Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „Areka“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, nedalyvaujant atsakovo IĮ „Devija“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Areka“ ieškinį atsakovui IĮ „Devija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jo metu atsakovo atstovas P. Š. pateikė atsakovo IĮ „Devija“ įgaliojimą, kuriuo atsakovo savininkas Gintaras Navickas įgaliojo projektų vadovą P. Š. atstovauti atsakovą teisme šioje civilinėje byloje. Teismas, vadovaudamasis CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir tų asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, laikė, kad atvykęs asmuo darbuotojas P. Š. nėra tinkamas atsakovo atstovas, nes nepateikė duomenų, jog jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir nurodė, kad tokio išsilavinimo neturi. Teismas taip pat pažymi, kad kokie reikalavimai yra keliami juridinio asmens atstovui, kuris nėra vadovas, o yra darbuotojas, jau buvo išaiškinta 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje (36,37 b.l.), todėl laikytina, kad byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2015 m. sausio 5 d. ieškovas UAB „Areka“ su atsakovu IĮ „Devija“ sudarė nuomos sutartį Nr.15-08/EUR, pagal kurią atsakovui išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 35,97 Eur nuomos mokestį už kalendorinį mėnesį (sutarties 2.2.1. p.) ir apmokėti ieškovui už elektros energiją ir kitas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (sutarties 2.2.2. p.). Sutartis buvo sudaryta iki 2015-12-31, ir 2016 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi Nr. 16-16 pratęsta iki 2016-12-01 tomis pačiomis sąlygomis. Atsakovas 2016-08-05 nuomos sutartį nutraukė, tačiau liko nesumokėjęs nuomos mokesčio ir už komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-08-01 pagal ieškovo išrašytas 2015-10-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.393, 2015-11-02 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.428, 2015-12-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.486, 2015-12-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.466, 2016-01-04 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.505, 2016-02-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.543, 2016-03-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.585, 2016-04-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.647, 2016-05-02 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.666, 2016-05-31 PVM sąskaita - faktūra ER Nr.702, 2016-06-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.720, 2016-07-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.755, 2016-08-01 PVM sąskaitą - faktūrą ER Nr.773 ir liko skolingas ieškovui 306,72 Eur nuomos mokesčio ir už komunalinius patarnavimus bei 107,40 Eur delspinigių už paskutines 180 kalendorinių dienų.

Ieškovo ieškinys buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinio proceso specifika lemia tai, kad ieškovas negali keisti ieškinio pagrindo ir dalyko, o taip pat didinti ieškinio reikalavimų (CPK 430 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolos ieškinyje buvo 306,72 Eur. Tokia suma buvo priteista ir teismui priimant preliminarų sprendimą. Po preliminaraus sprendimo priėmimo, 2017-02-09 šalys sudarė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas yra skolinga ieškovui 264,67 Eur. 2017-02-21 dienos pavedimu Nr. 125 skola, kurios dydis 264,67 Eur, buvo sumokėta atsakovo ieškovui. Šalys tokios skolos sumos neginčija. Teismas laiko, kad įvykdžius mokėjimą po ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, ieškinio apimties mažinimas neprieštarauja dokumentinio proceso taisyklėms, todėl ieškovas prašo, jog priimant galutinį sprendimą būtų priteista pagal likusius nepatenkintus ieškovo reikalavimus.

Kadangi atsakovas ir ieškovas iš esmės sutinka, kad skola yra sumokėta ir byloje pateikti įrodymai tai patvirtina, teismas priimdamas galutinį sprendimą pasisako tik dėl prašomų priteisti delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Dėl delspinigių priteisimo.

Šalys, pasirašydamos minėtą sutartį 3.1 punkte, numatė, kad jei nustatytu laiku nuomininkas (atsakovas) neapmoka sąskaitos, tokiu atveju ieškovas turi teisę skaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Vertinant tai, kad delspinigių dydis yra sutarties laisvės principo išraiška, kad abu sutarties dalyviai yra komercinių santykių subjektai ir teismui nenustačius esminės šalių nelygybės, teismas laiko, jog 0,2 procentų dydžio delspinigių dydis yra protingas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kaip matyti iš šalių sudaryto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto skolos suma yra 264,67 Eur, kurią atsakovas sumokėjo 2017-02-21. Teismo vertinimu tuo atveju, jeigu nei pačioje sąskaitoje, nei sudarytoje sutartyje, kurios pagrindu sąskaitos yra išrašomos, nėra nurodomas laikas, per kurį sąskaita turi būti apmokėta, tokia sąskaita turi būti apmokėta nedelsiant po jos išrašymo. Ieškovo atsakovui išrašytose kai kuriose sąskaitose yra nurodytas apmokėjimo terminas (7-13 b.l.), o kitose sąskaitose toks terminas nenurodytas. Tačiau ir tose sąskaitose, kuriose toks terminas nurodytas, nurodomo apmokėjimo termino data sutampa su pačios sąskaitos išrašymo data. Todėl teismas laiko, kad visos sąskaitos turėjo būti apmokėtos tuoj pat po jų išrašymo. Šalys nuomos sutarties 3.1 punkte (17 b.l.) yra sutarusios, kad jei sąskaitos nėra apmokėtos laiku yra skaičiuojami delspinigiai.

Teismas, vertindamas tai, kad nors šalys tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu suderino skolos dydį, o atsakovas suderintą skolos dydį apmokėjo, tačiau apmokėjimą atliko praleisdamas apmokėjimo terminą. Atsakovas, skolą sumokėdamas tik 2017 m. vasario 21 d., pažeidė nuomos sutartį, t.y. praleido jam apmokėti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminą, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 79,40 Eur delspinigių už paskutines 150 kalendorinių dienų, paskaičiuotų sutarties 3.1 p. pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas ir teismas priimdamas galutinį sprendimą iš atsakovo ieškovui priteisia 79,40 Eur delspinigių.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkio subjektais, tai šiuo atveju taikytinas specialusis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris numato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas, lygias 8 procentiniais punktais padidintai vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. 2016-07-01 galiojo 0,00 proc. palūkanų norma, todėl iš atsakovo priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 6 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 302,50 Eur atstovavimo išlaidų. Nors priimamu galutiniu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteisiama mažesnė suma nei buvo prašoma priteisti ieškovo ieškinyje, ši suma yra mažesnė dėl to, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas dalį reikalavimų įvykdė. Teismas, vertindamas dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, laiko, kad jos susidarė atsakovui pažeidus ieškovo teisę ir iki ieškinio pateikimo teisme neįvykdžius savo prievolės, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai.

Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus maksimalių tokių sumų dydžius. Taip pat priteisiamos išlaidos teismo vertinimu atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą šioje byloje, taip pat atitinka šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Areka“, juridinio asmens kodas 144623021, iš atsakovo IĮ „Devija“, juridinio asmens kodas 159856024, 79,40 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 40 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 79,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. sausio 18 d. - iki teismo galutinio sprendimo visiško įvykdymo, ir 308,50 Eur (tris šimtus aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.