- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1761-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22424-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. A., A. A.
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. A. ir A. A. bei atsakovės K. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2765-920/2018 pagal ieškovų L. A. ir A. A. patikslintą ieškinį atsakovei K. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. A. prašė nutraukti jos ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo L. A. palikti A. pavardę, o atsakovei ikisantuokinę Petraitienės pavardę; priteisti turtu iš atsakovės ieškovo A. A. išlaikymo įsiskolinimą iš išlaikymą iki sūnaus pilnametystės bei kol jis baigs gimnaziją, priteisiant A. A. ½ dalį buto/patalpų-kambariai 1-54 (10,50 kv. m.); 1-55 (10,94 kv. m); 1-56 (6,00 kv. m); patalpa 1-57 (4,29 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 1-46 (9,20 kv. m.) su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo L. A. naudai 2 000 eurus neturtinės žalos atlyginimo, 3 962 eurus išlaidų nekilnojamojo turto pagerinimui ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad L. A. ir K. A. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A.. Nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti dirbti į Daniją, Vokietiją. Grįžusi į namus vaikais nesirūpino, leido laisvalaikį su draugais, grįždavo namo išgėrusi, nebuvo ištikima, nevengė vartoti alkoholį ir viena. Išgėrusi būdavo agresyvi, puldavo muštis, ne kartą buvo iškviesta policija. Ieškovas L. A. mylėjo atsakovę, vis atleisdavo už jos neištikimybę, tikėjo, kad jiems susituokus ji pasikeis. Šalys (duomenys neskelbtini) susituokė, tačiau santuoka nepadarė šeimos tvirtesne. Atsakovė grįždavo į namus tik kas šešis mėnesius ir labai trumpam, sūnumi rūpinosi ieškovas L. A.. Gyvenimas atskirai sutuoktinius dar labiau atitolino. Atsakovė savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos sutuoktiniui ir šeimai pareigas. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį pažeminimą, pažeistas jo orumas, jis jaučia stresą ir emocinį skausmą, nuolatinę įtampą negalėdamas paaiškinti sūnui atsakovės elgesio. Ieškovas mano, kad šeima yra iširusi ir jos atkurti nebeįmanoma, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl prašo ją nutraukti ir priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. A. A. sulaukus pilnametystės jo poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 400 Eur suma, kadangi jis mokosi Veršvų gimnazijos dvyliktoje klasėje, kurią baigs 2018 m. birželio 30 d. Tėvas išlaiko sūnų, tačiau atsakovė prie jo išlaikymo neprisideda visiškai. Ieškovas A. A. prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus. Kadangi atsakovė kartais nupirkdavo sūnui dalį drabužių, todėl A. A. prašė priteisti 5760 Eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį už 36 mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (iki 2017-11-15); po 160 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis po kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės (duomenys neskelbtini) ir po 160 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pabaigs Veršvų gimnaziją ir gaus pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą. Nurodė, kad jo interesai bus labiau patenkinti, jeigu išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą dienos (5760 Eur), išlaikymas periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (640 Eur) ir išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jis baigs gimnaziją (560 Eur) bus priteistas ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį o nekilnojamuoju turtu, t.y. A. A. priteisiant ½ dalį buto/patalpų – kambariai 1-54 (10,50 kv. m.); 1-55 (10,94 kv. m); 1-56 (6,00 kv. m); patalpa 1-57 (4,29 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 1-46 (9,20 kv. m.) su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Viso buto rinkos kaina yra 13 900 Eur, atsakovei priklausančios dalies rinkos kaina 6 950 Eur. Priteisus išlaikymą turtu, ieškovo A. A. išlaikymui skirta pinigų suma sudarytų po 160 Eur kas mėnesį. Ši pinigų suma daug mažesnė, negu reikalinga jo poreikiams patenkinti, tačiau būtų patenkintas vienas iš pagrindinių jo poreikių būstui. Atsakovės interesai nebūtų pažeisti, nes ji turi kitą nekilnojamąjį turtą, gautą paveldėjimo būdu. Ieškovas L. A. ir atsakovė iki santuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Nusipirktos patalpos buvo apleistos, reikėjo daryti kapitalinį remontą, įrengti virtuvę, tualetą, vonią, sumontuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, įrengti elektros instaliaciją, suremontuoti duris, pakeisti langus, nupirkti santechnikos įrenginius ir juos sumontuoti, suremontuoti sienas, grindis padengti nauja danga. Bendras patalpas remontavo ir pagerino ieškovas L. A., atsakovė prie būsto pagerinimo neprisidėjo, bendrų patalpų remontas kainavo 7 924,78 eurus, todėl nutraukiant santuoką ieškovas L. A. prašo priteisti iš atsakovės 3962 Eur išlaidų nekilnojamojo turto pagerinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė L. A. ir K. A. santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę Petraitienė, ieškovui – A., po santuokos nutraukimo ieškovo L. A. asmenine nuosavybe pripažino transporto priemonę TOYOTA TOYOTA AVENSIS, priteisė iš atsakovės ieškovui L. A. 2 000 Eur neturtinę žalą, 3 962 Eur išlaidų už turto pagerinimą, 1 845,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo A. A. