Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1251-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03758-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2.; 13.5; 13.7.1; 50.3; 55.1.3 (S)

2021 m. vasario 11 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PIGUS“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „PIGUS“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1A-201, Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320004M, taip pat panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisminio nagrinėjimo metu, taip pat ikiteisminio nagrinėjimo metu (38,72 eurus už vertimo paslaugas).

Pažymi, kad pareiškėja nepirko reklamos paslaugų iš prekių pardavėjų, o pirko įvairias administravimo paslaugas.

Nurodo, kad į deklaruojamą prekių vertę neįtraukė reklamos administravimo paslaugų nenorėdama pažeisti 2013 m. sausio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 71 straipsnio, kuriame išvardinta, kokios sumos turi būti pridedamos prie sumokėtos ar mokėtinos už importuojamas prekes kainos. Išlaidos (patirtos sąnaudos už papildomus samdomus darbuotojus), kaip įtrauktinos į prekių sandorio vertę, pirmiau minėtame straipsnyje nėra numatytos. Teigia, kad bauda ir papildomi mokesčiai ginčijamais sprendimai buvo priskaičiuoti pažeidžiant Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio nuostatas, nes prie importuojamų prekių sandorio vertės nepagrįstai priskaičiuojamos papildomos reklamos administravimo išlaidos.

Pažymi, kad mokėjimo paskirtyje nurodomas numeris TG437194 nebuvo susijęs su konkrečiomis prekėmis, tačiau identifikuodavo pareiškėją kaip įmonę. Pabrėžia, kad pareiškėja muitinei pateikė visus dokumentus, kurie atspindi visas su prekių pardavimu arba jų kaina susijusias aplinkybes, o importuojamų prekių žemai kainai įtakos turėjo ne tik nuolaidos dėl ilgalaikio bendradarbiavimo bei didesnių kiekių pirkimo, bet ir tai, kad prekės buvo su defektais arba su pažeistomis pakuotėmis, buvo nepilnos komplektacijos, anksčiau grąžintos iš kitų pirkėjų.

Pažymi, kad Muitinės departamentas pareiškėjai tik pasiūlė pateikti ginčo prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje dokumentus, mano, kad į tai nebuvo reikalo atsižvelgti, nes administravimo paslaugų atlikimo faktui įrodyti buvo pateikti visi dokumentai. Atsižvelgiant į tai papildomai pateikia Teismui prekių pardavimo sąskaitas, kurios yra Sąjungos muitų teritorijoje, kaip įpareigojo Muitinės departamentas.

Pareiškėja taip pat prašo netaikyti jai baudos, nes nepadarė jokio pažeidimo arba ją sumažinti, nes atsakovas paskyrė maksimalią baudą, nors pareiškėja bendradarbiavo su teritorine muitine. Pažymi, kad nebuvo padaryta žala biudžetui.

Teisme 2021 m. vasario 8 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad sumokėti pinigai buvo už reklamos administravimo paslaugos arba tai, kas susiję su reklamos administravimu, o ne už importuotas prekes. Pažymi, kad jokia reklama nebuvo užsakoma iš paslaugų tiekėjų, iš paslaugų tiekėjų buvo užsakoma įvairių darbų administravimas (įskaitant reklamos administravimą), kai samdoma įmonė administruoja reklamą ir kitus administracinius darbus pareiškėjos naudai.

Teisme 2021 m. vasario 9 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad nesutinkama su Vilniaus teritorinės muitinės importuotų prekių nustatyta verte. Mano, kad importuotos prekės turėtų būti vertinamos žemiausia kaina. Pažymi, kad deklaracijose prekių būklės nenurodė, nes nebuvo aišku, kur deklaracijose šią informaciją pateikti. Pabrėžė, kad pareiškėja renkasi pigiausias prekes, žemos kokybės su defektais. Pažymi, kad prekių vertė ir turėtų būti mažesnė už įvairias pareiškėjo įsigytas paslaugas, kadangi pirktos paslaugos skirtos įmonės funkcionavimui ir jos veiklos tęstinumui užtikrinti; jos nėra susijusios su konkrečiomis įsigytomis prekėmis.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad remiantis mokestinio patikrinimo metu surinktais papildomais duomenimis, susijusiais su pareiškėjos atliktais piniginiais pervedimais, minėti mokėjimai traktuotini ne kaip atlygis už reklamos paslaugas, o turėtų būti laikomi dalimi mokėtinos faktūrinės vertės. Tiek deklaruotos sumos už ginčo prekes, tiek ir papildomi mokėjimai šių prekių pardavėjams buvo atliekami per pinigų pervedimo platformą „TransferGo LTD“.

