Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas ir nepatvirtintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. LK-N-173, kuriuo nuspręsta nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

A. B. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2030 m. lapkričio 24 d. Nuteistoji ½ laisvės atėmimo bausmės atliks 2025 m. lapkričio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. balandžio 16 d. – 5 (penkeri) metai 7 (septyni) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro skundas ir Komisijos Nutarimas nepatvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistosios A. B. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos Nutarimą ir taikyti nuteistajai A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti A. B. atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, į įkalinimo įstaigą pateko būdama 47 metų. Nuo 2024 m. kovo mėnesio bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuo 2024 m. gegužės mėnesio – pusiaukelės namuose. Drausmine tvarka bausta tik vieną kartą, dirba, mokosi, turi 50 proc. dalyvumą, neturi finansinių įsipareigojimų, savo noru dalyvauja priemonėse, skirtose resocializacijos proceso įgyvendinimui. Teismas nepagrįstai sumenkino visas nuteistąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nors ir sutiktina, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis asmuo, siekiantis pasitaisyti, bet visos nuteistosios pastangos turi būti tinkamai įvertintos, kaip garantija, kad nuteistoji, pritaikius jai lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

1.2. Teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, iš esmės vadovavosi tik dviem aspektais: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir likusios atlikti paskirtos bausmės dydžiu, o tai prieštarauja lygtinio paleidimo instituto esmei bei tikslams. A. B. anksčiau teista nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistoji laikėsi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų pažeidimų nenustatyta, yra nuolat skatinama, t. y. sugebėjo laikytis nustatytų taisyklių, tai leidžia spręsti apie teigiamas A. B. nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytas taisykles. Nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą, elgiasi pavyzdingai ir nėra pavojinga visuomenei. Visos šios aplinkybės – ne tik nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jos asmenybė, teistumų skaičius (pirmas teistumas), akivaizdžiai parodo, kad A. B. atžvilgiu gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

1.3. Teismas lemiamomis aplinkybėmis laiko ne nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę, teistumų skaičių ir kitas svarbias teigiamai A. B. charakterizuojančias aplinkybes, o tik jos padarytą nusikalstamą veiką ir likusią atlikti bausmės dalį. Šiuo atveju egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad A. B. pilnai įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, kadangi jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, ji turi gyvenamąją vietą, darbinę patirtį, socialinius ryšius su šeima, ilgametę gyvenimo patirtį laikantis teisės normų. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. lygtinis paleidimas keltų grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistoji laikosi visų laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiška, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių. Anksčiau A. B. teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Šiuo atveju tolesnis pataisos procesas akivaizdžiai gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, kadangi A. B. nėra pavojinga visuomenei, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, taigi, A. B. paleidimas lygtinai nepažeistų visuomenės intereso.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistosios gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistosios asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. B. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi prokuroro skundas, kuris patenkintas skundžiama nutartimi, buvo pateiktas dėl Komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistosios elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2025 metais.

Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistoji A. B. yra pradinio išsilavinimo, baigusi 7 klases, šiuo metu lanko dešimtą klasę, siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą. Mokyklą nustojo lankyti, nes reikėjo padėti namuose, gyveno pas tetą, buvo daug vaikų, nebuvo kada mokytis. Be to, nuteistoji yra baigusi medienos apdirbimo staklininko kursus. Iki nuteisimo A. B. yra dirbusi lentpjūvėje, baldų fabrike, kiemsarge, taksi pavėžėja. Sodros duomenimis, nuteistoji iš viso turi sukaupusi 10 metų oficialios darbo patirties (b. l. 41–45). Dabartinės bausmės atlikimo metu nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio nuteistoji mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centro skyriuje, baigė 6, 7, 8 klases, šiuo metu mokosi 10 klasėje. Mokymo centre įgijo siuvėjos-operatorės specialybę. Nuo 2021 m. lapkričio 21 d. dirba ūkio darbus, sporto salės, kiemelio valytoja, įdarbinta valytoja-tvarkytoja ūkio dalyje. Nuo 2023 metų įdarbinta nuteistųjų parduotuvėje pagalbine darbininke ir administracinio kiemo valytoja. Bausmę atlikdama atvirojo tipo įkalinimo įstaigoje nuteistoji dirba oficialiai nuo 2024 m. liepos 25 d. 2025 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-500 nurodyta, kad šiuo metu nėra pakankamai pagrindo teigti, kad išsilavinimo, mokymosi, galimybės įsidarbinti problemos tiesiogiai sąveikavo su nusikalstama veika, tačiau iš oficialaus darbo gaunamos pajamos (finansinės problemos) galėjo būti reikšmingu kriminogeniniu veiksniu (b. l. 7).

