Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1532-259/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-08
Bylos Nr.: e2A-1532-259/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Atsakovas: R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1532-259/2018Teisminio proceso Nr.2-48-3-01206-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;2.6.10.1;3.3.1.18.1;3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Z. ir Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. Z., Trakų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius, pastatytus pagal 1 punkte nurodytą statybos leidimą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė nurodė, kad atlikus patikrinimą dėl 2012 m. spalio 12 d. statytojui R. Z. išduoto leidimo statyti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - leidimas) ir vykdomų statybų teisėtumo, nustatyta pažeidimų, kuriems esant leidimas negalėjo būti išduotas. Miškų ūkio paskirties žemė ir miško žemė negali būti urbanizuojama, gyvenamojo namo statyba joje negalima, todėl ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Teisės aktų pažeidimai nustatyti 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte. Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nėra nuostatų, įtvirtinančių, kad, be medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, miškų ūkio paskirties ar miško žemėje galėtų būti dar kokių nors kitų statinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04). Savivaldybės administracija, tikrindama projektą, netinkamai atliko jai priskirtą pareigą ir nepatikrino projekto sprendinių, susijusių su teisės aktų reikalavimų pažeidimais, todėl išdavė leidimą, pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos taip pat netinkamai atliko savo funkcijas – tikrindamas projekto sprendinius, pritarė gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai miško paskirties žemėje (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedas).

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. Z. ir Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. teismas – panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z. 2012 m. spalio 12 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti visus statinius, užfiksuotus 2012 10 12 išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m., plotis 6,5 m., aukštis 8,70 m., ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, ir sutvarkyti statybvietę; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad miško paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui R. Z. Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojui R. Z. buvo leista rekonstruoti gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų bei liepto statybos techninio projekto pakeitimus pagal UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“ 2012 metais parengtą statinio projektą Nr. A026. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2016 m. kovo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Ieškovė 2016 m. kovo 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte NR. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad pastatytas gyvenamasis namas yra 13,5 m. ilgio, 6,5 m. pločio ir 8,7 m. aukščio, pastatytas ūkinis pastatas yra 21,25 m. ilgio, 4,55 m. pločio, 4,55 m. aukščio.

6. Teismas, įvertinęs statybos miško žemėje santykių teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad atsakovo statomi statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją. Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenustatė išimčių dėl statinių, inter alia sodybų (pastatų), statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl sprendė, kad negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos statybai miško žemėje, t. y. teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą bei priimti paskesnius išvestinius teisės aktus iš pirmiau nurodyto teisės akto pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą nebuvo.

7. Teismas vertino, kad ieškovas apie realius pažeidimus, išduodant ginčo leidimą statyti, sužinojo 2016 m. kovo 22 d. surašius patikrinimo aktą, todėl 2 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl leidimo statyti naują statinį teisėtumo nepraleistas.

8. Kadangi teismas šioje byloje neanalizavo, kas yra kaltas dėl neteisėto statybas leidžiančio dokumento išdavimo, tai sprendė, kad statybos padarinius turi pašalinti asmuo, kurio žemėje jie yra pastatyti ir kuris yra jų savininkas, nes miško žemėje tokia statyba nebuvo galima.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovas R. Z. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. P2-1031 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino detaliojo plano sprendinius. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta, jog suformuotas 15 593 kv.m. ploto žemės sklypas atkuriamai sodybai. Įsakymo 2 punkte nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama, t. y. lieka miškų ūkio paskirties. Įsakymas visiškai atitiko tuo metu galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos, norint įgyvendinti statytojo teisę, nereikėjo keisti žemės paskirties; patvirtintas teritorijos detalusis planas iki šiol nėra nuginčytas ir galioja.

9.2. Atsakovui (apeliantui) priklausantys statiniai yra pastatyti teritorijoje, kurioje buvo gyventa dar iki 1940 metų, todėl tos pačios paskirties žemės vėlesnis leidimų/draudimų turinio pakeitimas per se nedaro statybos neteisėta. Statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti įvertinat šį faktą ir teisės aktais numatytą galimybę atkurti sodybą, tačiau teismas iš viso netyrė aplinkybės, ar atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi.

9.3. Pakeistas teisinis reguliavimas dėl teritorijos detaliojo plano sprendiniams keliamų reikalavimų savaime nedaro negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymo, nes taikomas principas įstatymas atgal negalioja. Be to, teismas, darydamas išvadą, kad 2012 metais išduodant statybos leidimą, buvo privalu paisyti 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimo ir vadovautis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, išeidamas už ieškinio ribų apskritai nusprendė dėl ginčo teritorijoje vykdytos statybos pagal 2005 m. vasario 28 d. parengtą Projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. 05-44 teisėtumo.

