- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-443/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Kęstutis Jucys, Rūta Mickevičienė (pran.)
- Nuteistasis
- V.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos: prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. B. priteista nukentėjusiajai D. S. 610,50 Lt civiliniam ieškiniui patenkinti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R. Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo 12 val. iki 18 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) tyčia nužudė H. S. , t.y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė rankomis bei spardė kojomis H. S. į galvą, kitas kūno vietas, padarydamas jam mirtį sukėlusį sunkų galvos smegenų sukrėtimą (difuzinį aksonų pažeidimą) bei išorinius ir paviršinius vidinius galvos sužalojimus, pasireiškiančius poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies viršūnėlėje, kaktoje, smakre, pasmakrio srityje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairiame žande, muštine žaizda kairiame antakyje, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, taip pat kairės pusės 6-ojo ir dešinės pusės 7-ojo šonkaulių tiesioginius lūžius, odos nubrozdinimus dešiniame petyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinėje juosmens pusėje, po to išvilko jį į namo kiemą ir paliko, t. y. tokiais savo veiksmais nuteistasis V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nuosprendį arba jį išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nurodo nesutinkantis su priimtu nuosprendžiu, kadangi nusikaltimo, kurį padaręs jis pripažintas kaltu, nepadarė. Teigia, jog nuo pirmos jo sulaikymo dienos tyrėja D. B. pradėjo fabrikuoti bylą, rinkdama įrodymus padarė daug proceso pažeidimų. Atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buto savininkė A. B. buvo išvaryta laukan ir įvairiais būdais žeminama. Teigia, jog kratos metu tyrėja bei kartu buvę kriminalistai jį gąsdino, tą matė ir jo gynėja, kuri vėliau buvo apklausta kaip liudytoja ir nebegalėjo procese atstovauti jo teisėms. Jam atsisakius advokatės A. F. paslaugų, buvo paskirtas gynėjas G. P., kuris į teismo posėdį atvyko net nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymi, jog teisme jis prašė, kad jam paskirtas gynėjas G. P. išaiškintų dėl bylos kilusius neaiškumus, tačiau pastarasis atsakė, kad jis (apeliantas) už paslaugas nemoka, todėl neprivalo jam padėti. Apelianto manymu, tokiu būdu gynėjas grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 48 str. 4 p., 6–9 p. nuostatas. Tvirtina teisėjo A. J. prašęs, kad paskirtas gynėjas dėl tokio elgesio būtų nušalintas, tačiau jo prašymas nebuvo priimtas. Vėliau jis pareiškė nepasitikėjimą teisėju A. J., dėl ko šis išreiškė akivaizdų pyktį.
Atkreipia dėmesį, jog teismas neatsižvelgė į liudytojos V. S. parodymus, kurių metu ji patvirtino, jog tyrėja D. B. sufabrikavo jos parodymus. Nepatenkintas jo prašymas į teismo posėdį iškviesti skrodimą atlikusį teismo medicinos ekspertą, kadangi pateiktos išvados yra skirtingos. Atkreipia dėmesį tik teismo proceso metu sužinojęs, jog bylos medžiagą sudaro trys tomai, tačiau jam pateikus prašymą susipažinti su trečiu tomu, teisėjas A. J. paaiškino neprivalantis to daryti. Teigia, jog nei teismas, nei prokurorė negalėjo nurodyti, kaip H. S. lavonas atsidūrė skardžio apačioje.
