Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam B. S., gynėjai advokatei Virginijai Bradauskienei, nukentėjusiajai I. S., jos atstovui advokatui Valerijui Karpovui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neįgalus, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2010-10-08 paskirta kardomoji priemonė suėmimas, teistas: 1) 1986-06-04 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 2) 2000-01-03 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d. 310 str. 6 d., 42 str., 35 str., 2 metams laisvės atėmimo, bauda 1350 litų su 20 proc. turto konfiskavimu; 3) 2009-07-03 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 201 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 metams; 4) 2010-07-02 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus 2009-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimas 1 metams 5 dienoms, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2010 m. liepos 7 d. apie 16.15 val. jis prie (duomenys neskelbtini) alaus baro, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia iš keršto, kad anksčiau buvo sumuštas, sudavė peiliu vieną smūgį A. S. į pilvo sritį, tuo padarė jam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą su kepenų pažeidimu, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, šoku, abipusiu plaučių uždegimu ir ūmiu plaučių funkcijos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusysis 2010-07-15 ligoninėje mirė. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis B. S. kaltu prisipažino, parodė, kad 2010-06 mėnesį A. S. su kitu asmeniu jį sumušė. Tai jie padarė be jokios priežasties. 2010-07-07 dieną, būdamas alaus bare, jos pamatė kieme stovintį A. S.. Nutaręs jam atkeršyti už ankstesnį sumušimą, nuėjo pas pažįstamą vardu „Boria“, ir iš pastarojo namų pasiėmė peilį. Vėl sugrįžo į barą. Priėjęs prie nukentėjusiojo, paklausė, ar šis jį prisimena. Tuomet dūrė jam peiliu į pilvo sritį ir pats iš įvykio vietos nuėjo. Eidamas peilį numetė. Pripažįsta, kad dūrė A. S. iš keršto. Jis sutinka atlyginti turtinę žalą, o dėl neturtinės žalos, mano, kad 100 000 Lt per daug. Taip pat jis nurodė, kad tuo metu gal ryte buvo išgėręs vieną bokalą alaus ir visiškai nesijautė girtas.

Motyvuojamoji dalis

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad tas pačias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir įvykio vietoje, tiksliai nurodė vietą bei būdą, kaip jis sužalojo A. S., iš kur paėmėm nusikaltimo įrankį – peilį.

Be paties kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamasis pilnai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis patvirtino, kad nukentėjusįjį A. S. sužalojo peiliu. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis, kuris vėliau mirė, bei tiesiogiai įvykį matęs liudytojas. Įvertinus visus ištirtuosius duomenis, jų tarpusavio ryšį ir atitikimą vienų kitiems, abejoti, kad A. S. peiliu sužalojo B. S., jokio pagrindo nėra. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, būtent dėl šio sužalojimo A. S. ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamojo veiksmai – dūris vieną kartą peiliu į pilvo sritį – buvo tiesioginė A. S. mirties priežastis.

B. S. tvirtina, kad neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, nesikėsino į jo gyvybę, nenorėjo bei nesiekė jo mirties. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamai veikai panaudojo specialiai žaloti skirtą įrankį – peilį, smūgį šiuo įranki jis sudavė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, ko pasekoje kilo mirtinos pasekmės. Todėl laikytina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų keliamą pavojų kito asmens gyvybei, ir nors tiesiogiai tokių pasekmių nesiekė, bet sąmoningai leido jos kilti.

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis B. S. veikė netiesiogine tyčia ir jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu B. S. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, taip pat jam buvo inkriminuojama atsakomybę sunkianti aplinkybė – apsvaigimas nuo alkoholio. Tačiau vertinant paties kaltinamojo paaiškinimą, kuriame jis nuosekliai nurodė konflikto priežastį – asmeninius nesutarimus su kaltinamuoju - norą atkeršyti už ankstesnį sumušimą, vertinant ir nustatytas aplinkybes, kad iki sužalojimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bare jokių konfliktų, ginčų nebuvo, kaltinamojo veika pasireiškė vienkartiniu veiksmu, kuriuo nebuvo siekiama sutrikdyti pašalinių žmonių rimtį, o tik buvo siekiama atkeršyti įsivaizduojamam skriaudėjui, B. S. veiksmai nelaikytini padarytais iš chuliganiškų paskatų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo versiją apie ankstesnį jo sumušimą, nors nukentėjusysis ir nebuvo įvardintas kaip tai padaręs asmuo, iš dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Nenustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pats kategoriškai šią aplinkybę neigia, jo neblaivumo negalėjo patvirtinti ir teisme apklausti liudytojai bei kiti bylos duomenys.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

B. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. S., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančios aplinkybės nebuvimą, B. S. pagal LR BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už bausmės vidurkį.

Teisiamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3983 litų 30 ct turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl 3983 litų 30 ct turtinės žalos (laidojimo išlaidos) pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas pilnai. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl priteistina 3983 litų 30 ct turtinei žalai atlyginti.

Be to, nukentėjusioji I. S. prašo priteisti 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl B. S. padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Be to, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. B. S. nedirba, iš ko matyti, jog pragyvenimui pajamų nėra. Be to, jis yra neįgalus.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 100 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus kriterijus, I. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas dalinai. Nukentėjusiajai priteistina 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-07-02 dienos nuosprendžiu paskirta bausme, ir tokiu būdu galutinę subendrintą bausmę B. S. paskirti 12 (dvylika) metų 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-10-07.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą

Priteisti iš B. S. I. S. 3983 Lt 30 ct (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 30 ct) turtinei žalai atlyginti ir 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš B. S. Valstybinei ligonių kasai 4433,52 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris Lt 52 ct).

Priteisti iš B. S. Valstybei patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų).

Daiktiniai įrodymai, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip beverčiai: A. S. rankų pirštų atspaudai, raudonos spalvos dėmės pavyzdys ant tampono, paimtas įvykio vietos apžiūros metu.

A. S. sportinės kelnės, sportinis bliuzonas, trumpikės, kojinės, medžiaginiai sportiniai bateliai, marškinėliai, degtukų dėžutė – sunaikintini.

I. S. pareikštą civilinį ieškinį patvirtinantys dokumentai paliktini prie bylos.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.