Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. I. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. I. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Pareiškėja taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti į kilmės valstybę. Teigė, kad ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, Sprendime nurodoma, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėja gali pasislėpti, tačiau kokiu pagrindu padaryta tokia išvada nėra aišku. Sprendimas išsiųsti pareiškėją atgal į (duomenys neskelbtini) grindžiama išskirtinai hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, todėl ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir naikintina. Sprendimu nuspręsta pareiškėjai taikyti maksimalaus termino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Vien tai, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybė taikyti maksimalų draudimą.

11. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos deklaruojama baimė kilmės valstybėje patirti persekiojimą nelaikytina pagrįsta. Jos pasakojimas dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, patvirtinančių jos istoriją, prieglobsčio prašytoja nepateikė. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, surinktą išsamią kilmės valstybės informaciją prieglobsčio prašytojos istorija vertintina kritiškai, kaip pramanyta. Konstatuotina, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Taip pat priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

14. Atsakovas akcentavo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš savo kilmės šalies legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau prieglobsčio joje nesiprašė, o vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

16. Teismas apžvelgė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniuose, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose.

17. Teismas iš pareiškėjos apklausos Departamente metu duotų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvas yra aplinkybė, jog ji kilmės valstybėje patyrė politinį persekiojimą. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) vykusių prezidento rinkimų metu ji buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) kandidato (duomenys neskelbtini) rinkiminėje kampanijoje. Prezidento rinkimų nugalėtoju buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo žinoma, jog rinkimų rezultatai buvo suklastoti, tikrasis laimėtojas buvo (duomenys neskelbtini) ir apie tai pradėjo kalbėti viešai. Oficialus prezidento rinkimų nugalėtojas pradėjo persekioti visus asmenys, dalyvavusius opozicinių partijų rinkiminėse kampanijose, tame tarpe ir pareiškėją su vyru. Vyras buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų, o pareiškėjai pavyko pasprukti. Ji slapstėsi pas savo motiną ir patėvį iki kol jos policijai nepridavė vyro tėvas bei sesuo. Sulaikyta policijos pareigūnų ji buvo laikoma policijos komisariate (duomenys neskelbtini). Ten iš jos buvo tyčiojamasi, grasinama susidorojimu.

18. Teismas iš Departamento surinktos medžiagos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) įvyko prezidento, įstatymų leidžiamosios valdžios ir provincijų rinkimai. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų laimėtoju buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini). Minėti rinkimai buvo apipinti nesutapimais bei kritikuoti stebėtojų. (duomenys neskelbtini) politinė partija buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) opozicinėms partijoms nusprendus suvienyti jėgas ir remti vieną kandidatą. (duomenys neskelbtini) partija nusprendė kandidatu į prezidentus skirti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nominacija buvo netikėta, kadangi jis visuomenėje buvo mažiau žinomas nei kiti potencialus kandidatai, todėl (duomenys neskelbtini) partijų eiliniai rėmėjai pradėjo protestuoti (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) ir kiti politikai pasidavė rinkėjų spaudimui, pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) koalicijos ir suformavo naują koaliciją pavadinimu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo nominuotas naujai suformuotos koalicijos kandidatu. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) teismo paskelbtais rezultatais, prezidento rinkimus laimėjo (duomenys neskelbtini), nugalėjęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ginčijo rinkimų rezultatus paduodamas konstitucinį skundą, tačiau (duomenys neskelbtini) Konstitucinis teismas atmetė skundą.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjos apklausos garso įrašą ir jos transkripciją, sprendė, kad pareiškėja konkrečiau nepaaiškino kaip pasireiškė jos veikla (duomenys neskelbtini) rinkiminėje kampanijoje. Pareiškėja taip pat smulkiau nepapasakojo kaip pasireiškė jos veikla agituojant, kad 2018 m. prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Ji tik abstrakčiai nurodė, kad skelbė šią informaciją žodžiu bei raštu, tačiau negalėjo konkrečiau paaiškinti, kur ji viešino šiuos duomenis. Apklausos metu pareiškėja negalėjo įvardinti datų, kada prasidėjo politinis persekiojimas, kada buvo suimtas jos vyras, kada ji taip pat buvo sulaikyta policijos pareigūnų ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) esantį policijos komisariatą ir t.t. 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašyme suteikti prieglobstį pareiškėja nurodė, jog priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, tačiau antrinės apklausos metu teigė, kad nepriklauso jokiai partijai. Taip pat pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje yra persekiojama dėl išpažįstamos religijos, tačiau antrinės apklausos metu apie tai nebeužsiminė. Departamento specialistei prašant pareiškėją plačiau papasakoti, kaip bendruomenės bažnyčia padėjo jai pasislėpti nuo teisėsaugos persekiojimo, o vėliau išvykti iš kilmės šalies, pareiškėja atsisakė detalizuoti šią informaciją, teigdama, kad negali apie tai kalbėti. Registracijos metu pareiškėja taip pat teigė, kad yra netekėjusi ir tai nurodoma registracijos anketoje. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad turi du vaikus ir turi sutuoktinį. Į Departamento specialistės klausimą dėl šių neatitikimų nurodė, kad tai jos civilinė santuoka, tačiau detaliau apie tai, kodėl registracijos metu nurodė, kad yra netekėjusi, nenurodė. Taip pat į užduotus klausimus, kur yra jos vaikai, vienu atveju nurodo, kad vaikai yra pas močiutę (vyro mamą), kitu atveju nurodo, kad nežino su kuo ir kur yra jos vaikai, nežino kiek laiko jų nematė.