9.4. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžia laikė 2016 m. kovo 22 d. akto surašymą. Ši išvada nėra pagrįsta jokiais nei objektyviais, nei subjektyviais kriterijais, kadangi teismas apskritai nenustatinėjo, nesiaiškino, netyrė ir nevertino įrodymų, jog Inspekcija vėliausiai nuo 2005 m. gruodžio 8 d., kai buvo įregistruotas juridinis faktas, išviešinantis statytojo teisę, turėjo žinoti apie vykdomas statybas. Be to, šios srities specialistas A. P. 2004 m. lapkričio 9 d. Teritorijų planavimo dokumento derinimo protokole Nr. 04-073 suderino projektą. Terminų skaičiavimas nuo datos, kai Inspekcijos įgalioti darbuotojai surašo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą reikštų, kad ieškovas yra nesaistomas jokių teisėje numatytų terminų, išskyrus savo darbo organizavimo. Ieškovas ieškinį grindžia nuo Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 20 d., t. y. pasibaigus 10 metų naikinamajai ieškinio senačiai (CK 1.125 straiupsnis).

9.5. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui buvo surašyti statinių savavališkos statybos aktai, todėl nebuvo laikytasi privalomos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytos tvarkos.

9.6. Teismas netinkamai taikė precedentų taikymo taisykles ir vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi visiškai nesutampa su nagrinėjama byla. Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos pasekmės taikomos išimtinais atvejais. Byloje nebuvo ginčijamas detalusis planas, todėl gyvenamojo namo ir pagalbinio statinio statyba teisėta, jų griovimas yra visiškai neteisėta priemonė. Statybų įstatymo 281 straipsnio, redakcija, galiojusi 2016 m. kovo 22 d. akto surašymo metu, numatė, kad tuo atveju, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, tai statybos padarinių šalinimas atliekamas teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Atsakovo R. Z. kaltės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, o konstatuotas netinkamas Trakų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų pareigų atlikimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atvejais, kai panaikinamas statybą leidžiantis dokumentas, teismas turi nuspręsti, ar turi būti taikoma atsakomybė vienam iš atsakovų ar abiem, o jeigu yra pagrindas taikyti atsakomybę abiem atsakovams, tai ar jiems turi būti taikoma solidari ar dalinė atsakomybė, o jeigu dalinė – kokiomis dalimis.

10. Apeliaciniame skunde atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. P2-1031 dėl detaliojo plano tvirtinimo, kurio 3 punkte suteikta teisė statyti 1 aukšto su mansarda gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, parengtas iki Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimo priėmimo, t. y. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. 2005 m. rugsėjo 19 d. statybos leidimas nėra panaikintas, o ginčijamas 2012 m. spalio 21 d. statybos leidimas yra tęstinis 2005 metais išduoto statybos leidimo, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo. Be to ginčo sklypui 2009 m. balandžio 29 d. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus nėra panaikintas. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą, jei padaryti pakeitimai projekte, ar jie būtų esminiai, ar neesminiai, turėjo būti parengtas naujos laidos projektinių sprendinių įforminimo dokumentas. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2016 m. kovo 21 d. akte Nr. FAK-390, ieškovas nurodė, jog patikrinus statinius, jų matmenys atitinka ginčo statybos leidimą.

Atsiliepimas

11. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Trakų rajono savivaldybės administracija ginčijamą statybos leidimą išdavė tuomet, kai jau buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarimas, kuriame išaiškinta, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Tai, kad yra 2004 m. gruodžio 30 d. patvirtintas detalusis planas, nedaro jokios įtakos, nes jo sprendiniai iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo nebuvo realizuoti.

11.2. Inspekcija taip pat nesutinka su atsakovo R. Z. apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad ginčijamas statybos leidimas yra naujos laidos projektinių sprendinių pakeitimo įteisinimas. Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad statybos leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte nurodyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas pripažįsta, kad pakeitė projektinius sprendinius ir kreipėsi dėl naujo statybos leidimo išdavimo, todėl 2012 metais išduodant statybos leidimą Trakų rajono savivaldybės administracija privalėjo laikytis imperatyvių teisės normų reikalavimų ir neišduoti gyvenamojo namo statybai leidimo miško paskirties žemėje.

