lenkijos Respublikos piliečiui M. K.. Byloje taip pat yra iš Ž. V. paimta 2012 m. gegužės 14 d. transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kuri patvirtina, kad Ž. V. šį automobilį išnuomojo M. M. S.. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2012 m. gegužės 10 d. UAB „Liepų alėja“ išnuomojo M. K. automobilinę priekabą „Syland A600/4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. birželio 8 d.
Byloje užfiksuotus liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus vertinant visumoje, siejant vieną su kitu, matyti, kad automobilio „VW Transporter“ nuomos sutartis, automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilinės priekabos „Syland A600/4“ nuomos sutartis buvo sudarytos pagal išreikštą sutarties šalių valią, asmenims sudariusiems sutartis siekiant sukurti realius padarinius, t. y. išnuomoti automobilį „VW Transporter“, išnuomoti priekabą bei parduoti automobilį „Audi A6“. Šios sutartys buvo įvykdytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos yra fiktyvios. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas be jokio pagrindo visiškai neatsižvelgė ir neįvertino jo ir liudytojų paaiškinimų dėl sudarytų nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarčių, neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartimis sukūrė teisinius santykius.
Apibendrindamas apeliantas nurodo, jog apygardos teismas nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo, kilusias abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra duomenų, jog apeliantas nepadarė jokios nusikalstamos veikos, nesilaikė įstatymu ir teismų praktika įtvirtintų pareigų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, šio proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistojo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad apygardos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sąsajumą, nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, iki galo neištyrė visų įrodymų (nuteistojo pozicijos, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, liudytojų J. V., Ž. V., E. V., M. A. parodymų), buvo šališkas, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Vertinant apeliacinio skundo teiginį dėl apygardos teismo šališkumo, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis E. V. savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad apygardos teismas buvo šališkas. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų apeliantas, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti teismo nešališkumo principo pažeidimą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl apygardos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti – prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, apygardos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos, įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apygardos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, skirti apygardos teismo atliktam įrodymų vertinimui paneigti, iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir perteikia tik jo nuomonę dėl jam nepriimtino įrodymų vertinimo, tačiau esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų nepagrindžia.
Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad, byloje nenustačius visų E. V. inkriminuoto nusikaltimo bendrininkų, neišsiaiškinus kiekvieno iš jų atliktų veiksmų pobūdžio bei tyčios turinio, negalima ir E. V. atsakomybė dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo, veikiant bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje apygardos teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: 2012 m. gegužės 17 d., 5.00 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnai A. L., K. J. ir V. S. (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaimo, ribose, pastebėjo važiuojantį automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta priekaba „Syland“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad automobiliais gali būti gabenamos neteisėtai įgytos akcizinės prekės, tarnybiniu automobiliu juos pradėjo persekioti, tačiau kelią blokavo automobilis ,,Audi A6“, dėl kurio manevravimo minėti automobiliai nuvažiavo, tačiau vėliau jie buvo aptikti pasukę į miško keliuką. Įvykio vietoje pasienio pareigūnai rado du krovininius mikroautobusus, pakrautus cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Be to, automobiliuose buvo rasti šių automobilių registracijos dokumentai bei guminė pripučiama valtis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šių faktinių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas. Apygardos teismas, spręsdamas apie kontrabandines cigaretes gabenusių asmenų veiksmų bendrumą, pagrįstai įvertino tai, kad abu automobiliai („Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kartu, juos pridengė vienas ir tas pats automobilis „Audi A6“, kuris tyčia manevruodamas trukdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikyti minėtus kitus du automobilius, šie automobiliai, prikrauti dėžių su cigaretėmis, buvo aptikti vienoje vietoje. Kontrabandines cigaretes gabenusių mikroautobusų „VW Transporter“ ir „Fiat Ducato“ bei juos lydėjusio automobilio „Audi A6“ vairuotojų suderinti veiksmai patvirtina, kad visų trijų transporto priemonių vairuotojai suprato, kad daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Akivaizdu, kad visos trys paminėtos transporto priemonės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – 2012 m. gegužės 17 d. 5.00 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose atsirado ne dėl atsitiktinio aplinkybių sutapimo, bet jas vairuojantiems asmenims veikiant pagal iš anksto suderintą planą. Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad visi kontrabandines cigaretes gabenę asmenys, tarp jų ir E. V., veikė vieninga tyčia, siekė bendro rezultato, kiekvienas iš bendrininkų žinojo bei suprato savo vaidmenį bendrai daromame nusikaltime. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad cigaretės buvo gabenamos dviem minėtais automobiliais, o dar vienas automobilis - „Audi A6“ - tyčia manevruodamas trukdė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams sulaikyti minėtus automobilius, pagrįstai pripažino, jog darant nusikaltimą dalyvavo ne mažiau kaip trys aktyvūs vykdytojai. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas nurodė, kokį vaidmenį atliko kiekvienas iš nusikaltimo bendrininkų, tai yra, kad kiekvienas iš jų buvo vykdytojas (bendravykdytojas). Apygardos teismas, nustatęs nuteistojo E. V. ir nenustatytų asmenų veikos bendrumą, buvus susitarimą tarp šių asmenų bei vieningą tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu, teisingai sprendė, kad nuteistasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, bei teisingai jį pripažino nusikalstamos veikos vykdytoju. Ta aplinkybė, kad nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, su kuriais veikdamas bendrininkų grupėje E. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, minėtos teismo išvados nepaneigia.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį E. V. grindė 2012-11-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialistės išvada Nr. S 211/12(01) (2 t., b. l. 51-54). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jos metu automobilyje „VW Transporter“ buvo rastos ir paimtos dvi cigarečių „Kent“ ir dvi cigarečių „Fest“ nuorūkos. Be to, tame pačiame automobilyje ant keleivio sėdynės ir grindų buvo rasti saulėgrąžų lukštai (1 t., b. l. 5-17). Atlikus DNR tyrimą ant tyrimui pateiktos cigaretės „Kent“ nuorūkos ir saulėgrąžų lukštų gautas E. V. DNR profilis su 99,9999999999 proc. tikimybe (2 t., b. l. 44-54). Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. nurodo, kad šis įrodymas negali tiesiogiai patvirtinti, kad būtent jis 2012 m. gegužės 17 d. 5.00 val. automobiliu „VW Transporter“ su priekaba bei automobiliu „Fiat Ducato“ gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes). Apygardos teismas šioje specialistės išvadoje užfiksuotus duomenis gretino su kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais (liudytojų A. L., K. J., V. S. parodymais), įvertino jų visumą ir padarė pagrįstą E. V. kaltumą patvirtinančią išvadą. Apygardos teismui netikėti minėta specialisto išvada, kuri nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, nebuvo jokio pagrindo. Be to, šis rašytinis įrodymas nėra vienintelis nuteistojo E. V. kaltę patvirtinantis įrodymas. Kaip minėta, išvada dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįstai padaryta įvertinus byloje esančių įrodymų visetą.
Tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis anksčiau (2011 m., 2012 m.) naudojosi automobiliu „VW Transporter“, todėl jame prieš tai, kai šis automobilis buvo pernuomotas Lenkijos Respublikos piliečiui, galėjo likti nuorūkos ir saulėgrąžų lukštai su jo DNR pėdsakais. Teisėjų kolegija, vertindama šią apelianto pateiktą gynybinę versiją, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai šiuo klausimu ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nebuvo vienodi. Antai, ikiteisminiame tyrime E. V. teigė, kad jis ir brolis Ž. V. dirba bendrovėje „X“. Pagal darbų pasiskirstymą už transportą buvo atsakingas Ž. V., o apeliantas – už ūkio darbus. Mikroautobusą „VW Transporter“ paskutinį kartą vairavo maždaug pusę metų iki įvykio – 2011 m. pabaigoje (1 t., b. l. 127-128; 132-133). Tuo tarpu duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad minėtą automobilį vairavo kelis kartus 2011 ir 2012 metais. Aptariamų bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad saulėgrąžų lukštai, ant kurių buvo gautas E. V. DNR profilis, buvo rasti ant automobilio „VW Transporter“ keleivio sėdynės. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog saulėgrąžos automobilyje buvo gliaudomos ir jų lukštai ant automobilio sėdynės palikti ne 2011 m. pabaigoje ar kitu E. V. nurodytu automobilio vairavimo metu, bet betarpiškai prieš paliekant jį suradimo vietoje. Tuo labiau, kad byloje pagal esančius Ž. V., E. V. parodymus UAB „X“ žinioje esantys automobiliai buvo intensyviai naudojami, išnuomojami kitiems asmenims. Minėtos bendrovės direktorius E. V. patvirtino, kad grąžindamas išnuomotą automobilį klientas privalėdavo jį išplauti, sutvarkyti. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai paneigia ir minėtą nuteistojo E. V. pateiktą versiją, jog nusikaltimo išvakarėse automobilis „VW Transporter“ ir priekaba buvo išnuomoti Lenkijos Respublikos piliečiui M. M. S.. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išdėstytais motyvais, jų neatkartoja ir daro išvadą, jog nuteistojo E. V. versija, kad 2012-05-14 automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas Lenkijos Respublikos piliečiui M. M. S., jis pats įvykio metu buvo namuose, yra paneigta byloje esančių objektyvių įrodymų visuma. Būtent, teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. P. parodė, kad nuteistajam E. V. išnuomojo automobilį „VW Transporter“ vienam mėnesiui, tačiau automobilis liko pas pastarąjį asmenį ilgesniam laikui, ir kad sutikimo nuomoti automobilį tretiesiems asmenims jis nebuvo davęs. Pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų liudytoju apklaustas M. M. S. parodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi, ir kad jokių transporto priemonių iš Lietuvos Respublikos piliečių nenuomojo, įtaria, kad kažkas pasinaudojo jo asmens duomenimis. Be to, parodžius jam minėtą 2012-05-14 automobilio nuomos sutartį ir jame esantį jo parašą, pastarasis asmuo kategoriškai patvirtino, kad tai nėra jo parašas (2 t., b. l. 70, 71). Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. S. parašų pavyzdžiai procesiniuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi nuo minėtoje automobilio nuomos sutartyje esančio šio asmens parašo. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismui netikėti šio liudytojo parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai minėtą tarp Ž. V. ir M. M. S. sudarytą automobilio „VW Transporter“ nuomos sutartį, pagal kurią neva Ž. V. išnuomojo M. M. S. minėtą automobilį, vertino kaip fiktyvią.
Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu, neigia bet kokias savo sąsajas su automobiliu „Fiat Ducato“ ir teigia, kad šiuo automobiliu nėra važiavęs, kam jis priklauso – nežino. Šiuos nuteistojo teiginius paneigia liudytojų A. L., K. J., V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad abu automobiliai, tai yra „VW Transporter“ ir „Fiat Ducato“, vienas paskui kitą važiavo miško keliuku (duomenys neskelbtini) užkardos saugomame valstybės sienos ruože, (duomenys neskelbtini) kaimo link. Vienas iš jų tempė dengtą priekabą, paskui juos važiavo „Audi“ markės automobilis, visos transporto priemonės buvo be įjungtų šviesos žibintų. Minėtų automobilių vairuotojai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustoti nepakluso, padidino greitį ir nuvažiavo. Tiek automobilis „VW Transporter“, tiek automobilis „Fiat Ducato“ nusuko į miško keliuką ir abu sustojo toje pačioje vietoje. Šiuose automobiliuose buvo rastos neteisėtai gabentos cigaretės su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėti automobiliai „VW Transporter“ ir „Fiat Ducato“ buvo netoli valstybės sienos ruožo, judėjo ta pačia kryptimi vienas paskui kitą, važiavo su neįjungtais žibintais miško keliuku, pasienio pareigūnams juos stabdant abu vienodai padidino greitį ir pasuko ta pačia kryptimi, juos abu pridengė tas pats „Audi A6“ automobilis, jie abu buvo rasti toje pačioje vietoje pakrauti neteisėtai gabentomis cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad E. V. matė ir žinojo, jog abiem minėtais automobiliais buvo neteisėtai gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, jis kartu su kitais asmenimis veikė vieninga tyčia, siekdamas vieningo nusikalstamo tikslo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas vertino ir tai, kad pagal įvykio vietoje rastus automobilio registracijos dokumentus automobilis „Fiat Ducato“ priklauso J. Z.. Šis asmuo teisme apklausiamas liudytoju nurodė minėto automobilio įregistravimo savo vardu aplinkybes, tačiau jas patikrinti apygardos teismas neturėjo galimybės. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojo J. Z. teisme duoti parodymai, teigiama, kad byloje nenustatyta, koks yra nuteistojo ir kitų liudytojų ryšys su minėtu asmeniu, tai nuteistojo kaltės nepaneigia. Būtent aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad automobiliu „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ir neteisėtai cigaretes gabeno kiti su E. V. bendrai veikę asmenys. Taigi, apygardos teismas teisingai nustatė, kad E. V., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno ir laikė automobilyje „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akcizais apmokestinamas prekes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir kitas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad vien prielaidomis pagrįstos teismo išvados, jog automobilio „VW Transporter“ nuomos sutartis, automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis ir automobilinės priekabos „Syland A600/4“ nuomos sutartys yra fiktyvios ir sudarytos tam, kad pateisintų E. V. veiksmus ir paneigtų jo dalyvavimą gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Teisėjų kolegija pirmiau išdėstė argumentus, kodėl pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas dėl automobilio „VW Transporter“ nuomos sutarties fiktyvumo, todėl motyvuotų išvadų dėl šio apeliacinio skundo argumento nekartoja.
Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojo M. A. parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų apie automobilio „Audi A6“ pardavimo aplinkybes, sandorio sudarymo laiką, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdyje papildomai apklausti liudytojai M. A. bei Ž. V.. Vertinant liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu bei apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, matyti, kad jis laikėsi tos pačios pozicijos, tai yra, kad jis 2012-05-10 (duomenys neskelbtini) miestelio turguje su ten sutiktu Lenkijos Respublikos piliečiu M. K. susitarė dėl automobilio „Audi A6“ pardavimo ir sudarė šios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šio asmens turėtą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę jis nustatė pastarojo asmens tapatybę, sutartį pildė savo ranka. M. K. paklausus apie galimybę išsinuomoti automobilio priekabą, jį supažindino su Ž. V., o pats išvažiavo namo. Tvirtino, kad Lenkijos Respublikos piliečio M. M. S. nepažįsta. Šio liudytojo parodymus, visų pirma, paneigia byloje esanti 2012-10-05 automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis, neva sudaryta tarp M. A. ir Lenkijos Respublikos piliečio M. K. (1 t., b.l. 46-47). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal pačioje sutartyje nurodytas datas, ji buvo sudaryta ne 2012-05-10, kaip nurodo apeliantas ir teisme tvirtino liudytojas M. A., o 2012-10-05, tai yra šioje byloje jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. A. parodė, kad jis automobilį „Audi A6“ pardavė ketvirtadienį, nes turgus vyksta ketvirtadieniais, tačiau pagal minėtą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį šis sandoris turėjo įvykti penktadienį. Antra, Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą pateikta informacija patvirtina, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nefigūruoja Lenkijos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, automobilis „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas Lenkijoje (2 t., b.l. 66). Trečia, 2012-07-10 tarnybinis pranešimas „Dėl M. A. naudojamų abonentinių numerių prisirišimo prie operatorių bazinių stočių“ (2 t., b.l. 146) patvirtina, kad M. A. 2012-05-10 apie 8.00 val. (tokį laiką nurodė jis pats apklausos metu), negalėjo būti (duomenys neskelbtini) turguje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad liudytojo M. A. parodymai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, todėl tikėti jais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Kadangi tiek automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo sutartis, tiek automobilinės priekabos „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis neva buvo sudarytos su Lenkijos Respublikos piliečiu M. K., tai yra su asmeniu, kuris nefigūruoja Lenkijos Respublikos gyventojų registre, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad šie sandoriai nebuvo realūs, ir kad jais buvo siekiama pateisinti nuteistojo E. V. veiksmus bei paneigti jo kartu su nenustatytais asmenimis dalyvavimą darant nusikalstamą veiką – neteisėtai gabenant akcizais apmokestinamas prekes. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios teismo išvados nuteistojo E. V. bei liudytojų M. A., Ž. V., E. V., V. P., V. P. parodymai apie jiems žinomas automobilio „Audi A6“ pirkimo–pardavimo ir automobilinės priekabos „Syland A600/4“ nuomos sutarčių sudarymo aplinkybes nepaneigia.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtos ir ištirtos mikrodalelės nuo automobilių sėdynių, nepaimti pirštų antspaudai, šių ikiteisminio tyrimų veiksmų neatlikimas neduoda pagrindo išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog E. V. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto kaltinimo E. V. neteisėtai įgijus cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, daro išvadą, kad ši veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės šių prekių įgijimo aplinkybės, tai yra kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens, nenustatytos. Vien tik konstatavus neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą ir gabenimą, neteisėtas jų įgijimas savaime nėra preziumuojamas. Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų šioje įstatymo normoje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. E. V. inkriminuota veika, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nėra įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, šios veikos inkriminavimas iš skundžiamo nuosprendžio šalinamas, o nuosprendis šioje dalyje pakeičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Teisėjų kolegija pripažįsta esant nustatytas tokias bylos aplinkybes: E. V., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno ir laikė automobilyje „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabintoje priekaboje „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – 31 500 pakelių (63 dėžes) cigarečių „Premjer“, 221 608 Lt vertės, 96 500 pakelių (193 dėžes) cigarečių „Fest“, 678 892 Lt vertės, 10 000 pakelių (20 dėžių) cigarečių „Fest 7“, 70 352 Lt vertės, 7 360 pakelių (15 dėžių) cigarečių „Viceroy red“, 51 778,80 Lt vertės, ir 8 000 pakelių (16 dėžių) cigarečių „Viceroy blue“, 56 281 Lt vertės, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 078 911,80 Lt, iki 2012 m. gegužės 17 d., 5 val. 00 min., kol (duomenys neskelbtini) savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis ,,VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo prikabinta priekaba „Syland“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juose neteisėtai laikomomis ir gabenamomis cigaretėmis buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnų.
Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, bylą išnagrinėjo iš esmės nepažeisdamas Baudžiamojo proceso įstatymo ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. V. padarė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, jog E. V., pažeisdamas nustatytą tvarką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.