Pažymi, kad pareiškėja skunde Muitinės departamentui šias išlaidas įvardijo kaip išlaidas už „reklamos administravimo paslaugas“, tačiau skunde Teismui jau tvirtina jas buvus „įvairiomis administravimo paslaugomis (įskaitant reklamos administravimą ir kt.)“. Mano, kad pareiškėja tokiais teiginiais siekia suklaidinti tiek muitinę, tiek ir Teismą, ir tai laikytina pareiškėjos gynybine pozicija siekiant išvengti papildomos mokestinės nepriemokos.

Pažymi, kad Teismui pateiktuose įrodymuose, tariamai pagrindžiančiuose reklamos paslaugų teikimą „Amazon.de“ svetainėje, nėra jokių sąsajų su pareiškėjos importuotomis prekėmis, todėl lieka neaišku, kokios prekės buvo reklamuojamos. Pabrėžia, jog pareiškėja, deklaruodama ginčo prekes, nepagrįstai šių prekių muitinę vertę neįtraukė papildomų mokėjimų ginčo prekių pardavėjams.

Nurodo, kad Muitinės departamentas įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti nevalstybine kalba surašytų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, taip pat pateikti atitinkamus įrodymus, kuriais yra grindžiamas pareiškėjos skundas, t. y. pagrįsti skunde išdėstytus teiginius, jog papildomi piniginiai pervedimai nebuvo susiję su ginčo prekėmis, o buvo atlygis už reklamos administravimo paslaugas. Be to, siekiant įsitikinti pareiškėjos deklaruotų sandorių realumu, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti ginčo prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje dokumentus. Pažymi, kad Muitinės departamentas negavo jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti reklamos administravimo paslaugų suteikimo faktą, t. y. pareiškėja nepateikė ir jokių dokumentų bei paaiškinimų dėl ginčo prekių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje, tokiu būdu, atsisakydamas pateikti minėtus įrodymus, užkerta kelią palyginti importuojamų bei parduodamų Sąjungos muitų teritorijoje prekių kainas. Be to, nesant jokių duomenų apie ginčo prekių realizavimą po prekių išleidimo, pašalinama bet kokia galimybė muitinei įsitikinti reklamos paslaugų, kurios galimai buvo suteiktos pareiškėjos parduodamoms prekėms, realumu.

Pažymi, kad Teismui pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros yra nepasirašytos, be to, juose nėra detalizuotos parduodamos prekės, todėl nėra jokios galimybės jas susieti su ginčo prekėmis.

Nurodo, kad analizuojant išlaidų rūšis (žaliavų, reikalingų prekėms pagaminti, įsigijimas, įrengimų pirkimas bei kaštai už jų eksploataciją, darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimas, administracinių bei gamybinių patalpų įsigijimas ar jų nuoma, taip pat patalpų išlaikymo išlaidos, atitinkami nustatyti mokesčiai, privalomi mokėti samdant darbuotojus bei gaminant prekes ir kt.) Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio kontekste, matyti, kad jos nėra minimos kaip sumos, pridedamos prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamos prekes kainos, ir tai gali būti paaiškinama tik tuo, kad šios išlaidos yra neatsiejamos sąnaudų, kurios patiriamos gaminant bei parduodant prekes, dalis, tenkančių prekių gamintojui ar pardavėjui. Šios sąnaudos įskaitomos į gaminamų ar parduodamų prekių kainą, sumokėtą pirkėjo, ir būtent pirkėjo sumokamos sumos yra vienintelis būdas atgauti šias sąnaudas.

Be to, kiekvienas prekių gamintojas ar pardavėjas skiria didesnę ar mažesnę dalį savo pagamintų ar parduodamų prekių reklamai. Pažymi, kad neginčytina ir tai, kad minėtas išlaidas turi prisiimti ir prisiima pats prekių gamintojas ar pardavėjas, o šios išlaidos taip pat yra neatskiriama importuojamų prekių kainos dalis. Atkreipia dėmesį, kad pirmiau išvardintos prekių gamybos ar pardavimo išlaidos taip pat nėra minimos ir tarp sumų, įvardijamų neįskaitytinais į muitinę vertę elementais, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 72 straipsnio nuostatomis.