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo turtu paliko nenagrinėtą, priteisė valstybei iš atsakovės 12,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Nustatė, kad ieškovas L. A. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jos kaltės dėl šeimos iširimo, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, todėl teismas vertino, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 str., dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, be to, atsakovė ieškovui buvo neištikima, todėl buvo preziumuota, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgęs į šią aplinkybę bei šalių sūnaus pilnametystę sprendė, kad po santuokos nutraukimo K. A. paliktina iki santuokos turėta pavardė Petraitienė, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina prigimtinė pavardė A.. Automobilį TOYOTA AVENSIS teismas pripažino asmenine L. A. nuosavybe. Atsižvelgęs į santuokos iširimo priežastis sprendė, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo atsakovės elgesio (neištikimybės, girtuokliavimo, neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, palikimo vieno su vaiku), todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudos yra 7 924,78 Eur, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir ieškovo reikalavimui neprieštaravo, tenkino ieškinį dėl ½ dalį patalpų pagerinimo išlaidų ir iš atsakovės priteisė 3 962 Eur. Kadangi ieškovas A. A. yra pilnametis, jo reikalavimo santuokos nutraukimo byloje teismas nenagrinėjo ir nurodė, kad tokį reikalavimą ieškovas gali reikšti savarankiškai kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka. Ieškovo L. A. reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui L. A. priteisė 1 845,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovo A. A. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo turtu palikti nenagrinėtą, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui A. A. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nekilnojamuoju turtu – ½ dalį buto/patalpų-kambarius 1-54 ((10,50 kv. m.); 1-55 (10,94); 1-56 (6,00 kv.m.); patalpą 1-57 (4,29 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 1-46 (9,20 kv. m.) su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo A. A. naudai jo patirtas 80 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 300 eurų dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nei Civilinio proceso kodekso normos, nei kiti įstatymai nenumato galimybės pilnamečiams vaikams kreiptis į teismą su ieškiniu vienam iš tėvų dėl neteikto jiems išlaikymo, kai jie buvo nepilnamečiai, ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio jiems esant nepilnamečiams, todėl apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ieškovas A. A. galėjo reikšti savarankiškai, kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka.
1.2. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo paduotas teismui 2017 m. lapkričio 15 d.. Ieškinys atitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, civilinė byla iškelta, ieškinio trūkumų teismas nenustatė. Atsakovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, neprašė atmesti visus ieškinio reikalavimus ar jų dalį, apie teismo procesą buvo tinkamai informuota. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. A. tapo pilnametis, įgijo civilinį procesinį veiksnumą, galėjo dalyvauti byloje ir įgyvendinti savo teises ir pareigas asmeniškai, o ne per įstatyminį atstovą. Būdamas pilnametis, jis turėjo teisę prašyti pakeisti išlaikymo formą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas priėmė. Juridinis faktas, kad nepilnametis ieškovas bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu ir prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą turtu, nepakeitė teismo pareigos spręsti šį reikalavimą.
1.3. Nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nustatęs, kad nėra pagrindo išlaikymo priteisti turtu, teismas turėjo parinkti kitą alternatyvią Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytą išlaikymo formą.
6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog įstatymo nustatyta tvarka atsakovei buvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, todėl byla išnagrinėta pažeidžiant CPK normas, nesant duomenų apie šaukimo į teismo posėdį įteikimą (CPK 122-124 str.). Teismas išnagrinėjo bylą neturėdamas duomenų, kad atsakovei įteiktas patikslintas ieškinys, jai nedalyvaujant iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės, tuo eliminuodamas atsakovės teisę teisme pateikti savo atsikirtimus į patikslintą ieškinį ir pasakyti nuomonę dėl ieškovų pateiktų reikalavimų.
2.2. Išnagrinėjęs bylą atsakovei nedalyvaujant, teismas negalėjo tinkamai atskleisti bylos esmės, išsiaiškinti tikrųjų šeimos iširimo aplinkybių, galimybės išsaugoti šeimą (atsakovė mano, kad šeimą galima išsaugoti), sutuoktinio(-ių) kaltės, turto padalijimo galimybių (automobilio įsigijimui panaudotų lėšų, buto pagerinimo aplinkybių), neturtinės žalos, pavardės klausimų. Sprendime nenurodyta, kad teismas būtų sprendęs viso santuokinio turto padalinimo klausimą. Atsakovė būsto remontui teikė ieškovui pinigus, todėl laikytina, kad būstas pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Automobilis nepagrįstai buvo pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe.
2.3. Ieškovui nepagrįstai priteista neturtinė žala. Šeima iširo ne vien dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl ieškovo arba abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą nutraukti, priteisti iš atsakovės ieškovo L. A. naudai jo patirtas 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovė praleido įstatyme nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą ir neprašo jo atnaujinti, dalis teismo sprendimo buvo įsiteisėjusi, todėl teismas turėjo atsakovės apeliacinį skundą grąžinti. Priėmus atsakovės apeliacinį skundą pažeista CPK 301 straipsnio 1 dalies norma, pagal kurią apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys.
3.2. Teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovės darbovietės administracijai, kuri juos persiuntė atsakovei, todėl jie buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka, nurodyta pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kiti pranešimai buvo siunčiami ta pačia tvarka. Nors vėlesnių procesinių dokumentų atsakovės darbovietės administracija nebepriėmė, o paliktų laiškų iš pašto nepasiėmė, laikytina, kad visi teismo siųsti procesiniai dokumentai, teismo šaukimai ir pranešimai yra įteikti praėjus dešimtai dienų nuo išsiuntimo (CPK 121 str.). Norėdama, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti kitu būdu, nei pirmasis laiškas, atsakovė turėjo pareigą nedelsdama pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Ji nevykdė pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos atsikirtimai.
3.3. Ieškovas už savo ir savo tėvų pinigus remontavo ir pagerino tik jam priklausančią buto dalį ir bendras patalpas, atsakovės buto dalis neremontuota iki šiol. Teismas priteisė išlaidų dalį būsto pagerinimo darbams tiek, kiek tai susiję su abiejų bendraturčių bendrų patalpų pagerinimu. Nors atsakovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad ji neprieštarauja tai teismo sprendimo daliai, kuri yra palikta nenagrinėta (dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovę apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir, ją išnagrinėjęs atsakovei nedalyvaujant, nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, priteisė ieškovui neturtinę žalą, paliko atsakovei ikisantuokinę pavardę, padalino turtą ir paliko nenagrinėtą šalių sūnaus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Ieškovų ieškinys teisme priimtas 2017 m. gruodžio 14 d. Jame ieškovai nurodė, kad šiuo metu atsakovė gyvena bendrame šalių bute (duomenys neskelbtini). Ieškinys su priedais jai nebuvo įteiktas, ant voko Lietuvos paštas pažymėjo, kad atsakovė išvykusi. Teismui gavus duomenis apie atsakovės darbovietę, šie procesiniai dokumentai ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai pasirašytinai įteiktas darbovietėje 2018 m. sausio 30 d. 2018 m. sausio 30 d. atsakovė elektroniniu paštu patvirtino, kad teismo siųsta korespondencija ją pasiekė po mėnesio, nes ant voko neteisingai užrašyta pavardė (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbovietė VšĮ „Reinda“ 2018 m. vasario 12 d. teismui pranešė, kad atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. yra komandiruotėje Vokietijoje Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, 2018 m. vasario 21 d. nutartimi teismas bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. kovo 20 d. Nurodė, jog parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 str. nurodytos nutarties. Teismo posėdžių sekretorė atsakovės nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad „posėdis dėl santuokos nutraukimo bus nagrinėjamas 2018-03-20, 10 val., 242 salėje, adresu Laisvės al. 103.“ Teismas taip pat išsiuntė pranešimą atsakovės darbovietės adresu, kuris grįžo neįteiktas 2018 m. kovo 9 d., išsiųstas namų adresu grįžo neįteiktas kovo 31 d. Parengiamojo posėdžio metu ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, parengiamasis posėdis atidėtas 2018 m. balandžio 26 d. Atsakovei patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųstas elektroniniu paštu, tame pačiame laiške pranešta apie parengiamojo posėdžio datą ir vietą, per Lietuvos paštą į darbovietę ir namų adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti. Namų adresu paliktas pranešimas dėl dokumentų atsiėmimo pašte, jų neatsiėmus 2018 m. gegužės 5 d. siunta grąžinta teismui. 2018 m. balandžio 24 d. atsakovės darbovietė elektroniniu paštu atsiuntė dokumentus, patvirtinančius atsakovės negalėjimą dalyvauti 2018 m. balandžio 26 d. posėdyje (komandiruotė 2018 m. balandžio 13 – birželio 13 d. laikotarpiu). Nedalyvaujant atsakovei, 2018 m. balandžio 26 d. parengiamajame posėdyje teismas nutarė pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir jį baigė, 2018 m. gegužės 16 d. paskelbdamas teismo sprendimą (b. l. 75, 79-80, 82-83, 85-88, 103, 104-106, 107-108, 123).
11. Atmestini apeliantės atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, jai tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
12. CPK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda.
13. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų teikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnis. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Apibendrinus šias nuostatas, remiantis nutarties 10 punkte nurodytais faktais bei atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 30 d. atsakovei per darbovietę pasirašytinai buvo įteiktas ieškinys, o 2018 m. balandžio 24 d. jos darbovietė informavo teismą apie atsakovės negalėjimą dalyvauti balandžio 26 d. teismo posėdyje, darytina išvada, kad atsakovei apie pastarąjį teismo posėdį buvo žinoma (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie patikslinto ieškinio atsakovei įteikimą, bylą jai nedalyvaujant išnagrinėjo pažeisdamas CPK 17 straipsnyje reglamentuotą šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir atsakovės teisę būti išklausytai (CPK 15 straipsnis).
15. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, įtvirtina kiekvieno asmens teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės bylos šalims gauti teismo dokumentų kokiu nors konkrečiu (pvz., registruotu paštu) būdu (žr., 2012 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Kolegovy prieš Rusiją, peticijos Nr. 15226/05, par. 40; 2014 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Perihan ir Mezopotamya B. Y. A.S. prieš Turkiją, peticijos Nr. 21377/03, par. 39; 2016 m. gegužės 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, par. 119). Tačiau siekiant tinkamo teisingumo vykdymo bylos šalių informavimas apie teismo posėdį turi būti toks, kad jos ne tik būtų informuojamos apie posėdžio datą ir laiką, bet ir turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir dalyvauti posėdyje. Formalus pranešimo išsiuntimas be vėlesnio patikrinimo, ar jis iš tiesų pasiekė laiku adresatą, nėra laikomas tinkamu informavimu (žr., cituotą Kolegovy prieš Rusiją, par. 40).
16. Atsakovė neatsiuntė teismui patvirtinimo apie elektroniniu laišku teiktą patikslintą ieškinį, be to, toks procesinių dokumentų įteikimo būdas CPK nereglamentuotas. Elektroninis laiškas iš jos darbovietės, gautas 2017 m. balandžio 24 d. registracijos Nr. DOK-46372, patvirtina ne patikslinto ieškinio ir pranešimo apie teismo posėdį atsakovei įteikimą, o tai, kad atsakovė yra komandiruotėje Vokietijoje ir balandžio 26 d. teismo posėdyje dalyvauti negali. Į darbovietę ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsta registruota pašto siunta, kurioje yra patikslintas ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo ir teismo pranešimas, realiai atsakovei neįteikta (b. l. 107, 108, 123). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog patikslintas ieškinys atsakovei faktiškai neįteiktas, santuokos nutraukimo byloje parengiamajame teismo posėdyje perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir sprendimą dėl patikslinto ieškinio (šalių kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, turto padalijimo bei kitų nutraukiant santuoką teismo sprendime privalomų nustatyti aplinkybių) priėmė vadovaudamasis išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks minėtus pagrindinius civilinio proceso principus pažeidžiantis sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų buvo neatskleista santuokos nutraukimo bylos esmė, pagal byloje pateiktus tik vienos šalies įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. Priimdama nurodytą procesinį sprendimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad, palikdamas nenagrinėtus visus ieškovo A. A. ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas CPK 385 straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai.
18. CPK 385 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, be kita ko, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimus, ieškovu santuokos nutraukimo byloje bet kokiu atveju yra vaikas, atstovaujamas vieno iš tėvų. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki šalių sūnaus pilnametystės ir išlaikymą pilnamečiam mokykloje besimokančiam vaikui. Ieškovas A. A. civilinį teisnumą įgijo bylos nagrinėjimo metu, todėl nebuvo pagrįstos vados palikti nenagrinėtą jo ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo (toks reikalavimas, vadovaujantis nutarties 18 punkte nurodytu išaiškinimu, turėjo būti išnagrinėtas iš esmės arba išspręstas klausimas dėl ieškovo L. A. pareikšto ieškinio dalyko pakeitimo).
20. Pilnamečio vaiko teisė reikalauti išlaikymo reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada palikti nenagrinėtą šalių pilnamečio vaiko ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįsta.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta šalių santuoka, padalintas turtas, priteista neturtinė žala, paliktas nenagrinėtas ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo A. A. ieškinys dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.