21. Teismas nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Prašymo nagrinėjimo ir tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

22. Teismas, įvertinęs Departamento surinktą informaciją apie saugumo situaciją pareiškėjos kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tyrimo metu duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta kariniai veiksmai, sąlygojantys tokio masto beatodairišką smurtą, kad vien buvimas šioje teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nenustatyta. Individualių aplinkybių, padidinančių riziką nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

23. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo yra teisėta ir pagrįsta, Sprendime yra nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai. Tačiau vertino, kad nustatytas penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra motyvuotas ir proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitrinka teisės aktuose įtvirtintų kriterijų. Sprendė, kad būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos atvykimas galėjo sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taip pat yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į dvejus metus.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Nesutinkama su teismo argumentais, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėja nurodė, kad yra persekiojama dėl politinių motyvų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas. Ankstesnis prezidentas valdė beveik 20 metų. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau vyriausybė ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nustatytų, ištirtų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustų pareigūnus, kurie pažeidė žmogaus teises, nors daugelis dėl tokių pažeidimų buvo nenubausti. Valdžios institucijos dažnai netiria, nepateikia baudžiamajam persekiojimui ir nebaudžia atsakingų, ypač aukštesnio lygio asmenų. Pasitaikė atvejų, kada vyriausybė nuteisė kai kuriuos pareigūnus dėl žmogžudysčių, išžaginimų, kankinimų, savavališko sulaikymo ir korupcijos, taip pat saugumo tarnybų pareigūnus. Įstatymai (duomenys neskelbtini) kriminalizuoja kankinimus, tačiau buvo patikimų pranešimų, kad Valstybės saugumo pajėgos toliau piktnaudžiavo ir kankino civilius, ypač suimtuosius ir kalinius. Visus metus aktyvistai platino vaizdo įrašus, kuriuose policija muša neginkluotus ir taikius protestuotojus. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

28. Pažymima, kad atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas suformuluotą praktiką, teisės aktuose nustatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

29. Akcentuojama, kad pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, be išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kad jos kilmės šalyje nusikalstamumas ir kriminogeninė situacija yra itin bloga, pripažino ir atsakovas. Pareiškėjos detalus pasakojimas patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Atsakovas nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, jos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Nors Sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, realiai vertinimo šiuo aspektu pareiškėjos atžvilgiu neatliko.

30. Laikomasi pozicijos, kad pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojos pasakojimas yra ne tik nenuoseklus, nedetalizuotas bet ir pareiškėja nesutinka atskleisti tam tikrų aplinkybių, susijusių su jos tariamu slapstymosi laikotarpiu ir išvykimu iš šalies, taipogi registracijos metu pateikta informacija ir apklausos metu nurodyta informacija skiriasi (dėl politinės priklausomybės, šeimyninės padėties), Departamentas pagrįstai pareiškėjos nurodomų aplinkybių nepripažino pakankamu pagrindu suteikti prieglobstį Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja nepateikė.

35. Akcentuojama, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojam, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde.

36. Pažymima, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs. Pareiškėja savo prašymo negrindė persekiojimu dėl savo lyties. Tuo labiau, nebuvo nurodžiusi, kad negali kreiptis į kilmės valstybės institucijas dėl apsaugos suteikimo. Pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

37. Teigiama, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėja nepateikė. Be to, pareiškėja turi teisę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

38. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

39. Atkreipiamas dėmesys, kad nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau joje prieglobsčio nesikreipė, vietoj po to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

40. Pareiškėja apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausyta.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

42. Teisėjų kolegijai š Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) pilietei – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.

44. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, kad pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

45. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), visų pirma, pažymi, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 1–3 d.).

46. Nagrinėjamo ginčo kontekste primintina, kad Įstatymo 83 straipsnyje, kuriame įtvirtinti vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nurodoma: prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju (1 d.); kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (2 d.); tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą (3 d.); prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas (4 d.); Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (5 d.). Taigi tokios įrodinėjimo priemonės – prieglobsčio prašytojo paaiškinimų – reikšmė bylose dėl ginčų, susijusių su sprendimų dėl prieglobsčio (ne)suteikimu, teisėtumo ir pagrįstumo yra itin didelė, todėl situacija, kai į bylą nėra pateikiami ir vertinami tokio pobūdžio įrodymai, t. y. pareiškėjų ar vieno iš jų paaiškinimai, duoti Departamento atlikto tyrimo metu, iš esmės negalima, kadangi riboja teismo galimybes tinkamai, t. y. išsamiai ir visapusiškai, išnagrinėti ginčą.

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Departamento Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. sausio 4 d. apklausų metu duotus paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ginčijamo Sprendimo pagrįstumą vertino pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. apklausų metu duotų paaiškinimų kontekste. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertino į bylą pateiktą pareiškėjos apklausos garso įrašą ir jos transkripciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad į bylą buvo pateikta pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdytos apklausos transkripcija ir šios apklausos garso įrašas. Į bylą nebuvo pateikti pareiškėjos 2022 m. sausio 4 d. atliktos apklausos duomenys (apklausos transkripcija ir / ar įrašas), todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismas, neturėdamas ir nevertinęs dalies įrodymų, kurie privalo būti ištirti ir įvertinti kitų įrodymų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, priėmė sprendimą, kuris negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

48. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi tokio pobūdžio pažeidimas, t. y. susijęs su įrodymų, kurių reikšmė tokio pobūdžio byloje yra itin didelė, ištyrimu ir įvertinimu, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.