Mano, kad dėl atleidimo nuo baudų yra išsamiai pasisakyta skundžiamuose sprendimuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad deklaruojant prekės EID 31-ame langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“, skirtingai nei teigia pareiškėja, nėra jokių duomenų apie tai, kad importuojamos prekės turėjo defektų, nepilnos komplektacijos ir t. t. Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2 papunktyje nustatyta, jog prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, prekių importo, laikinojo įvežimo arba muitinio sandėliavimo procedūros draudimams bei apribojimams taikyti, nustatytiems importo muitams ar mokesčiams apskaičiuoti. Už teisingą prekės aprašymą, kuris leistų ją vienareikšmiškai identifikuoti, ir dokumentacijos pateikimą yra atsakingas deklarantas, šiuo atveju pareiškėja.

Pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įmonės buhalterinės apskaitos registrų, iš kurių būtų galima matyti į apskaitą įtrauktas prekes. Taip pat pastebi, kad įmonės papildomi mokėjimai yra žymiai didesni negu deklaruota importuojamų prekių vertė, kas prasilenkia su ekonomine nauda ir logika. Toliau iš esmės pritariama Muitinės departamento atsiliepime išdėstytiems argumentams.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento ir Vilniaus TM sprendimų, kuriais pareiškėjai nustatytos mokestinės prievolės muitinei (1 027 Eur importo muitas, 8 602 Eur importo PVM, 50 proc. dydžio 4 814 Eur papildomai apskaičiuotų muito ir PVM bauda), atsakovams konstatavus, jog pareiškėjos aštuoniose elektroninėse importo deklaracijose faktiškai sumokėta už importuotas prekes kaina neatitinka deklaruotos importuotų prekių vertės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus teritorinė muitinė atliko pareiškėjos iš Kinijos Liaudies Respublikos minėtu laikotarpiu importuotų prekių (moteriškų rankinių, elektrinių dulkių siurblių – šluotų, tekančio vandens šildytuvų, elektrinių masažinių kilimėlių ir kt.), deklaruotų aštuoniuose elektroninių importo deklaracijose: 18LTVC0100IM0CE629 (2018 m. liepos 3 d.), 18LTVC0100IM123B81 (2018 m. rugpjūčio 16 d.), 18LTVC0100IM16A5E6 (2018 m. rugsėjo 21 d.), 18LTVC0100IM1B6FC5 (2018 m. spalio 29 d.), 19LTVC0100IM032503 (2019 m. sausio 29 d., 19LTVC0100IM036239 (2019 m. sausio 31 d.), 19LTVC0100IM0F2294 (2019 m. gegužės 2 d.), 19LTVC0100IM29F714 (2019 m. lapkričio 7 d.) teminį muitinės vertės patikrinimą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu kreipėsi į UAB „Gosystems“ administruojančią pinigų pervedimo platformą „TransferGo“ bei nustatė, kad be deklaruotų mokėjimų ( t. y. 10 457,13 USD) importuojamų prekių pardavėjams buvo pervestos papildomos sumos (viso bendrai 55 989,64 USD). Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad papildomi mokėjimai yra ne už deklaruotas prekes, bet už reklamos tvarkymo paslaugas įvairiose interneto svetainėse („Amazon“, „Fyndia“, Emag“ ir kt.) arba už administravimą „Google“ reklamos sistemoje. Atsižvelgiant į tai, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad deklaruotose elektroninėse importo deklaracijose faktiškai sumokėta už prekes kaina neatitinka deklaruotos ir faktūrose nurodomos prekių vertės, t. y. prekių įsigijimo kaina nurodoma ženkliai mažesnė. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio nuostatomis, 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320041M perskaičiavo deklaruotų prekių vertę, pridėdama prekių tiekėjams sumokėtas, tačiau muitinėje nedeklaruotas sumas, ir tuo pagrindu pareiškėjai įregistravo 1 027 Eur importo muito, 8 602 Eur PVM mokestinę prievolę bei skyrė 50 proc. dydžio baudą – 4 814 Eur už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą.

Importuotų prekių muitinės vertės nustatymą reglamentuoja Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatos, pagal kurias prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 70 ir 74 straipsnių (SMK 69 straipsnis) nuostatų. Pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal SMK 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (Sąjungos muitinės kodeksas 74 straipsnio 1 dalis).

Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga (SMK 70 str. 2 d.; orig. anglų klb. “total payment <..> including”).