2025 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-500 taip pat nustatyta, kad A. B. iki jos sulaikymo buvo aktyviai įsitraukusi į darbinę veiklą, dirbo įvairaus pobūdžio darbus, stengėsi išlaikyti užimtumą, turi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone (namą sodų bendrijoje). Anksčiau A. B. nebuvo teista, taip pat nebuvo bausta administracine tvarka, kas leidžia teigti, kad nuteistoji būdama laisvėje nebuvo linkusi elgtis asocialiai, nėra fiksuota girtuoklystės, viešosios tvarkos pažeidimų atvejų, moteris nurodė laisvalaikiu mėgusi žvejoti, dalyvauti įvairiuose laisvalaikio renginiuose – koncertuose. Vis dėlto, pastebima, kad nusikaltimui reikšmės turėjo kitų asmenų įtaka, t. y. nusikalstamą veiką moteris atliko bendrininkų grupėje. Tai leidžia teigti, kad bendravimas su netinkama kompanija turėjo tam tikrą sąveiką su nuteistosios nusikalstamu elgesiu. Pati nuteistoji įžvelgia šios problemos sąveiką su padarytu nusikaltimu, toliau stengiasi išlaikyti darbą, taip spręsdama finansines problemas, siekia išsilavinimo, kadangi jis padėtų sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei visuomenę. Nuteistoji šiuo metu palaiko socialinius ryšius su sese ir sūnėnu, bendraudama su jais telefoninių pokalbių, pasimatymų ir trumpalaikių išvykų metu, be to, nuteistoji turi draugę, su kuria jau gyvena apie 6 metus (b. l. 7–8). Tačiau pabrėžtina, kad gyvenamosios vietos turėjimas, glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, aktyvus įsitraukimas į darbinę veiklą egzistavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl manytina, jog šios aplinkybės nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąją nuo nusikalstamo elgesio apraiškų.

Gynėjo skunde nurodyta, kad nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą, elgiasi pavyzdingai ir nėra pavojinga visuomenei, todėl apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino visas šias teigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes. Visgi aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino teigiamai. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti į tai, už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis bei kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Nors nuteistoji, atlikdama bausmę, dalyvauja prevencijos, socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, dirba, mokosi, demonstruoja tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju A. B. iš tikrųjų elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl pritartina skundžiamos nutarties argumentas, kad tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus buvo skatinta už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką (asmens bylos 2 d., b. l. 35, 74), tačiau vieną kartą bausta drausmine tvarka už tai, kad žodinio konflikto metu su kita nuteistąja užsimojo ir ranka uždengė (stūmė) pastarosios veidą (asmens bylos 2 d., b. l. 16). Nors nuteistajai paskirta nuobauda nebegalioja ir pastaruoju metu nuteistoji pasižymi labiau disciplinuotu elgesiu, tačiau tai parodo, kad ji bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai. Be to, nors praeityje A. B. nebuvo teista ir šiuo metu pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą veikiant bendrininkų grupėje (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis). Pastebėtina, kad nuteistoji nepripažino savo kaltės ne tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir iki šiol. 2025 m. vasario 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-500 nurodyta, kad individualaus pokalbio metu nuteistoji buvo linkusi minimalizuoti nusikalstamos veikos reikšmingumą, jos teigimu, ji apie įsitraukimą į nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir nesiekė gauti jokios finansinės naudos. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik parodo, kad nepaisant teigiamai charakterizuojančių nuteistąją aplinkybių, ji nėra linkusi prisiimti atsakomybės už savo atliktus nusikalstamus veiksmus.

Be kita ko, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistoji dar nėra atlikusi nė pusės jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra perkelta tik 2024 m. kovo 12 d. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistoji kol kas yra atlikusi pakankamai nedidelę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste (paskirta 10 metų), šiuo atveju vis dar yra pakankamai žymi – virš 5 metų. Pažymėtina, kad nuteistas asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo politikos formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistosios pataisos procesas yra baigtas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistosios išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotai nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Be to, nuteistoji dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kreipėsi pirmą kartą, vadinasi, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pakartotinai spręsti klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo ateityje. Pabrėžtina, kad šiuo metu nuteistoji toliau gali imtis veiksmų, kurie rodytų jos motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus A. B. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jos elgesį bausmės atlikimo metu, padarytą nusikalstamą veiką, kitus nuteistąją charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios A. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.