Apeliantas pabrėžia, kad 2006 m. birželio 2 d. jam dar nebuvo paskirtas gynėjas, o kadangi jis neturėjo pinigų susimokėti už advokato paslaugas, tai teisėjas A. J. paaiškino, kad tokiu atveju jo teisėms atstovaus advokatas G. P. Nurodo, kad dėl tokių teisėjo veiksmų jis pastarąjį įspėjo būsiąs priverstas nusižudyti. Pabrėžia, kad tik išprovokuotas teisėjo A. J. jis pakėlė prieš save ranką ir persipjovė kaklą. Tvirtina, kad po tokių jo veiksmų teisėjas nurodė visiems pasišalinti iš teismo salės ir pradėjo iš jo akivaizdžiai tyčiotis, t. y. siūlė dar kartą bandyti save sužaloti, grasino skirsiantis griežčiausią bausmę. Nespėjus atsigauti po patirto streso, jis buvo nuteistas, nesuteikiant teisės paskutiniam žodžiui. Taip pat pažymi, jog buvo atmesti visi jo prašymai – prašymas atlikti akistatą su liudytojais, jam dalyvaujant atlikti įvykio vietos apžiūrą, prašymai, susiję su papildomomis ekspertizės išvadomis, nesuteikta teisė į nešališką advokatą. Apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę, mano, jog buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik dėl to, kad praeityje buvo teistas, be to, bausmė skirta kaip kerštas už tai, kad apeliacine tvarka buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 16 d. nuosprendis.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė skundą patenkinti.
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).
Nuteistojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apygardos teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistojo V. B. įvykdyta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nurodo, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta daugybė baudžiamojo proceso pažeidimų. Pirmiausia nurodo, jog tyrėja D. B. sufabrikavo bylą; atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išvaryta buto savininkė, iš jos tyčiotasi, o jį patį tyrėja bei kriminalistai įvairiais būdais žemino. Apeliantas nepateikia konkrečių argumentų, kokiu būdu tyrėja sufabrikavo bylą bei kaip renkant įrodymus pasireiškė proceso pažeidimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad krata nurodytame bute nebuvo daroma ir jokių duomenų apie tai, kad jis buvo žeminamas, nėra. 2005 m. rugpjūčio 16 d. Kauno m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja D. B., gavusi policijos komisariato budėtojo pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini) namo, kieme rastas ant žemės gulintis H. S. lavonas su smurtinėmis žymėmis, pradėjo ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 3). Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) namo kieme, taip pat 1-ame šio namo bute, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje dalyvavo tyrėja, gydytoja rezidentė, specialistai, taip pat prie dalyvavusių asmenų įrašytas V. Z. bei apelianto motina A. B. (t. 1, b. l. 4-10). Jokių duomenų, kad V. B. buvo išvaryta iš buto, nėra, tokių faktų ji pati niekuomet nenurodė, apklausiama kaip liudytoja jokių nusiskundimų nepareiškė. Pats nuteistasis įvykio vietos apžiūros metu nedalyvavo, o krata, kaip jau minėta, proceso metu apskritai nebuvo atlikta.
Toliau apeliantas skunde akcentuoja, jog atstovauti jo teisėms nebuvo paskirtas tinkamas gynėjas. Anot apelianto, dėl to, kad gynėja A. F. buvo apklausta kaip liudytoja, jis buvo priverstas atsisakyti jos paslaugų, o vėliau jo teisėms pradėjęs atstovauti advokatas G. P. tinkamai neatliko savo pareigų, t. y. į teismo posėdį atvyko nesusipažinęs su byla, o paprašytas paaiškinti tam tikrus su byla susijusius neaiškumus atsakė neprivalantis tą daryti, kadangi už tai jam nemokama. Nesuprantamu laikytinas apelianto teiginys, kad advokatės A. F. jis buvo priverstas atsisakyti, nes ji proceso metu apklausta kaip liudytoja. Tokių faktų baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuota nėra. Priešingai, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad V. B. savo iniciatyva pareiškė atsisakantis gynėjos A. F. paslaugų ir paprašė teismo skirti jam kitą gynėją, nurodęs, jog pats jo pasisamdyti negali, nes neturi tam lėšų. (t. 2, b. l. 160). Apygardos teismas tokį V. B. prašymą tenkino ir jo teisėms atstovauti buvo paskirtas kitas gynėjas – advokatas G. P. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog minėtas advokatas nesusipažino su bylos medžiaga. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kaip G. P. teismui patvirtino susipažinęs su byla bei per pertrauką su ginamuoju aptaręs su byla susijusius klausimus (t. 3, b. l. 8). 2006 m. gegužės 16 d. posėdžio metu V. B. vėl pareiškė norintis nušalinti gynėją, t. y. naujai paskirtą advokatą G. P. , tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė ir tokiu būdu užtikrino tinkamą atstovavimą jo teisėms.