Papildant SMK 70 straipsnį, pagal SMK 71 str. nustatant muitinę vertę pagal 70 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamas prekes kainos pridedama: a) toliau nurodytos pinigų sumos, kurias sumoka pirkėjas ir kurios nėra įskaitytos į už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą: i) komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams, išskyrus pirkimo komisinius; ii) išlaidos talpykloms, kurias muitinė laiko neatskiriama atitinkamų prekių dalimi; ir iii) pakavimo išlaidos, susijusios ir su darbu, ir su medžiagomis; b) atitinkamai paskirstyta toliau išvardytų pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, susijusių su importuojamų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė, jeigu ši vertė nebuvo įskaityta į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą: i) medžiagų, komponentų, dalių ir panašių daiktų, įeinančių į importuojamų prekių sudėtį; ii) įrankių, štampų, formų ir panašių daiktų, naudotų importuojamoms prekėms gaminti; iii) medžiagų, sunaudotų gaminant importuojamas prekes; ir iv) inžinerinių, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbų, eskizų ir brėžinių parengimo, atliktų ne Sąjungoje ir būtinų importuojamų prekių gamybai, išlaidos; c) mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su vertinamomis prekėmis, kuriuos pirkėjas privalo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti, vykdydamas vertinamų prekių pardavimo sąlygas, tiek, kiek mokesčiai už patentus ir licencijas nėra įskaityti į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą; d) tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkančios dalies pajamų, gautų toliau perparduodant, perleidžiant arba naudojant importuojamas prekes, vertė; ir e) toliau nurodytos išlaidos, patirtos prekes gabenant iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos: i) importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos; ir ii) su importuojamų prekių vežimu susijusios krovimo ir tvarkymo išlaidos. Be to SMK 72 straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas išlaidų, kurios gali būti nepriskirtos ir neįskaičiuojamos į muitinę prekių vertę. Pareiškėjo nurodomų reklamos administravimo ir kitokio administravimo paslaugų tarpe neįskaitytinų į muitinę vertę elementų nenumatyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja iš Kinijos Liaudies Respublikos pardavėjų J. Z., W. M. ir L. Q. įsigijo moteriškas rankines, deklaracijose nurodydama importuojamą vertę 1,67-2,37 Eur už vienetą, elektrinius dulkių siurblius – šluotas – už 4,22 Eur/vnt., tekančio vandens šildytuvus – už 2,12-2,63 Eur/vnt. ir kt. prekes, už kurias iš viso muitinei deklaravo sandorių vertę 10 457,13 USD. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad pareiškėja, pirkdama nurodytas prekes, pardavėjams J. Z., W. M. ir L. Q. mokėjimo paskirtimi TG437194 sumokėjo ne tik deklaruotus 10 457,13 USD, o viso 55 989,64 USD. Byloje yra pateikta TransferGo Ltd sistemoje pareiškėjo atliktų mokėjimo pavedimų suvestinė, iš kurios matyti, kad dažniausiai tą pačią dieną prekių pardavėjas gaudavo du mokėjimus, pvz., 2018-05-15 J. Z. mokėjimai 1488,81 USD ir 5531,19 USD, 2018-07-03 W. M. gauti mokėjimai 944,46 USD ir 4250 USD, kt. Pareiškėja skunde teigia, kad anksčiau minėti Kinijos Liaudies Respublikos pardavėjai ne tik jai pardavė prekes, bet ir suteikė reklamos administravimo ir kitokias administravimo paslaugas įsigytoms prekėms, už kurias pareiškėja tuo pačiu laikotarpiu papildomai sumokėjo 45 532,51 USD. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose akcentuoja, kad minėti pardavėjai reklamos paslaugų jai nesuteikė, bet atliko tarpininkavimo ir / ar administravimo paslaugas jas reklamuojant. Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl 45 532,51 USD Eur sumokėto mokesčio pardavėjams, iš kurių pareiškėjas įsigijo (pirko) importuojamas prekes, už reklamos administravimo ar kitokias paslaugas, yra neįtikėtini ir neparemti ekonomine logika bei santykių tarp prekių pirkėjo ir pardavėjo specifika. Pažymėtina, kad pareiškėjas įsigytų prekių neperparduoda nei Kinijos, nei Azijos rinkose. Be to, pareiškėjos argumentai ir paaiškinimai prieštaringi ir nenuoseklūs, kintantys: Muitinės departamentui buvo nurodoma, kad tai prekių reklamos administravimo mokesčiai, o teismui pateikiama platesnė apibrėžtis, nurodant, tai ne tik prekių reklamos administravimo, bet kitokių paslaugos mokesčiai.