11.3. 2005 m. rugsėjo 19 d. išduotas ir iki 2015 m. rugsėjo 19 d. galiojęs statybą leidžiantis dokumentas R. Z. suteikė teisę tik 0,4 kv kabelinės linijos tiesimui, bet ne gyvenamojo namo statybai, todėl jis neturi jokios įtakos ginčijamo leidimo neteisėtumo aplinkybių analizei.

11.4. Nepagrįsti skundo argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo.

11.5. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas R. Z. turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę savo lėšomis. Kalti asmenys dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo galėtų būti nustatyti kitoje byloje, jeigu atsakovas ją inicijuotų, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kad dėl kaltų asmenų nustatymo byla turėtų būti grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo jų pagrįstumą vertini teismo nuožiūra, atsižvelgiant į viešojo intereso apsaugą. Nurodo, kad teismas turėjo vertinti detaliojo plano teisinę reikšmę išduodant ginčijamą statybos leidimą ir įvertinti šio leidimo išdavimo procedūros tęstinumą.

Žemesnės instancijos teismas

13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų R. Z. ir Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. kasacinį skundą, 2018 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Todėl teisėjų kolegija todėl patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklype vykdytų gyvenamosios paskirties statinių statybos teisėtumo, savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo, ieškinio senaties termino.

17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 1,5593 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2003 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui R. Z. (el. b. 1 t., b. l. 9, 147-149, 190-192, 2 t. b. l. 66-68). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 92-1021 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino parengto detaliojo plano sprendinius (el. b. 1 t. b. l. 22-24, 2 t. b. l. 52-54, 57-62), kuriuo sklype leidžiama atkurti sodybą, numatoma 1 aukšto su mansarda gyvenamojo namo statyba, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio – detaliuoju palanavimu buvo nekeičiama. Trakų rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 12 d. išdavė leidimą (el. b. 1 t., b.l. 12-13), kuriuo atsakovui R. Z. buvo leista rekonstruoti gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų bei liepto statybos techninio projekto pakeitimus pagal UAB „AKETURI ARCHITEKTAI“ 2012 metais parengtą statinio projektą Nr. A026 (el. b. 1 t., b. l. 26-42). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistas, patikrinęs statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2016 m. kovo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas). Akte konstatuota, kad Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, liepto statybos techninio projekto pakeitimai“, Nr. A026, parengtą 2012 metais, išduotas neteisėtai (el. b. 1 t. b. l. 152-155).

18. Šios akto pagrindu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reiškė ieškinį atsakovui R. Z., kuriame suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą R. Z. per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius, pastatytus pagal nurodytą statybos leidimą žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, jog statyba miško paskirties žemėje negalima, nes miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius (tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z. 2012 m. spalio 12 d. išduotą Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) /rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti visus statinius, užfiksuotus 2012 m. spalio 12 d. išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m., plotis 6,5 m., aukštis 8,70 m., ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, ir sutvarkyti statybvietę. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai svarbūs apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. P2-1031 dėl detaliojo plano tvirtinimo, kurio 3 punkte suteikta atsakovui teisė atkurti buvusią sodybą, bei numatyta 1 aukšto su mansarda gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statyba, parengtas ir priimtas iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo priėmimo, t. y. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus statyba buvo teisėta ir galima. Teismas nepagrįstai nustatė tokį radikalų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - įpareigoti apeliantą nugriauti stalinį; šiuo metu galiojantys norminiai teisės aktai, reglamentuojantys, savavališkos statybos padarinių šalinimą, įtvirtino galimybę statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant; apeliantas siekia savavališkos statybos padarinius pašalinti kitu būdu, ne nugriaunant statinį, o jį įteisinant, todėl šiai statytojo teisei realizuoti yra visos sąlygos. Taip pat skunde pabrėžiama, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžią, jos atskaitos pradžią nepagrįstai skaičiavo nuo 2016 m. kovo 22 d. akto surašymo, ieškovė vėliausiai nuo 2005 m. gruodžio 8 d. žinojo apie teisės pažeidimą, todėl mano, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą byloje suformuluotam ieškinio reikalavimui pareikšti.

Dėl ieškinio senaties termino

19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas) arba prievolės įvykdymo termino pabaigos momentas (objektyvusis kriterijus), nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga reikalavimui, atsiradusiam iš prievolės, kuriai įvykdyti nustatytas terminas. Byloje nustatyta, kad savavališkos statybos faktą (aplinkybes dėl byloje minimo 2012 metų statybos leidimo ydingumo) ieškovė sužinojo 2016 m. kovo 22 d. surašius Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės darbuotojas nustatė, kad atsakovo gyvenamojo namo ir kitų statinių projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas). Kadangi ieškovcė teisme ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakovui pareiškė 2016 m. kovo 20 d., ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido.