Nemaža dalis skundo yra skirta bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkui A. J., kuris, apelianto teigimu, buvo šališkas, proceso metu iš jo tyčiojosi bei išprovokavo pakelti prieš save ranką. Tokių nuteistojo argumentų nepagrindžia objektyvūs įrodymai, o teisėjo A. J. nusišalinimui nebuvo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 58 str., todėl pagrįsta laikytina 2006 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria buvo atmestas V. B. prašymas nušalinti teisėją. Kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir tą nuteistojo argumentą, jog jam nebuvo leista susipažinti su trečiu bylos tomu. Pabaigus ikiteisminį tyrimą ir kaltinamojo akto pagrindu bylą perdavus teismui, bylos medžiagą sudarė du tomai (t. 2, b. l. 141). Teisminio nagrinėjimo metu V. B. pareiškė norintis susipažinti su antru bylos tomu ir šis jo prašymas buvo patenkintas (t. 2, b. l. 22). Su pirmu bylos tomu nuteistasis susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 115). Tuo tarpu jo prašymas dėl susipažinimo su trečiu bylos tomu, o tiksliau su jame esančiais medicininiais dokumentais, buvo pagrįstai atmestas, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti minėti dokumentai (t. 3, b. l. 47).
Kategoriškai negalima sutikti su apelianto argumentu, jog apygardos teismas neatsižvelgė į liudytojos V. S. parodymus (užfiksuotus t. 1, b. l. 93), kurių metu ji patvirtino, jog tyrėja D. B. sufabrikavo bylą. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. iš tikrųjų buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau jokių faktų dėl bylos fabrikavimo ji nenurodė. Apklausiama V. S. parodė, jog 2005 m. rugpjūčio 16 d., apie 18 val., jai grįžtant namo, prie B. namo pamatė stovintį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Nuėjusi prie automobilio paklausė, kas atsitiko ir jai buvo paaiškinta, kad darže guli lavonas, kurį ji atpažino kaip H. S. Liudytoja parodė, jog V. B. yra jos kaimynės A. B. sūnus, juos ji pažįsta seniai, gal nuo 1960 metų. Taip pat nurodė, kad „V. B. nuolat negerdavo, bet kai užgerdavo, tai ilgesniam laikui“, išgėręs būdavo agresyvus, konfliktuodavo, visi kaimynai būdavo juo nepatenkinti, kartais atvažiuodavo policija, be to, jis save žalodavo, pjaustydavosi rankas (t. 1, b. l. 92-93). Aplinkybių, susijusių su bylos fabrikavimu, liudytoja V. S. nenurodė ir apklausiama teismo posėdyje, ji tik atsisakė patvirtinti ikiteisminiame tyrime surašytus parodymus dėl to, jog V. B. motina jai guosdavosi, kad sūnus ją muša (t. 3, b. l. 15-16).
Nors apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus apklausti ekspertą, liudytojus, tačiau kolegija, atmesdama tokius nuteistojo prašymus, nurodė priežastis, kodėl tokių veiksmų atlikimas nėra būtinas. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog medicinos eksperto išvados yra skirtingos, tačiau nepateikia nė vieno argumento tokiai pozicijai pagrįsti. Atmestinas ir tas apelianto teiginys, jog jam nebuvo suteiktas paskutinis žodis. Teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuota, jog kolegijos pirmininkas praneša, kad baigiamosios kalbos yra baigtos ir suteikia kaltinamajam paskutinį žodį. Pareiškęs, jog jam reikia laiko pasiruošti paskutiniajam žodžiui, V. B. paprašė atidėti bylos nagrinėjimą. Protokole užfiksuota, kaip jis buvo įspėtas laikytis posėdžio tvarkos ir nurodyta, jog jis nepaklūsta kolegijos pirmininkui dėl paskutinio žodžio pasisakymo. Vis dėlto po to V. B. pasinaudojo jam suteikta teise ir pasakė paskutinį žodį, kurio turinys yra užfiksuotas protokole (t. 3, b. l. 48-49).
Nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, jog nei prokuroras, nei teismas negalėjo nurodyti, kaip H. S. lavonas atsidūrė skardžio apačioje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusiojo H. S. lavonas buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo kieme. Tad neaišku, ką apeliantas turėjo galvoje teigdamas, jog lavonas atsidūrė skardžio apačioje.
Nors apeliantas neigia savo kaltę, tačiau ji įrodyta nuosprendyje aptartais ir išanalizuotais įrodymais. Jokiu būdu negalima sutikti su nuteistojo V. B. teiginiu, kad jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik dėl to, kad yra teistas, be to, bausmė skirta kaip kerštas, kad apeliacine tvarka buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 16 d. nuosprendis. Nors teismo posėdyje apeliantas iškėlė versiją, kad H. S. užsimušė kambaryje griūdamas nuo žemos kėdutės, tačiau kolegija su tuo nesutinka, nes specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 22-27) yra konkrečiai pasakyta, jog sunkus galvos smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, išsivystė kietais bukais daiktais traumuojant galvą, kuri buvo paveikta ne mažiau penkiais trauminiais poveikiais, kurių keturi yra daugiau būdingi kieto, buko, ribotą paviršių turinčio daikto poveikiams bei vienas trauminis poveikis galėjo įvykti galvai kontaktuojant su lygiu, plokščiu neribotu paviršiumi, prieš keliolika minučių – kelias valandas iki mirties. Požymių, kad H. S. būtų griuvęs, nenustatyta.
Tenkinant V. B. skundą iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinami motyvai: bausmė paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 2 d. nuostatomis, jis yra pavojingas recidyvistas ir paskirta didesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. ankstesniais nuosprendžiais nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu, o šiame nuosprendyje teismas taip pat nenurodė motyvų dėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. taikymo, todėl kolegija konstatuoja, kad V. B. nėra pavojingas recidyvistas.
Iš V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio matyti, kad ji yra didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pašalinama anksčiau nurodyta aplinkybė.
Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai V. B. subendrino bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. Šio straipsnio nuostatomis bausmė yra bendrinama tada, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju V. B. nusikaltimą padarė 2005 m. rugpjūčio 16 d., t. y. prieš priimant Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.
Bausmės apeliantui bendrinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., t. y. prie skundžiamo nuosprendžio iš dalies pridedama Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė, tačiau pridedama mažesnė neatliktos bausmės dalis, t. y. vieneri metai, kadangi, kaip nustatyta, V. B. nusikalto ne po nuosprendžio priėmimo, o prieš jį.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė įrodymus, kurių pagrindu buvo prieita išvados, jog V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Ta aplinkybė, kad apeliantas praeityje teistas, buvo svarbi tuo atžvilgiu, jog į ją, kaip į vieną iš Lietuvos Respublikos BK numatytų pagrindų, atsižvelgta skiriant bausmę, t. y. V. B. skiriant didesnę bausmę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį apygardos teismas pažymėjo, jog pastarasis penkis kartus teistas, teistumai neišnykę, jis itin neigiamai charakterizuojamas. Kolegija sutinka su tokia apygardos teismo V. B. paskirta bausme ir mano, jog ji savo dydžiu yra teisinga ir ne per griežta. Apelianto teiginys, jog bausmė jam paskirta kaip kerštas už apeliacine tvarka panaikintą Kauno apygardos teismo nuosprendį, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi bausmė apeliantui paskirta už nusikaltimą, dėl kurio jo kaltė konstatuota šiuo nuosprendžiu. Teismas išdėstė motyvus, kuriais vadovaujantis jam buvo paskirta tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė ir jokios aplinkybės, susijusios su panaikintu nuosprendžiu, tokiam sprendimui įtakos tikrai neturėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės subendrinimo Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti laisvės atėmimą 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti: bausmė paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 2 d. nuostatomis, V. B. yra pavojingas recidyvistas ir paskirta didesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.