Pagrindinis metodas importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti yra sandorio vertės metodas, t. y. kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiškėja nedeklaravo visos faktiškai sumokėtos kainos už importuotas prekes, t. y. deklaravo žymiai mažesnę kainą už ginčo importuotas prekes nei realiai už jas apmokėjo pagal Kinijos Liaudies Respublikos ūkio subjektų išrašytas sąskaitas faktūras. Ginčo prekės kaip jau minėta anksčiau įsigytos iš Kinijos Liaudies Respublikos ūkio subjektų, jų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos kainos už parduotas prekes ir pareiškėjai suteiktas neva administravimo, konsultavimo paslaugas, konsultavimo mokesčius, vertimo paslaugos ir kt. yra faktinės mokėtinos už ginčo prekes kainos dalis, todėl pagrįstai muitinės institucijos laikyta, kad pareiškėjos atlikti mokėjimai dalimis yra ne už atskiras įsigytas prekes ir / ar paslaugas, bet už būtent importuotų ginčo prekių įsigijimą. Nagrinėjamu atveju esant duomenims, atspindintiems realią (faktiškai sumokėtą) sandorio sumą, sandorio vertės metodas ginčo prekėms muitinei vertei nustatyti pagrįstai taikytas. Pareiškėjai mokesčiai už deklaruotas importuotas prekes pagrįstai perskaičiuoti. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos teismui pateiktos sąskaitos faktūros, kurių vienareikšmiai neįmanoma susieti su ginčo prekėmis ir sandoriais sudarytais su pardavėjais J. Z., W. M., L. Q. Pareiškėjos teiginiai, kad ji įsigyja prekes su defektais ir jas rinkoje parduoda su labai dideliu antkainiu paremti vien pareiškėjos ir trečiosios šalies pardavėjų sudarytomis prekių kokybės deklaracijomis, tačiau pažymėtina, kad šios prekių kokybės deklaracijos nebuvo pateiktos importo procedūros metu, nenurodytos deklaracijose ir nepateikti duomenų apie prekių mažesnę kokybę deklaracijos skiltyje apie importuojamų prekių aprašymą. Tad pagrįstai padaryta išvada, kad daliniai (suskaidyti) mokėjimai už prekes pardavėjams buvo atlikti siekiant išvengti didesnių mokėtinų mokesčių už importuotas iš trečiųjų šalių prekes.

Atmestini ir pareiškėjos argumentai, kad išlaidos už reklamos administravimo ar kitokias paslaugas įtraukimas į muitinės vertę prieštarauja Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio nuostatoms. Kaip jau minėta anksčiau, SMK 70-72 straipsniai taikytini ir aiškintini sistemiškai. Pagrindinis principas, kad būtų deklaruojama reali importuotos prekės ekonominė vertė, dėl ko būtina atsižvelgti į ekonominę vertę turinčių konkrečios prekės dalių visumą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji pirko ne tik ginčo prekes už 10 457,13 USD iš minėtų anksčiau ūkio subjektų, bet ir įsigijo nesusijusių su įsigytomis prekėmis reklamos administravimo ir kitokių paslaugų už 45 532,51 USD, kurios skirtos įmonės veiklos tęstinumui, - paneigti byloje esančiais įrodymais, neparemti ekonomine pirkėjo-pardavėjo santykių logika, pareiškėjo perparduodamų prekių tiksline rinka ir objektyviais duomenimis. Tad pagrįstai pareiškėjai perskaičiuotas mokestis už importuotas prekes, vertinant ne formaliai pardavėjo išrašytose sąskaitose nurodytą jos turinį (už paslaugas), o įvertinus tarp pareiškėjo ir pardavėjų ginčo laikotarpiu vykdytus mokėjimus, sudarytas sutartis, įsigytas prekes ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji pirko iš trečiosios šalies asmenų nurodytas paslaugas prekių reklamos administravimui, tarpininkavimui ir kitoms paslaugoms, paneigti byloje esančiais nurodomų tarptautinių platformų valdytojų išrašytomis sąskaitomis tiesiogiai pareiškėjai, jiems atliktais mokėjimais: pvz., Google Ireland Limited sąskaitos pareiškėjai, Amazon Online Germany GmbH išrašytos sąskaitos pareiškėjai už reklamą, marketingo paslaugas (product display, headline serch ads) kiekvienos konkrečios perparduodamos prekės, sukuriant joms šiose platformose produkto rodymo reklamą ir antraštės paieškos reklamą. Jokių patikimų įrodymų, kad nurodomi trečiųjų šalių prekių pardavėjai turėtų tarpininkavimo ar kitokio pobūdžio susitarimus su nurodytų pareiškėjo naudojamų prekių perpardavimui platformų valdytojais į bylą nepateikta. Dėl to pagrįstai muitinės institucijos nesirėmė pareiškėjo pateiktomis su prekių pardavėjais sudarytomis neva paslaugų sutartimis, darbų pagal juos priėmimo aktais, kadangi šiuose dokumentuose nėra konkretizuojamos ir aiškiai apibrėžtos kaip skirtingos ir kitokio pobūdžio paslaugos ir nepagrįstas tokių paslaugų poreikis pagal pareiškėjo pasirinktą verslo modelį (importuotų iš Azijos rinkos prekių perpardavimas ES rinkose). Dėl to pagrįstai papildomai prekių pardavėjams sumokėtos sumos laikytos sudedamąja importuotų prekių ekonominės vertės dalimi ir perskaičiuoti muito ir importo PVM mokesčiai už jas. Pažymėtina, kad pareiškėja ir teismui nepateikė dalies muitinės pareigūnų prašytų dokumentų, o būtent buhalterinės apskaitos registrų.

Dėl skundžiami sprendimai dėl mokesčių perskaičiavimo laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytų argumentų apimtyje jų keisti ar naikinti.

Pareiškėja taip pat prašo neskirti jai baudos, nes nepadarė jokio pažeidimo, arba ją sumažinti, nes atsakovas paskyrė maksimalią baudą, nors pareiškėja bendradarbiavo su teritorine muitine. Pažymi, kad nebuvo padaryta žala biudžetui.

Sąjungos muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratoriui nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo, nedeklaravo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuotą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjai skyrė maksimalią, t. y. 50 proc., baudą, įvertinusi tai, kad yra dvi sunkinančios pareiškėjo atsakomybę aplinkybės, t. y. pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti asmeninę naudą ir vengta bendradarbiauti (neteikė patikrinimo metu prašomų dokumentų), ir nenustatyta nei viena mokesčių mokėtojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

MAĮ 141 straipsnio, nustatančio atleidimo nuo baudos pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde dėstomu argumentu, kad ji nepadarė pažeidimo ar kad nėra padaryta žala biudžetui, nes pareiškėja deklaravo žymiai mažesnę sandorio vertę, tokiu būdu ji sumokėjo mažesnius importo PVM ir muito mokesčius. Tad pagrindų sumažinti paskirtos baudos dydį pareiškėjas neįrodė ir teismas nenustatė.

Pareiškėja nurodo, kad jai turėtų būti skirta mažesnė bauda, nes yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu. Atsakovas išvadą, jog pareiškėja nebendradarbiavo padarė dėl to, kad pareiškėja nepateikė jo prašomų dokumentų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teikė paaiškinimus ir kai kuriuos dokumentus atsakovui, dėl to, teismo manymu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja nebendradarbiavo su atsakovu. Sutiktina, kad pareiškėjas nepakankamai bendradarbiavo, tačiau pagrindo pripažinti tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe nesudarė. Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti bendradarbiavimą pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, kaip minėta, bendradarbiavimas, nebuvo pakankamas. Pareiškėja pati su skundu teismui teikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos galėjo pateikti muitinės pareigūnams tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nesant duomenų apie ankstesnį pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, netinkamą elgesį, piktnaudžiavimą procedūromis ir pan., skundžiami sprendimai šioje dalyje keistini dėl neteisingai apskaičiuoto baudos dydžio, vietoje skundžiamuose sprendimuose paskirtos maksimalios 50 proc. dydžio baudos, paskiriant 35 proc. baudą (didesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Sumažinta bauda laikytina adekvačia ir proporcinga teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui. Pagrindų mažinti baudos dydį nenustatyta.

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iš esmės pareiškėjos skundas yra atmestas, t. y. skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o dokumentų vertimo išlaidos bet kuriuo atveju pareiškėjos būtų buvusios patirtos esant būtinybei versti atitinkamus dokumentus ir siekiant pagrįsti realią deklaruotą prekių importo vertę, - pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisminio nagrinėjimo metu (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „PIGUS“ skundą.

Pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1A-201 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. gegužės 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320004M dalyse dėl 50 procentų dydžio baudos pareiškėjai skyrimo, sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą iki 35 procentų dydžio.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.