Dėl savavališkos statybos padarinių šaliimo būdo parinkimo

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

21. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo parinktas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, įpareigojant atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime (LR Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių), pažymėjo, kad nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Minėtame nutarime konstatuota, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

22. Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnio 3 dalyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2011 m. sausio 1 d.) expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Todėl CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Tokią praktiką šio pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013).

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės, sprendžiant ginčą dėl savavališkos statybos, ir tokio ginčo sprendimo būdai yra nustatyti ir specialiuose teisės aktuose (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje, galiojusioje iki 2013 m. gruodžio 31 d., šiuo metu galiojančio 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ), 14 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

24. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų šalių procesinių dokumentų nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu Valstybinė miškų tarnyba atliko patikrinimą ginčo žemėnaudos vietoje ir nustatė, jog dalis atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai niekada nebuvo apaugusi mišku ir yra ne miško žemės naudmena. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. S-1801-53 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksaciniuose sklypuose pagal pridedamus dokumentus. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1220 nuspręsta, jog (duomenys neskelbtini) 648 kvartalo 15, 16 taksacinių sklypų duomenys, kurie registruoti miškų kadastre, yra tikslintini, išbraukiant iš miško žemės plotų teritorijos, nes neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; žemės naudmenos – užstatyta teritorija. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos byloje pateiktame atsiliepime sutinka, kad nurodyti duomenys gali būti pagrindas įteisinti atsakovui priklausančius ginčo statinius (el. b. 3 t. b. l. 135, 136). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo LR Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, leidžiančios galimybę miško paskirties žemėje teisėtai pastatyto gyvenamojo namo kartu su priklausiniais naudojamam sklypui suformuoti, pakeičiant miško žemę kitomis naudmenomis (Miškų įstatymo pakeitimo 2017 m. liepos 11 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-616; TAR 2017, Nr. 2017-12308).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, negali pripažinti, kad apelianto gyvenamojo namo ir ūkinio pastato savavališkos statybos pašalinimas galimas tik nugriaunant statinius. Atsakovui R. Z. pateikus atitinkamoms instutucijoms rašytinius įrodymus, pateisinančius savavališkos statybos padarinių šalinimo galimybę įteisinant statinius teisės aktų nustatyta tvarka, byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas leisti R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo šios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, esančius žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Nurodomų pirmiau motyvų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Pirmiau nurodytos galimybės pašalinti savavališkos statybos pasekmes atsakovui neįgyvendinus, jis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog teisėjų kolegijos nutartyje nustatytu terminu atsakovui griovimo darbų neįvykdžius, suteiktina teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210), atlikti minėtų statinių griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. Z.

26. Nustatyta, kad byloje pareikštas neturtinis reikalavimas, už kurį ieškinio padavimo metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 31 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo R. Z. valstybei turi būti priteisiama 31 Eur žyminio mokesčio suma, nes dėl atsakovo R. Z. veiksmų ieškovė turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 93 straispnio 1 dalis, 96 straipsnis). Nustatyta, kad ieškovė turėjo 8,89 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su ieškovės tarnybinio transporto naudojimu. Šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo R. Z. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, valstybė turėjo 11,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš R. Z. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė byloje ieškovės ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, be pagrindo priteisė dalį ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio ir valstybės turėtų išlaidų iš Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, nors šių asmenų neteisėto veikimo (neveikimo) ryšium su paaiškėjusiu savavališkos statybos faktu byloje nėra konstatuota. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant pagal teisėjų kolegijos nutartyje nurodomus motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Trakų rajono savivaldybės administracijos R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio 12 d. išduotas Leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Leisti R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 mėnesius nuo šios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, esančius žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); R. Z. per nustatytą terminą neįteisinus visų statinių, nurodytų 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti R. Z. per 6 (šešis) mėnesius nuo nurodyto termino pasibaigimo savo lėšomis nugriauti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m.

Jei R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojimo nugriauti visus statinius, nurodytus 2012 m. spalio 12 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) – gyvenamąjį namą, kurio ilgis 13,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 8,70 m, ūkinį pastatą, kurio ilgis 21,25 m, plotis 4,55 m, aukštis 4,55 m, esančius žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos nutartyje nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210), atlikti minėtų statinių griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,89 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 42,46 Eur turėtų išlaidų ir žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660)“.

Ši Kauno apygardos teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas